Cituoja senutėlę Bibliją
Šiuo vaizdo įrašu gruodžio pradžioje pasidalijo viena „Facebook“ vartotoja su tokiu paaiškinimu: „2024 metais pagal senąjį kalendorių yra 6000 metų.
1813 m. Europos Biblija sako kai ką įdomaus apie chronologiją.
Čia sakoma: „Po kurio laikome, kad nuo Adomo iki Kristaus yra 3974 metai, 6 mėnesiai ir 10 dienų, o nuo Kristaus gimimo iki šių metų yra 1814 metų. Pasaulis iki šių metų yra 5788 metai 6 mėnesiai 10 dienų.
Teisingai. 1814 metais nuo pasaulio pradžios praėjo 5788 metai. 2022 metais mūsų pasauliui buvo 5998 metai.
Prieš 113 metų, 1700 m., slavai savo chronologiją skaičiavo nuo visiškai kitos Pasaulio sukūrimo datos.“
Vaizdo įraše, kuris dar 2022 m. rugpjūtį buvo paviešintas vienoje „TikTok“ paskyroje, rodoma itin sena knyga – kaip tvirtina balsas už kadro, 1813 m. išleista Biblija.
Filmuke kalbama apie joje esantį puslapį su įvairių žmonių ir įvykių, paminėtų chronologine tvarka, sąrašas. Balsas už kadro cituoja čia parašytą frazę: „Taigi mes manome, kad nuo Adomo iki Kristaus yra 3947 (iš tiesų atspausdinta 3974) metai, šeši mėnesiai ir dešimt dienų, o nuo Kristaus gimimo iki šių metų yra 1814 metų.“
Iš to suskaičiuota, kad Biblija buvo išspausdinta nuo pasaulio pradžios praėjus 5788 ir pusei metų. „Jei tiesa, 1814 metais pasauliui iš tiesų buvo 5788 metų. Šiais metais, 2022-aisiais, mūsų pasauliui buvo maždaug 5998 metai“, – apibendrinta įraše.
Skaičiuotojai suklydo – tiek (ir ne 6000) turėtų būti šiemet. Bet ar šis skaičius gali būti arti teisybės?
Žmonėms – 200 tūkst. metų
Ne vienas girdėjęs apie liūdną dinozaurų gyvenimo Žemėje pabaigą – jie išnyko prieš 65 mln. metų, galimai didžiuliam meteoritui susidūrus planeta ir dėl to atšalus klimatui.
Tai yra kone 11 tūkst. kartų daugiau nei minėti metai. Žemė yra dar senesnė. Mokslininkų spėjimu, mūsų planeta susidarė prieš 4,57-4,56 mlrd. metų iš apie Saulę besisukusio protoplanetinio vėstančio ūko dujų ir dulkių.
Ūko dalelėms nuolat susiduriant ir sukimbant, formavosi stambesni dariniai, kurie dėl didėjančios masės įgijo vis daugiau gravitacinės jėgos ir galėjo pritraukti smulkesnius darinius.
Smithsonian nacionalinio gamtos istorijos muziejaus skaičiavimu, prieš maždaug 6 mln. metų Žemėje atsirado mūsų protėviai – primatų grupė, vadinama Ardipithecus. Afrikoje gyvenusios grupės atstovai pradėjo vaikščioti tiesiai ir galėjo laisviau naudoti rankas įrankiams gaminti ir kitiems išgyvenimo poreikiams.
Homo grupė, įskaitant mūsų pačių rūšį Homo sapiens, kurios atstovai išsiskyrė didesnėmis smegenimis, gamino daugiau įrankių ir ėmė kirsti Afrikos ribas, atsirado daugiau nei prieš 2 mln. metų.
Dabartinių žmonių padermė, sugebėjusi išgyventi ir klestėti nepaisant to meto klimato kaitos, išsivystė tik prieš maždaug 200 tūkst. metų.
Iki XIX a. tik keletas mokslininkų Anglijoje ir Prancūzijoje rimtai svarstė idėją, kad žmonės galėjo išsivystyti evoliucijos būdu. Bet net ir jiems buvo sunku suprasti, kaip tam užteko laiko. Mat, kliaujantis panašiomis Biblijos interpretacijomis, kaip minėtame vaizdo įraše, galvota, kad Žemei yra mažiau nei 6 tūkst. metų.
Pasaulis sukurtas ne per savaitę
Karaliaus Jokūbo Biblijos versijos pirmajame leidime, kurį 1801 m. Filadelfijoje išspausdino Matthew Carey, pateikta analogiška chronologija.
