LR Sveikatos apsaugos ministerijos slaugos kordinavimo skyriaus vedėja Odeta Vitkūnienė sako, jog išplėstinės slaugos specialistų idėja kilo dar 2013-aisiais, kai Lietuva pirmininkavo Europos Tarybai. Lietuvoje susitiko visų Europos šalių narių sveikatos ministerijų atstovai ir, išklausiusi įvairių šalių patirties bei rekomendacijų, Lietuva apsisprendė rengti aukštesnes kompetencijas turinčius slaugytojus.
2015-aisiais Seimas priėmė įstatymo pakeitimą, kuris įteisino naują mediko profesiją – išplėstinės praktikos slaugytojus. Nieko nelaukiant į LSMU buvo priimta pirmoji šios profesijos studentų laida.
Pirmieji šios profesijos atstovai jau baigė studijas
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) absolventė Marija Jasinskaitė sako ieškojusi specialybės, kurios įgūdžius galėtų pritaikyti praktiškai. Trejus metus padirbėjusi bendrosios praktikos slaugytoja ji suprato, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) prieš 50 metų atsiradusi išplėstinė slaugos praktika, suteikianti slaugytojams aukštesnę kvalifikaciją, savarankiškumą bei didesnę atsakomybę, pasiteisina daugelyje šalių.
„Tuo metu, kai baigiau bakalauro studijas (tapau slaugytoja), išplėstinės slaugos praktikos studijų programos dar nebuvo. Tačiau buvau apie ją girdėjusi, taip pat žinojau, jog užsienyje slaugytojai specializuojasi skirtingose srityse, turi daugiau funkcijų. Labai susidomėjau, kai panaši studijų programa atsirado ir čia“, – sako M. Jasinskaitė.
Pastebiu, kad gydytojai dirba daug „popierinio“ darbo. Jie turi pildyti įvairius dokumentus ir šio laiko negali skirti paciento apžiūrai. Išplėstinės praktikos slaugytojai galėtų skirti daugiau laiko ne tik apžiūrai, bet ir konsultacijoms.
Patys galėtų savarankiškai konsultuoti pacientus
„Šią idėją pradėjome brandinti nuo 2010 metų. Tais metais vyko pirmasis susitikimas, kuriame dalyvavo Islandijos, Suomijos slaugytojos, įvairių Lietuvos ligonių vyriausios slaugytojos, Slaugos ir rūpybos katedros dėstytojos“, – prisimena LSMU Slaugos ir rūpybos katedros vedėja, doc. dr. Aurelija Blaževičienė.
Šalyse, kuriose jau dirba išplėstinės praktikos slaugytojai, gerėja pacientų gyvenimo kokybė, išlaidos sveikatos priežiūrai panaudojamos efektyviau, pacientai rečiau kreipiasi į gydytojus ir rečiau pakartotinai paguldomi į ligoninę.
Doc. dr. A. Blaževičienės teigimu, daugelyje Europos šalių egzistuoja keletas slaugos pakopų, išplėstinė slaugos praktika – tai pats aukščiausias slaugytojo kompetencijų laiptelis. Lietuvoje vis daugiau slaugytojų įgyja universitetinį išsilavinimą, todėl turi visas galimybes toliau gilinti žinias ir tapti išplėstinės praktikos slaugytojais.
Nutarimas, apibrėžiantis tokių slaugytojų, darbiniuose susitikimuose pakrikštytų „išmaniaisiais slaugytojais“ pareigas ir atsakomybes, patvirtintas visai neseniai. Šios specialybės absolventė M. Jasinskaitė jau buvo pradėjusi būgštauti, kad negalės panaudoti savo įgūdžių ir diplomo. Remiantis šiuo dokumentu, „išmanieji slaugytojai“ gali pacientams išduoti asmens sveikatos pažymas, patikrinti sveikatą, skirti tyrimus, išrašyti receptus pratęsiant gydytojo anksčiau skirtą gydymą, jei pacientas serga lėtine liga. Jei paciento būklė kinta, jis siunčiamas pas šeimos gydytoją.
„Turint išplėstinės praktikos slaugytojo kvalifikaciją būtų galima savarankiškai dirbti pirminės sveikatos priežiūros ligoninėje. Tokiu būdu mažėtų gydytojų darbo krūviai, jie galėtų aptarnauti pacientus, kuriems reikia specialios, kvalifikuotos pagalbos“, – paaiškina ką tik šias studijas baigusi M. Jasinskaitė.
