Keleiviai susispaudę, kad neišsiteptų šlapimu, vėmalais ar seilėmis
Dar prieš keletą metų Naujosios Vilnios gyventojai kreipėsi į Vilniaus savivaldybę bei į kai kuriuos Seimo narius išsakydami susirūpinimą, kad A.Kojelavičiaus gatvėje įsikūrę nakvynės namai didelę problemą sudaro viešuoju transportu besinaudojantiems nakvynės namų gyventojams.
Susimokėję už kelionę, turime susispaudę (kad neprisiliestume, nes gali išsitepti šlapimu, vėmalais, seilėmis, užsikrėsti utėlėmis) kentėti, kol šie išlipa.
„Netvarkingi, dažnai girti, besisvaidantys necenzūriniais žodžiais ir, kaip visada, veltui, jie didelėmis grupėmis išvažiuoja kiekvieną rytą į Vilnių tuo pačiu, vieninteliu 27-tu maršrutu, kartu su tais, kurie skuba į darbą, mokslą, veža vaikus į darželius. Nereikia būti mediku nustatant visą puokštę susirgimų, kuriuos jie vežiojasi kartu su savimi.
Mes, nuolat tvarkingai ir nepigiai apmokantys transporto paslaugas, kasdien dūstame nuo per didelės koncentracijos šitokių keleivių ir rizikuojame užsikrėsti nuo jų ligomis – pradedant niežais, baigiant tuberkulioze“, – rašoma rašte.
Pasak gyventojų, benamiai yra gavę baudas už važiavimą be bilieto po 300, 250, 150 kartų. Jie dažnai būna apsvaigę, ištepa sėdynes, nuo jų kvapo neišsivėdina autobusas: „Vilniečiai, susimokėję už kelionę, turi susispaudę (kad neprisiliestų, nes gali išsitepti šlapimu, vėmalais, seilėmis, užsikrėsti utėlėmis) kentėti, kol šie išlipa. Todėl mes prašome, kad kiekviename autobuse būtų kontrolierius, kuris, laikydamasis taisyklių, nepriimtų neblaivių, apsvaigusių, nešvarių keleivių“.
VVSC: visi jie turi pažymas, kad yra sveiki
Tačiau tiek savivaldybės, tiek Vilniaus visuomenės sveikatos centro (VVSC) atstovai įsitikinę, kad gyventojų baimės perdėtos, o prašymai nepagrįsti.
„Suprasdami asocialių žmonių problemą viešajame transporte, norime atkreipti dėmesį, kad ji aktuali ne tik Vilniaus miestui, bet ir didžiajai daliai pasaulio miestų. Teigti, kad didžiausi pavojai užsikrėsti infekcinėmis ligomis yra 27-to autobuso maršrute, negalime. Pagal galiojančią globos namuose apgyvendinami asmenys, tik pristatę pažymas iš Respublikinės tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinės ligoninės ir Vilniaus odos ir Veneros ligų centro apie tai, kad yra sveiki.
Viešojo transporto kontrolieriai pagal sutartį su Vilniaus miesto nakvynės namais, viešajame transporte aptikę asocialų asmenį, jį išlaipina ir paskambina socialinės tarnybos darbuotojams, kurie atvyksta ir išsiveža tokį asmenį“, – į gyventojų skundą atsakė Vilniaus savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamentas.
Tuo tarpu Vilniaus visuomenės sveikatos centras patikino, kad gavęs skundą atliko operatyvią visuomenės sveikatos saugos kontrolę Vilniaus nakvynės namuose. Tuo metu juose buvo apgyvendinta 100 asmenų ir visi jie turėjo būtinas sveikatos pažymas. Taip pat Užkrečiamų ligų ir jų sukėlėjų valstybinėje sistemoje nėra registruota atvejų, kad nakvynės namų gyventojai būtų užsikrėtę utėlėmis ar atvira tuberkulioze.
Prašė atskirų kontrolierių autobusui
Pasak valdininkų, nakvynės namų tikslas – suteikti laikiną prieglobstį ir integruoti socialiai pažeidžiamus asmenis į visuomenę, panaudojant efektyvias socialinės paramos priemones. Tačiau Naujosios Vilnios gyventoja Edita Aleškevičienė teigė netikinti tokios integracijos sėkme.
