„Nuo pat paveldotvarkos programos pradžios mūsų siekis – atskleisti turtingą ir patrauklų miesto architektūros veidą. Kauno modernizmas – unikalus reiškinys, vertas pasaulinio UNESCO pripažinimo, o mediniai pastatai tampa „nykstančia rūšimi“.
Unikalūs kvartalai privalo išlikti ir puošti Kauną, todėl inicijuojame naujoves. Medinukų atgaivinimu suinteresuota bendruomenė bus konsultuojama, pastatų restauravimo darbus solidžiai finansuos miestas. Tikime, kad savininkų įsitraukimas ir miesto pagalba bus svarbiausia medinio paveldo išsaugojimo sąlyga“, – kalbėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.
Pasak jo, iki šiol tobulinant septintus metus skaičiuojančią programą jau atliktas ne vienas pokytis – supaprastinta dokumentų teikimo tvarka, išplėstas jos aprėpiamų miesto teritorijų žemėlapis ir atliekamų darbų spektras, o šįkart – padidintos lėšos medinių pastatų tvarkybai.
Taip pat nuo šiol į paramą mažesnės apimties fasadų tvarkymo darbams, kai nekeičiamas apdailos spalviškumas bei medžiagiškumas, bus galima pretenduoti ir neturint parengto techninio projekto, jei jis pagal Statybos įstatymą nėra privalomas.
Po Naujųjų metų miestas medinės architektūros tvarkybai galės skirti finansavimą iki 75 procentų visos darbų sumos.
Kauniečius apie tinkamus ir daug specifinių žinių reikalaujančius medžio restauracijos metodus, architektūros elementų išsaugojimą konsultuos paveldosaugininkai.
Į miesto paramą galės pretenduoti mediniai pastatai, patenkantys į saugomas kultūros paveldo vietoves – Žaliakalnį, Senamiestį, Naujamiestį, buvusį Žemųjų Šančių karinį miestelį bei pavieniai ir kompleksiniai kultūros paveldo objektai visame mieste.
Tikimasi, kad pokyčiai paskatins kauniečius naujam gyvenimui prikelti medinius dvarelius ir vilas, miestiečių, kariškių ir geležinkeliečių namus, sodybinius namelius bei modernistinius kotedžus.
Skaičiuojama, kad Žaliakalnyje, Vilijampolėje, Šančiuose ir Panemunėje išlikę apie 2 tūkstančiai medinukų, kurių dauguma siekia carinius ar tarpukario laikus.
Dauguma Europos miestų medinės statybos kvartalų neteko dar XIX a., o panašius kvartalus išsaugojo artimiausi kaimynai – Lenkija, Latvija, Estija bei Skandinavijos šalys.
Išlikę apie 2 tūkstančiai medinukų, kurių dauguma siekia carinius ar tarpukario laikus.
Nuo 2015 metų Kauno miesto savivaldybės iniciatyva atnaujinti savo pastatus pasinaudojo daugiau kaip 150 pastatų savininkų. Miestas iš viso skyrė per 3 mln. eurų.
Iki 50 proc. finansavimas skirtas estetinės išvaizdos, spalvų restauravimui, autentiškų architektūrinių elementų atkūrimui ir išsaugojimui, dekoratyviniam pastatų apšvietimui bei objektų pritaikymui žmonėms su negalia.
Šiemet sutartis su miestu pasirašė net 37 kultūros paveldo ir kitų statinių savininkai. Darbai atlikti jau 15 jų, dar beveik dvi dešimtys pastatų suplanuotus tvarkybos darbus perkels į ateinančius metus.
Tarp atsinaujinusių pastatų miestiečiams plačiai matomas Perkūno namas, buvusio miesto dvarelio kompleksas Zamenhofo gatvėje, Rotušės aikštėje įsikūręs Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejus, buvęs „Lietūkio“ administracijos pastatas, Kauno kolegijos J.Vienožinskio menų fakultetas, dar žinomas kaip buvusi Laikinoji M.K.Čiurlionio dailės galerija.
Daugiau informacijos apie Paveldotvarkos programą ir jos teikiamas galimybes pastatų šeimininkams galima rasti internete: paveldotvarka.kaunas.lt.
