„Teismams trūksta darbuotojų, į pareigas pretenduojančių asmenų skaičius itin mažas. Siūlydami esamą darbo užmokestį, teismai negali rasti kompetentingo, o kartais ir jokio personalo, o tai tiesiogiai susiję su bylų nagrinėjimo kokybe ir trukme“, – sako Teisėjų tarybos pirmininkė dr. Danguolė Bublienė.
Atliktas tarptautinis tyrimas atskleidė sudėtingą ne tik Lietuvos, bet ir kitų Europos Sąjungos valstybių teismų personalo situaciją. Teismuose vyrauja nekonkurencingi atlyginimai, trūksta kitų motyvacijos priemonių darbuotojams, klausimų kelia ir teisinio personalo kompetencija, lyčių lygybės klausimas.
Klausimų kelia ir teisinio personalo kompetencija, lyčių lygybės klausimas.
Apie tyrimo rezultatus ir padėtį Lietuvos teismuose Nacionalinės teismų administracijos Komunikacijos skyriaus parengtas pokalbis su Teisėjų tarybos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininke.
– Esate vienbalsiai išrinkta Teisėjų tarybos pirmininke. Vienas iš prioritetinių teismų sistemos, Teisėjų tarybos klausimų siejama su teisėjų nepriklausomumo garantijomis ir teismo personalu – darbo teisme patrauklumu teismo darbuotojams. 2024 m. spalio 3–5 d. Europos Sąjungos aukščiausiųjų teismų pirmininkų tinklo (toliau – Tinklas) kasmetiniame kolokviume skaitėte pagrindinį pranešimą šiuo klausimu. Kokie buvo svarbiausi tarptautinės diskusijos akcentai, kokios svarbiausios įžvalgos ir padarytos išvados?
– Naujos pareigos – tai pirmiausia platus spektras naujų darbų. Vienas jų – kasdienio darbo užtikrinimas teismuose, t. y. teismo darbuotojų – tiek teisinio, tiek administracinio personalo – klausimai šiandien reikalauja rimtų sprendimų. Kad tai ne tik Lietuvos problema, parodė ir Atėnų diskusija, kuri buvo žymiai platesnė ir apėmė ne tik teismų, kaip darbdavių, patrauklumą teismo darbuotojams, bet ir pačios teisėjų profesijos patrauklumą, prestižą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienas iš partnerių, kuris kartu su Čekijos ir Slovėnijos aukščiausiaisiais teismais vykdė teismų sistemos patrauklumo tyrimus. Buvo ne tik parengta tyrimo metodika, bet ir išanalizuoti 34 šalių atsakymai, parengta lyginamoji studija. Kolokviume pristačiau dalies tyrimo, kuriam duomenis pateikė beveik visi Europos Sąjungos aukščiausieji teismai apie darbo teisme patrauklumą teismo darbuotojams, rezultatus.
Pastebėjome paradoksą: nors šiandien joks teismas nėra įsivaizduojamas be teismo personalo, kuris, kaip minėjau, reikšmingai prisideda prie teisingumo vykdymo, tačiau dėl darbo teismuose patrauklumo teismų darbuotojams, priešingai nei dėl teisėjo profesijos patrauklumo, nėra atlikta daug tyrimų.
Teismo personalas yra pamatinė efektyvaus teismo darbo grandis, kurios reikšmė šiandienių iššūkių (karo, nedemokratinių režimų, teisinės valstybės principo pažeidimų) kontekste tik didėja. Teismų sistema yra kompleksinė, teisėjo, kaip šios sistemos ašies, branduolio, profesijos patrauklumas neatsiejamai susijęs su teismo personalo darbo patrauklumu, ir atvirkščiai.
– Darbo teisme patrauklumo klausimas susirūpinimo kelia ne tik Lietuvai. Kokias bendras tendencijas ir (ar) problemas, būdingas daugumos Europos Sąjungos valstybių teismų sistemoms, išryškino šis tyrimas?