„Žmonės renka parašus, bet gauna atsakymus, čia ne nieko tokio, benamiai sveiki, patikrinti, o jei labai nešvarūs, juos išlaipina. Tačiau iš tiesų sėkmingai važinėja, apsišlapinę sėdi ant sėdynių ir šalia ant sėdynės dar pasideda savo nešulius iš konteinerių. Medicinos darbuotojai sako, kad po benamių pervežimų turi vėdinti ir dezinfekuoti mašiną, o kas bent išvėdins autobusą?
Taisyklėse nurodyta, kad vairuotojas turi teisę išlaipinti tokį keleivį, bet realiai taip nebūna. Galiausiai vairuotojai ir neturi laiko stovėti ir derėtis su jais, nes autobusai važinėja pagal griežtą grafiką, kurio būtina laikytis. Todėl paprašėme labai paprasto dalyko – kad šiame autobuse būtų nuolatinė kontrolė ir keleiviai būtų įleidžiami tik pro priekines duris. Tuomet keleiviai be bilietų ar labai netvarkingi tiesiog į jį nepakliūtų. Tačiau tokiai prabangai savivaldybė neturi pinigų“, – pasakojo moteris.
Kokia integracija, kai jie suvaromi į rezervatą?
Pasak jos, dabar daug kalbama apie socialinių rizikos grupių integraciją. Taip pat egzistuoja Vilniaus teritorijų integracijos programa, kurioje nurodomi siekiai mažinti institucijų, didinti bendruomenių vaidmenį, o realiai išeina, kad visas „socialinis užribis“ išstumiamas į Naująją Vilnią: čia statomi nauji socialiniai būstai, blaivykla, buvo planuota ir kalėjimą pastatyti, bet žmonės išsikovojo, kad jo čia nebūtų.
„Jei atvirai, tų nakvynės namų lankytojų, kuriuos mes matome, integracija aš netikiu. Jie jau vyresnio amžiaus, prasigėrę... Man atrodo, kad tai beviltiškas reikalas. Pagaliau už važiavimą be bilieto jie šimtus kartų bausti. Paskaičiavus, kokia baudos suma susidaro, akivaizdu, kad jie niekada gyvenime nenorės dirbti, nes iš karto tą baudą pradės iš jų išskaičiuoti. Toks užburtas ratas susidaro. Kad nereikėtų jų stumdyti nuo vienų pas kitus, gal reikėtų paraidžiui vadovautis integracijos programomis – visi turi prisiimti atsakomybę už juos, nes tai visų mūsų problema. Kitaip tariant, gal būtų galima juos po visas seniūnijas padalinti?
Dabar jie vakare suplaukia į nakvynės namus tarsi į rezervatą, o ryte vėl išvyksta gyventi savo įprasto gyvenimo. Jeigu, kaip rašo valdininkai, tai viso miesto problema, reikia ją spręsti visiems solidariai. Juolab kad nedidelėmis grupėmis juos integruoti tikrai efektyviau. Jeigu į mokinių klasę, kurioje vaikai mokosi gerai, atkelia vieną nepažangų mokinį, jis visai neblogai pasitempia. Tačiau kai tokių vaikų, kaip jis, padaugėja, klasės pažangumas krenta, nes integracijos svarstyklės nusveriamos į kitą pusę. Ir man baisu, kad šio rajono laukia tokia ateitis. Jau per didelė čia socialinės rizikos žmonių koncentracija. Gyventojai jau dūsta, nebegali būti bendruomeniški, tolerantiški, tik kyla vis didesnis pasipiktinimas“, – svarstė E.Aleškevičienė.
Pašnekovės manymu, Naujosios Vilnios gyventojai keičiasi – vietoj sodų auga individualių namų rajonas, yra daug šeimų su vaikais, tai nuostabi miesto dalis su patogiu susisiekimu iki centro, su begale žalių vietų, upe, su gamtos paveldu, tačiau vis dar gajus senas rajono stereotipas, į kurį stereotipiškai perkeliami tie, kurių miesto centre matyti nesinorėtų.
Ko norėti, kai benamiams nėra net kur nusiprausti
Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas teigė problemą puikiai žinantis.
„Prieš daug metų Naujoji Vilnia neatrodė taip, kaip dabar. Kai buvo įkurti įvairūs socialiniai centrai skirtingoms socialinėms grupėms, jie buvo sutvarkyti už europines lėšas, taip pat sutvarkyta aplinka, perstatyti sudegę statiniai, atvestos dujos, kuriomis naudojasi ir aplinkiniai gyventojai. Tai tarsi savotiškas kompromisas: įkuriami socialinių paslaugų namai, bet tuo pačiu mes sutvarkome aplinką.
