„Pristatytų gynybos planų analizė tebevyksta, – žurnalistams trečiadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas. – Turbūt lengviausia pasakyti, kad tai yra reikšmingas žingsnis į priekį, pripažįstant naujas grėsmes, išryškėjusias grėsmes regionui ir numatant aiškų atsaką į tas grėsmes.“
Apie tai, kad NATO parengė naujus gynybos planus ir juos pristatė Aljanso narių atstovams, trečiadienį pranešė naujienų portalas 15min.
Planus patvirtinti tikimasi iki NATO viršūnių susitikimo, jis liepos mėnesį vyks Vilniuje.
G.Landsbergio teigimu, gynybos planai yra „labai aiškus signalas, kad užpuolimo atveju NATO turi sudėliotą aiškų, konkretų planą, kaip būtų ginamos rytų flango valstybės“.
„Jei klaustumėte, ko tikimės, galbūt ieškome tuose planuose, tai turbūt dažnai kalbame apie tai, kad yra fazė iki karo, kuomet turime padaryti visus įmanomus veiksmus, kad karas neprasidėtų. Tą vadiname atgrasymu. Dėl to dažnai keliame klausimą, kad papildomos pajėgos Baltijos šalyse yra ne tik gynybos, bet ir atgrasymo faktorius, kad galbūt 5-ojo straipsnio nereiktų aktyvuoti“, – kalbėjo ministras.
Savo ruožtu susitikime su G.Landsbergiu dalyvavęs Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna teigė, kad Aljansas turi turėti „aiškius ir veiksmingus planus, ir mums sekasi vis geriau ir geriau“.
„Turime duoti labai aiškią žinią Putinui, kad jis nelaimės karo Ukrainoje ir neįsiverš į mūsų teritorijas, nes mes esame pasirengę“, – kalbėjo Estijos diplomatijos vadovas.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas sakė, kad „pirmi vertinimai dėl gynybos planų tikrai pozityvūs“.
„Turim sutarimą, kad gynybos planai turi būti paremti realiais resursais realiam kariniam konfliktui, tai yra gera žinia, tai reiškia, kad bus realūs pajėgumai, realiai priskirti mūsų regionui, Lietuvos gynybai, kai to prireiktų per kuo trumpesnį laiką“, – BNS trečiadienį sakė L.Kasčiūnas.
NATO ėmėsi priemonių dar labiau stiprinti Aljanso rytinio sparno saugumą po Rusijos invazijos Ukrainoje pernai vasarį.