Ji daugiausia paremta 1658 m. išleistais reverendo Jameso Ussherio Pasaulio analais. Šis pasaulio istoriją padalijo į šešis amžius nuo sukūrimo iki Jeruzalės žlugimo.
Pagal šią chronologiją, nuo Adomo iki potvynio, kurį pergyveno Nojus, praėjo 1656 metai. Po to praėjus 422 metams Abraomas išvyko iš Chaldėjos, dar 430 metams – Izraelio (Jokūbo) vaikai iš Egipto.
Nuo to laiko iki pirmosios šventyklos statybų praėjo 480 metai, o iki Babilono užgrobimo – dar 419 ir pusė metų. Po septyniasdešimtmečio Jeruzalė buvo pertvarkyta ir atstatyta.
Po 483 metų esą gimė Jėzus. Beje, mūsų eros pradžios data tai laikoma klaidingai, mat jis greičiausiai į pasaulį atėjo 4-6 metais anksčiau.
Šis spėjimas, be kita ko, paremtas evangelijose pateiktose Jėzaus gimimo ir karaliaus Erodo, mirusio maždaug 4 m. pr. m. e., valdymo sąsajomis.
Taigi, remiantis Biblija, pasauliui turėtų būti apie 6 tūkst. metų, nors esama interpretacijų, kad reikėtų pridėti dar keletą tūkstantmečių.
Šis nesutapimas su mokslo duomenimis internete kelia kiek komiškas diskusijas, pavyzdžiui, ar Adomas ir Ieva gyveno su dinozaurais, ar krikščionys tiki, jog Žemėje būta dinozaurų.
Kaip teigiama Pradžios knygoje, dinozaurai gyveno prieš pirmuosius žmones. Ten pat pasakojama, kad Dievas pasaulį tokį, koks yra – nuo šviesos ir dangaus iki gyvių ir galiausiai žmogaus – sukūrė per šešias dienas. Bet kai kuriose Šventojo Rašto interpretacijose siūloma to nesuprasti tiesiogiai.
„Ar tas dienas reikėtų suprasti kaip 24 valandas turinčias paras, ar kaip ilgesnį laiko tarpą, Šventajame Rašte nepasakyta, – rašoma tinklalapyje „Katalikų tradicija“. – Iš viso pasakojimo atrodo, jog nebūtinai reikia suprasti kaip 24 valandų paras, bet geriau kaip daug ilgesnius laiko tarpus.
Mat, pirma, Šventajame Rašte pasakyta, jog tik 4-ąją dieną Dievas paliepė pasirodyti saulei, o juk žinome, kad be saulės šviesos nėra tokios paros kaip dabartinė; antra, taip pat pasakyta, kad po šešių kūrimo dienų 7-ąją Dievas paskyrė poilsiui. Aišku, kad tas poilsis, kuris nesiliovė iki dabar, tikrai tęsiasi ilgiau negu 24 valandas.
Jei kam visgi atrodytų keista, kodėl Šv. Raštas nepaaiškino pasaulio kūrimo laikotarpių kiek moksliškiau, tas tegu neužmiršta, jog Šv. Raštas yra ne gamtos mokslų, o tik religijos dalykų knyga ir skirtas ne kokiems ypač išprususiems mokslininkams, bet paprasčiausiems žmonėms, kuriems religija ne mažiau reikalinga negu mokslininkams. <…>
Be to, reikia pridurti, kad daug teologų mano, jog Šventajame Rašte kalbama ne apie tai, kad Dievas per šešias dienas sukūrė visus pasaulio daiktus, bet apie tai, kad Dievas per šešis regėjimus pirmajam žmogui, Adomui, apreiškė pasaulio daiktų sukūrimą. Tuos regėjimus Adomas pavadinęs dienomis.“
Kad Biblijoje aprašomos laiko trukmės nereikėtų priimti be jokių išlygų, patvirtina ir faktas, jog kai kurie iš tariamų pirmųjų žmonių Žemėje pragyveno šimtus metų. Pavyzdžiui, Adomas – 930 metų (o trečiojo sūnaus Seto susilaukė stuktelėjus 130-iai), pastarasis – 912 (sūnus Enošas gimė jam esant 105 metų).
15min verdiktas: tiesa. Naratyvas, kad pasaulis gimė prieš 6000 metus, atsiradęs iš Biblijos pasakojimų. Šis laikas apskaičiuotas pagal joje minimų žmonių amžių ir tam tikrų įvykių laiką. Mokslininkų teigimu, iš tiesų mūsų planeta susidarė prieš daugiau nei 4,5 mlrd. metų.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