Kita vertus, kai kalbama apie tokių paslaugų koncentraciją, tai, švelniai tariant, yra netikslu. Jei paimtume Dienos centrą, Savarankiško gyvenimo namus ir Vaiko krizių centrą, tai tik apie 100 žmonių. Tai nėra tūkstančiai. Pagaliau jei tai būtų žmonės, kurie keltų tam tikras rizikas aplinkai, jie nebūtų čia, o globos įstaigose, kurios išsidėsčiusios įvairiose miesto vietose“, – teigė pašnekovas.
Pasak politiko, nakvynės namuose, kurie įrengti čia labai seniai, trūksta šilto vandens, nėra sanitarinių mazgų, dušų, skalbyklos ir pan., todėl ir įgyvendinamas renovacijos plėtros projektas.
„Žmonių nepadaugės. Turime daugiametį registrą ir matome, kad jų iš esmės nedaugėja: vieni, retesniu atveju, grįžta į šeimas, kiti atsiduria psichikos ligų įstaigose, treti miršta, taigi kaita vyksta, bet skaičius gana stabilus.
Problema ta, kad jie čia negauna viso paslaugų spektro. Mes norime, kad atvykę jie nusipraustų, susitvarkytų, gautų naujus drabužius arba išsiplautų savus. Juk ne visi yra tiek degradavę, kad net savimi nenori rūpintis. Tuo tarpu socialiniai darbuotojai, kurie ten dirba arba dirbs, turėtų skatinti geruosius įgūdžius. Mes tikrai pritariame gyventojams, kad labai nemalonu, kai viešajame transporte važiuoja labai kvapnus pilietis, o jeigu jų keli, visas tas reisas jau yra skirtas tik jiems, nes kiti stengiasi išvengti tokio kontakto. Taigi norime sudaryti sąlygas, kad jie turėtų galimybę susitvarkyti ir vyktų viešuoju transportu tvarkingi ir nekeltų aplinkiniams tokių rūpesčių.
Iš tiesų šių žmonių atskirtis tokia didelė, kad jie viršija tolerancijos ribas. Žmones ištinka šokas susidūrus su tais kvapais, vaizdu ir visa kita.
Kalbant abstrakčiau, kur juos perkeltume, visur kiltų ta pati problema ir tie patys priekaištai. Kadangi taip jau istoriškai susiklostė, kad nakvynės namai yra čia, mėginame egzistuojančią problemą išspręsti, sudarydami benamiams galimybę susitvarkyti ir švariai, tvarkingai, nekvapniai keliauti viešuoju transportu.
Priemonės juos integruoti į rinką taip pat numatytos: jiems reikia ir patarimų, ir pamokymų, ir už rankos nuvedimo, ir kontakto su darbdaviu. Net jei iš 20 pavyktų grąžinti į normalų socialinį gyvenimą vieną žmogų, jau būtų milžiniškas pasiekimas. O didžioji dauguma, sudarius jiems sąlygas, nei smirdės, nei apiplyšę vaikščios, nei kels kitokių problemų“, – tikino G.Paluckas.
Netolerancija kyla iš skurdo
Pasak jo, dabar iš tiesų šių žmonių atskirtis tokia didelė, kad jie viršija tolerancijos ribas. Žmones ištinka šokas susidūrus su tais kvapais, vaizdu ir visa kita. Todėl ir atrodo, kad jų daug, nes net vienas sukelia labai stiprią reakciją, kadangi kontaktas nėra malonus nei emocine, nei estetine prasme. Sudarius minėtas sąlygas, būtų išspręsta labai didelė dalis problemų, nes atrodytų jie daug priimtiniau.
Jau rudenį tikimasi skelbti konkursus šiam projektui, o kitų metų viduryje situacija jau turėtų būti pasikeitusi.
„Jei mes juos išmėtysime, pavyzdžiui, po penkis – negi visiems jiems po skalbyklą įrengsime ir pasamdysime po darbuotoją socialiniams įgūdžiams ir mediką? Tai kainuos milžiniškus pinigus ir bus labai neefektyvu“, – teigė vicemeras.