„Šeimos gydytojas galėtų laiką skirti gydymo procesui: diagnozuoti, konsultuoti. Jis skirtų laiką tiems pacientams, kuriems iš tiesų reikia gydymo“, – pridūrė Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė.
Vienam pacientui skiriamas laikas drastiškai trumpėja
O. Vitkūnienė vardija pagrindines šiandienos problemas: visuomenė sensta ir jos nariams vis dažniau reikia medikų pagalbos, emigracija nusineša dalį jaunų medikų, poliklinikose formuojasi ilgos eilės. Pagal nuo kitų metų įsigaliojantį įstatymą, pacientas turi patekti pas šeimos gydytoją per 5 darbo dienas. Panašu, kad su dabartine situacija gali būti sudėtinga įgyvendinti šią įstatymo nuostatą.
„Valstybės kontrolė atkreipė dėmesį, kad apie 22 proc. laiko šeimos gydytojai praleidžia ne gydydami pacientus. Jie dirba darbus, kuriuos galėtų atlikti kiti specialistai. Žodžiu, sprendžiant dėl išplėstinės slaugos specialistų ruošimo, susidėjo daug veiksnių“, – sakė Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė.
Kaip šiandien atrodo mediko darbas? M. Jasinskaitė jį apibūdina taip: didžiulis pacientų srautas, laiko trūkumas, didžiulis darbo krūvis. Galime burbėti ant mediko, kurio skirti vaistai nepadeda, tačiau akimirką įsivaizduokite, kaip esant tokiam konvejeriui įsigilinti į konkretaus žmogaus problemą?
„Pastebiu, kad gydytojai dirba daug „popierinio“ darbo. Jie turi pildyti įvairius dokumentus ir šio laiko negali skirti paciento apžiūrai. Išplėstinės praktikos slaugytojai galėtų skirti daugiau laiko ne tik apžiūrai, tačiau ir konsultacijoms. Įsivaizduokite, kažkas turi rimtą problemą, o kažkas ateina tiesiog gauti pažymos. Gydytojas pacientui gali skirti 15–20 minučių, tačiau esant tokiam srautui, šis laikas trumpėja iki 10-ies minučių...“, – šiandienines problemas įvardija absolventė.
Pasirinktos trys slaugytojų specializacijos
LSMU Slaugos ir rūpybos katedros vedėja doc. dr. A. Blaževičienė priduria, jog išplėstinės praktikos slaugytojas turi platesnes kompetencijas, daugiau savarankiškumo. Pavyzdžiui, skubios medicinos pagalbos padalinyje dirbantis toks slaugytojas gali pats nuspręsti, kokia yra paciento būklė ir kaip skubiai jam būtina suteikti pagalbą, dalį pacientų savarankiškai apžiūrėti. Tam nereikia iškviesti skubios medicinos pagalbos gydytojo.
Šiuo metu egzistuoja trys „išmaniųjų slaugytojų“ specializacijos kryptys: pirminė sveikatos priežiūra, kitaip tariant, darbas vienoje komandoje su šeimos gydytoju, darbas skubiosios pagalbos skyriuose ir anesteziologija bei intensyvi terapija.
„Visos šios sritys buvo aptartos su gausybe medikų draugijų, asociacijų. Diskutavome, ką šie slaugytojai gali, kokios pagalbos labiausiai reikia“, – sakė O. Vitkūnienė.
Ji atskleidžia, jog visuomenei senstant svarstoma ir apie dar vieną – geriatrijos (vyresnio amžiaus žmonių priežiūros) specializaciją.
JAV atlikti tyrimai rodo, kad pacientų pasitenkinimas gautomis gydymo paslaugomis ten, kur dirba išplėstinės praktikos slaugytojas, yra didesnis.
„Mes, kaip išplėstinės praktikos slaugytojai, galime ilgiau pasikalbėti su pacientu, išsišnekėti ne tik apie esamas ligas, bet ir nustatyti rizikos grupes, į kurias pacientas papuola“, – sako M. Jasinskaitė.
Pagal Nacionalinės slaugos politikos gaires, iki 2025-ųjų nuspręsta įdarbinti 30 „išmaniųjų slaugytojų“. O. Vitkūnienės teigimu, tokie specialistai reikalingi tose gydymo įstaigose, kuriose yra registruota daugiau nei 10 000 gyventojų. Tokioje įstaigoje reikėtų 1 išplėstinės praktikos slaugytojo.