– Personalo trūkumas yra problema, kurią jau reikia spręsti ne vienoje Europos valstybėje. Pagrindiniai veiksniai, kurie patrauklūs asmenims, norintiems dirbti teismuose, yra prestižas ir profesinis augimas. Nekonkurencingas atlyginimas yra esminė priežastis, kodėl nenorima ar atsisakoma dirbti šioje srityje. Be to, išlieka tendencija, jog daugiau darbą šioje srityje renkasi moterys. Turime imtis priemonių, kad ši situacija keistųsi.
– Paminėjote teismų darbuotojų atlyginimus. Susirūpinimas dėl būtinybės adekvačiai finansuoti teismus išreikštas Europos Komisijos institucijų darbiniuose (parengiamuosiuose) dokumentuose. Apie atlyginimų nekonkurencingumą pastaruoju metu nemažai girdėjome ir žiniasklaidoje. Teisėjų padėjėjų asociacija taip pat jau kurį laiką kelia šį klausimą. Jūsų iniciatyva šį klausimą iškelti ir svarstyti Europos mastu rodo, kad siekiama veikti visais įmanomais ir net aukščiausiais frontais. Vis tik kaip Lietuvos teismų darbuotojų atlyginimai atrodo kitų Europos Sąjungos valstybių teismų kontekste?
– Tyrimas atskleidė, kad teismo personalo atlyginimai Tinklo valstybėse yra labai skirtingi. Tirtų Europos aukščiausiųjų teismų teisinio personalo (teisėjų padėjėjų, konsultantų, patarėjų ir pan.) pradinis darbo užmokestis iki mokesčių svyruoja nuo 1143 iki 7000 Eur, o turinčių dešimties darbo metų stažą – nuo 1247 iki 9091 Eur.
Panaši situacija yra ir su pirmosios instancijos teismų teisinio personalo atlyginimais: pradinis darbo užmokestis svyruoja nuo 952 iki 5800 Eur, o po dešimties metų – nuo 1194 iki 6400 Eur.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisinio personalo atlyginimai, nors ir nėra žemiausi, bet yra arčiau apatinės ribos: pradinis darbo užmokestis – 2446 Eur, o po dešimties metų – 2691 Eur. Teisinio personalo, dirbančio pirmosios instancijos teismuose Lietuvoje, atlyginimai yra mažesni nei kaimyninėse Estijoje ir Lenkijoje ir šiek tiek didesni nei Latvijoje: pradinis darbo užmokestis ten 1661 Eur, o po dešimties metų – 1955 Eur. Tyrimas patvirtino dar vieną tendenciją: daugelyje šalių pirmosios instancijos teismų teisinio ir administracinio personalo pradiniai atlyginimai yra mažesni už vidutinį šalies bruto atlyginimą, o aukščiausiųjų teismų teisinio personalo pradiniai atlyginimai yra didesni už vidutinį šalies bruto atlyginimą beveik visose šalyse.
Svarstant teismų teisinio personalo atlyginimo dydžio adekvatumo klausimą, būtina vertinti svarbiausią dalyką – teismo teisinis personalas padeda teisėjams užtikrinti tinkamą teisingumo vykdymą. Dėl to teisiniam personalui keliami aukšti kvalifikaciniai reikalavimai, o taikomi apribojimai yra artimi teisėjams taikomiems apribojimams. Tą atskleidė ir mūsų atliktas tyrimas, pavyzdžiui, teismų teisiniam personalui taikomi konfidencialumo, galimybės dirbti kitą darbą apribojimai, taip pat kitos specialios pareigos, iš esmės patenkančios į bendrąją taisyklę „pareigūnas turi elgtis taip, kaip pridera jo pareigoms“ ir susijusios su korupcijos, nepotizmo, šališkumo prevencija, nepriklausomumo užtikrinimu.
Norintys dirbti teismuose priklausomai nuo teisinės pareigybės paprastai turi būti tos šalies piliečiai, nepriekaištingos reputacijos, įgiję tam tikrą teisinį išsilavinimą (bakalauro, magistro ar daktaro laipsnį), turėti darbo patirties, mokėti užsienio kalbų. Tokiais teismo teisiniam personalui keliamais kvalifikaciniais reikalavimais ir taikomais apribojimais siekiama užtikrinti tinkamą ir profesionalų teisingumo vykdymą. Tai reiškia, kad ir teismo personalui mokami atlyginimai turi būti adekvatūs atliekamoms funkcijoms ir taikomiems apribojimams.
– Kaip teismo teisinio personalo sistema, jų funkcijos ir darbo organizavimas skiriasi Europos Sąjungos valstybėse?
– Daugelyje Europos Sąjungos valstybių teismuose dirbantis teisinis personalas yra nacionalinės valstybės tarnybos dalis, tačiau jų funkcijos ir darbo organizavimo schemos yra įvairios. Tai priklauso nuo konkrečioje valstybėje vyraujančios teisės tradicijos ir ilgainiui susiklosčiusių institucinių aplinkybių.
Daugelio šalių teisminėse instancijose yra teisėjų padėjėjų korpusas, kuris padeda teisėjams vykdyti teisingumą, bet, pavyzdžiui, penkiose šalyse (17 proc.) iš trisdešimt atsakymus į šį klausimą pateikusių šalių – Albanijoje, Kipre, Graikijoje, Norvegijoje, Ispanijoje – pirmosios instancijos teismuose nėra teisėjų padėjėjų. Teisėjų padėjėjų nėra ir vieninteliame Graikijos Aukščiausiajame Teisme. Teisėjų padėjėjų skaičius, tenkantis vienam teisėjui, taip pat gali būti įvairus – teisėjas gali dirbti be padėjėjo, dirbti su mažiau nei vienu padėjėju arba dirbti su vienu ir daugiau padėjėjų.
Teisėjui, jei yra poreikis, gali būti paskirtas padėti ir kitoks teisinis personalas – konsultantas, patarėjas ir pan. Aiškiai matome tendenciją, kad laisvų teisėjo padėjėjo etatų teismuose yra nuolat ir taip nutinka dėl akivaizdžių priežasčių – išėjimo į pensiją, užsitęsiančių atrankos ir įdarbinimo procedūrų, vaiko priežiūros atostogų, ilgalaikių stažuočių, konkuravimo su privačiu sektoriumi ir pan. Daugelyje šalių naujų darbuotojų atranka užtrunka nuo dviejų iki šešių mėnesių, kai kur – net iki kelerių metų (Kipre), atranka susideda iš kelių etapų (interviu, testo žodžiu ir (ar) raštu ir pan.).
– Jūsų atliktas tyrimas bandė formalizuoti, koks yra teisėjo padėjėjas. Koks jis pagal tyrimo duomenis?
– Europos Sąjungos valstybių teismuose dirbantis teisinis personalas yra jaunas, vyrauja 30–40 metų profesionalai, o 50–70 metų – mažuma. Tai patvirtina, kad darbas teisme iš esmės yra tramplinas į kitas geriau apmokamas teisines pareigas tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuose. Tik penkiose iš dvidešimt šešių duomenis pateikusių šalių – Albanijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Norvegijoje ir Ispanijoje – išlaikomas lyčių lygybės santykis, t. y. moterų ir vyrų skaičius yra apylygis.
Švedijoje, Slovėnijoje, Nyderlanduose, Maltoje, Islandijoje, Suomijoje, Danijoje teismų darbuotojų atlyginimus reglamentuoja kolektyvinės sutartys.
Daugumos šalių aukščiausiuose teismuose matoma aiški tendencija, kad teisinį darbą dirba daugiausia moterys, o Kipro ir Danijos aukščiausiuose teismuose – vien moterys. Galbūt tokią statistiką paaiškina santykinai nedideli ir nekonkurencingi atlyginimai. Beje, panaši statistika ir kalbant apie teisėjus žemesniuose teismuose: juose teisėjomis dirba daugiausia moterys. Tuo tarpu aukščiausiuose teismuose tiek teisėjų, tiek teismų pirmininkų pozicijas daugiausia užima vyrai.
– Galima teigti, jog šiuo metu vienas iš aktualiausių klausimų Europos Sąjungos, kitų Europos valstybių teismuose, įskaitant ir Lietuvą, yra menki teisėjų padėjėjų atlyginimai?
– Taip, neišvengiamai. Viešos diskusijos dėl teisėjų padėjėjų atlyginimų vyksta daug kur. Tai nurodė net 14 valstybių. Dėl šio klausimo keliose šalyse darbuotojai net streikavo, rengė demonstracijas. Daugelyje valstybių teisinio personalo atlyginimas yra reglamentuojamas įstatymais ir jo dydžio nustatymas, nepriklausomai nuo to, kurioje teisminėje instancijoje teisėjo padėjėjas dirba, iš esmės nesiskiria. Panašiai nustatomas ir teismų administracijos darbuotojų atlyginimų dydis. Septyniose šalyse (Švedijoje, Slovėnijoje, Nyderlanduose, Maltoje, Islandijoje, Suomijoje, Danijoje) teismų darbuotojų atlyginimai reglamentuojami kolektyvinėmis sutartimis.
Manyčiau, kad teisėjų padėjėjų atlyginimų dydžio reglamentavimas Teismų įstatyme ar kituose specialiuose teisės aktuose, taikomuose teismų sistemos darbuotojams, prisidėtų prie teismų sistemos atlyginimų vientisumo. Kita vertus, tyrimas parodė ir tai, kad nėra tiesioginės sąsajos tarp teismų teisinio personalo atlyginimo dydžio ir šių atlyginimų reglamentavimo formos bei principų. Paprastai teisinio personalo atlyginimo dydis nustatomas pagal valstybės tarnautojų darbo užmokesčio ar kitas atitinkamas darbo užmokesčio skales ir priklauso nuo darbuotojo turimos patirties, įgūdžių, atliekamų funkcijų, teismų finansinių galimybių. Tačiau matome ir tendenciją, jog teisėjo padėjėjo stažas reikšmingai prie jo atlyginimo augimo neprisideda.
Daugelyje šalių (dvidešimt penkiose iš dvidešimt devynių, pateikusių informaciją) nėra sąsajos tarp teisėjų ir teisinio personalo atlyginimų. Tik keturiose šalyse (Albanijoje, Estijoje, Suomijoje ir Rumunijoje) toks ryšys egzistuoja. Tačiau ir toks ryšys kategoriškai nepatvirtina, kad teisinio personalo atlyginimų dydžio susiejimas su teisėjų atlyginimo dydžiu išsprendžia teisinio personalo darbo trūkumo problemą.
Pavyzdžiui, Albanijoje, kurioje teisėjų ir padėjėjų atlyginimai nėra susieti, padėjėjų netrūksta, tačiau jų trūksta Estijoje, Rumunijoje, kuriose šie atlyginimai susieti. Tai verčia susimąstyti, ar šių valstybių teisėjų atlyginimai yra tokie, kokie turėtų būti. Nepaisant to, galima manyti, kad teisėjų ir jų padėjėjų atlyginimų susiejimas tiesiogiai arba per kitus mechanizmus, pavyzdžiui, valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skales, būtų patrauklus ketinantiems dirbti teismuose ir galėtų padėti spręsti atlyginimo konkurencingumo klausimus. Pavyzdžiui, Lietuvoje teisėjų padėjėjų asociacija siūlo, kad teisėjų padėjėjų atlyginimai turėtų siekti apie 50–60 procentų teisėjo atlyginimo.
Viena vertus, tai leistų formuoti sisteminį požiūrį į visą teismų sistemą, įskaitant ir teismų personalą, kita vertus, tai galėtų prisidėti prie teisinio darbo patrauklumo teismuose didinimo bei apskritai visuomenės požiūrio į teismo darbuotojus gerinimo.
– Tyrimas parodė, kad teismų personalo dauguma – jauni žmonės. Sociologai, psichologai, vertindami jaunąją kartą, nurodo, kad jų darbo pasirinkimą lemia ne tik ir ne tiek atlyginimas, kiek kiti veiksniai, kitos motyvacijos priemonės. Kokią kitą papildomą naudą savo darbuotojams suteikia Europos Sąjungos valstybių teismai?
– Daugelyje Europos Sąjungos valstybių teismuose dažniausiai darbuotojams, kaip ir teisėjams, įtvirtinta galimybė suteikti mokymosi atostogas, kelti kvalifikaciją kursuose, dirbti nuotoliniu būdu, aprūpinti telefonu ir nešiojamuoju kompiuteriu. Tik nedaugelyje valstybių teismai savo darbuotojams gali suteikti ar apmokėti apgyvendinimą (Lenkijoje, Rumunijoje), vaikų dienos priežiūrą (Prancūzijoje), didesnį nei teisės aktais nustatytą atostogų dienų skaičių, kūrybines atostogas, apmokėti su darbu nesusijusias laisvalaikio veiklas. Lietuva šiuo atžvilgiu atitinka Sąjungoje dominuojantį standartą.
– Beveik neabejoju, kad tyrime buvo nagrinėjamas teismo, kaip darbdavio, autoriteto, prestižo klausimas. Ką atskleidė gauti rezultatai?
– Dviejuose trečdaliuose šalių darbas teisme pripažįstamas kaip privalumas ir beveik visose valstybėse teismai yra vertinami kaip autoritetingi darbdaviai, suteikiantys garantijas ir privalumus, kurių negali suteikti privatus sektorius. Teismų, kaip darbdavių, patrauklumas priklauso nuo dvejopo pobūdžio veiksnių – vieni jų yra objektyvūs, pavyzdžiui, atlyginimas, darbo sąlygos, karjeros perspektyvos, kiti – subjektyvesni, pavyzdžiui, pripažinimo, asmeninio tobulėjimo pojūtis arba jausmas, kad užsiimama prasminga veikla, dirbama visuomenės labui ir pan. Darbas teisme yra patrauklus jauniems specialistams, kurie yra ką tik baigę universitetus ir tik pradeda teisininko karjerą. Tačiau ilgainiui prestižą, autoritetą nusveria žemiškesnės vertybės, materialiųjų poreikių patenkinimo galimybės.
Pirmiausia tai būtų santykinai mažas ar nekonkurencingas atlyginimas, trukdantis ar neleidžiantis pritraukti geriausių kandidatų ir profesionaliausių teisininkų. Daugelyje šalių kandidatų, norinčių dirbti teismuose, skaičius ir jų kompetencijos lygis išlieka stabilus, tačiau, pavyzdžiui, Belgijoje, Estijoje, Suomijoje, Slovakijoje, Vokietijoje mažėja tiek kandidatų skaičius, tiek prastėja jų kompetencija. Ir tą lemia ne tik darbo nepatrauklumo rodiklis, o ir rimtos demografinės problemos. Šios valstybės apie tai duoda aiškius nerimo signalus.
– Tyrimas atliktas, tendencijos, vyraujančios tiek Lietuvoje, tiek kituose Europos Sąjungos valstybių teismuose, gana aiškios – nekonkurencingas atlyginimas, papildomos darbuotojui teikiamos naudos poreikis, teisinio personalo kompetencija, lyčių lygybės klausimas ir pan. Kokių priemonių ir veiksmų ketinama imtis?
– Tyrimas ir jo rezultatai, atskleidžiantys faktinę situaciją Europos Sąjungos valstybių teismuose, išties reikšmingi. Šis tyrimas yra pagrindas tolimesnėms tarpusavio diskusijoms ir išsamesniems tyrimams, galimybė palyginti savo nacionalinę teismų sistemą įvairiais aspektais ir kriterijais kitų valstybių kontekste. Kolokviumo metu taip pat buvo diskutuota apie tikslingumą šio tyrimo rezultatus perduoti Europos Komisijai.
Manoma, kad tyrimo rezultatai ne tik dar kartą paskatintų grįžti prie problemos aktualizavimo, bet ir prisidėtų prie bendrų priemonių Europos Sąjungos mastu šioms problemoms spręsti nustatymo, tolimesnės galimybės dalintis gerąja praktika su nacionalinių valstybių teismais šiems taikant lokalias darbo teismuose patrauklumo skatinimo priemones.
– O jei šį atsakymą pratęstumėte kalbėdama apie Lietuvą. Ką toliau Teisėjų taryba ketina daryti teismo personalo atlyginimo klausimu?
Naujai išrinkta Teisėjų taryba planuoja susitikti su visais konstituciniais partneriais ir aptarti teismams rūpimas problemas. Viena iš aptartinų problemų yra ir teismo personalo atlyginimai. Nors tam tikras Vyriausybės dėmesys ir buvo parodytas skiriant papildomą finansavimą 2025–2027 metams, vis dėlto jis nepadeda iš esmės išspręsti problemą. Padidinimas padės išvengti visiškos krizės teismų sistemoje, tačiau, kad ir nežymiai padidinti kai kurių pareigybių atlyginimai vis tiek liks ypač maži ir reikšmingai atsilikę nuo darbo rinkos realybės.
Tam tikras Vyriausybės dėmesys buvo parodytas skiriant papildomą finansavimą 2025–2027 m., vis dėlto jis nepadeda.
Ypač ši situacija ryški didžiuosiuose miestuose. Štai planuojama papildomai skirti kiek daugiau nei 2 milijonus Eur darbo užmokesčiui, iš jų beveik milijoną – teisėjų padėjėjų darbo užmokesčiui padidinti, beveik 700 tūkst. – darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, žemiausiems koeficientams padidinti. Ką realiai toks papildomas finansavimas reikštų? Ogi tai, kad kiekvienas iš 775 teisėjo padėjėjų (tiek yra padėjėjų etatų) gautų 106 eurais daugiau per mėnesį, neatskaičius mokesčių. O minėta 700 tūkst. suma, skirta minimaliems koeficientams didinti, tik leistų užtikrinti, kad kvalifikuotų darbuotojų atlyginimai nesusilygins su minimaliu mėnesiniu atlyginimu. Nors
Teisėjų taryba jau 2024 metų gegužę signalizavo, kad būtina konkurencingai didinti ne tik teisėjų padėjėjų, bet ir kitų darbuotojų (teismo posėdžių sekretorių, teismo psichologų, raštinės, kt. darbuotojų) atlyginimus, tam lėšų biudžeto projekte kol kas visai nenumatyta. Taigi, joks esmingesnis atlyginimų padidinimas, kuris leistų kalbėti apie darbo teisme patrauklumą ir konkurencingumą tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus atžvilgiu, kol kas nėra planuojamas.
Finansavimu nėra padengta ne tik pagrindinė teismų funkcija – teisingumo vykdymas, bet ir kitos plačios ypač aukščiausių grandžių teismams deleguotos funkcijos: komunikacinė, teismų praktikos stebėsenos, analizės, apibendrinimų, švietėjiška, bendradarbiavimo su užsienio ir viršnacionaliniais teismais, kai kurios kitos ne mažiau svarbios funkcijos.
Būtent dėl to, įvertinę savo realius poreikius ir siekdami kuo labiau užtikrinti efektyvesnį teismų darbą, stabilų atlyginimų augimą, turėti galimybę suformuoti teisėjo komandas, stiprius teisės tyrimų padalinius, t. y. teismų sistemoje išlaikyti ir pritraukti į ją kvalifikuotus specialistus, ir prašėme skirti 2025 metams darbo užmokesčiui papildomai prie biudžete planuojamų lėšų dar apie du su puse milijono darbo užmokesčiui. Nors pritarimo nesulaukėme, ketiname ir toliau šiuos klausimus kelti konstituciniams partneriams. Tai tokie būtų artimiausi žingsniai labai tikintis, kad vis tik bus grįžta prie teismų finansavimo modelio, susieto su valstybės ekonominiais rodikliais, svarstymo.
Papildomi asignavimai leistų padidinti teismų personalo (apie 1950 pareigybių: teisėjų padėjėjų, teismo posėdžių sekretorių, teismo psichologų, raštinės darbuotojų ir kt.) atlyginimus vidutiniškai 179 Eur neatskaičius mokesčių, t. y. pareiginės algos koeficientai vidutiniškai pakiltų 0,1 dydžiu.
