„Tiems, kas ruošiasi 3iam skiepui - būkit atsargūs, pasitikrinkit antikūnių kiekį. --> Kaimynės draugė (apie 43m) buvo sveika. Po 3io skiepo praėjus kelioms dienoms, labai prastai jautėsi, nebuvo jėgų, gulėjo lovoj. Kitą dieną susmuko ant grindų, nekvėpavo. Iškvietė greitąją, ligoninėj moteris paniro į komą. Ištyrus kraują nustatė, kad jos organizme yra per daug antikūnių, t.y. organizmas pateko į auto-imuninę būklę, kai antikūniai ima naikinti audinius. Dabar jau nebe komoj, bet jau 3ią savaitę reanimacijoj, pati nekvėpuoja (plaučiai prijungti prie aparato), kūno beveik nejudina, nekalba...“, – toks pasakojimas pasirodė socialiniame tinkle „Facebook“ esančioje paskyroje, kurioje neretai dalijamasi tiesos neatitinkančia informacija apie vakcinas ir jų šalutinį poveikį.
Gąsdinantis pasakojimas žaibiškai išpopuliarėjo – šiuo metu juo pasidalijo jau per 2,5 tūkst. socialinio tinklo vartotojų, kurie paliko daugiau nei 500 komentarų.
Tačiau specialistų vertinimu, šiai istorijai trūksta medicininio tikslumo, iš pateikiamų duomenų nėra aišku, ar istorija apie šią moterį nėra išgalvota.
Pasak Kauno klinikų gydytojos, klinikinės farmakologės Simonos Stankevičiūtės, socialiniuose tinkluose pasirodęs pasakojimas – itin painus ir moksliškai netikslus.
„Čia daug dalykų supainiota į vieną vietą. Nesu girdėjusi apie tokią pacientę“, – 15min sakė medikė.
Ji paaiškino, kaip vyksta autoimuniniai procesai.
„Auto-antikūnai pažodžiui reiškia antikūnai prieš save patį. Pavyzdžiui, yra tokia liga vilkligė, kai žmonėms, kurie ja serga, yra sutrikęs ląstelės mirties ciklas ir nenormaliai DNR, kurie yra ląstelėje, atsiranda ten, kur jie neturi atsirasti.
Nėra duomenų, kurie rodytų, kad kažkas ypatingo gali atsitikti, kai turint daug antikūnų pasiskiepijama sustiprinančia doze. Nebent gali šalutinė reakcija būti kiek stipresnė.
Tada kitos imuninės sistemos ląstelės pamato tuos DNR gabaliukus ir pradeda gaminti antikūnus. Nes imuninės sistemos yra toks darbas – radus nepažįstamą baltymą imti gaminti antikūnus.
Tuomet, prisigaminus tų antikūnų, gali pasireikšti uždegiminis procesas, bet tikrai nėra taip, kaip pasakojama socialiniuose tinkluose, kad būtų naikinami audiniai ar panašiai“, – pabrėžė klinikinė farmakologė.
-
15/15: ar verta pasitikrinti antikūnų testu prieš apsisprendžiant revakcinuotis?
-
SAM: nuo gruodžio 1 d. pasiskiepiję žmonės galės atlikti nemokamą antikūnų testą
-
Ministerija: plečiamos asmenų grupės, galinčios nemokamai išsitirti COVID-19 antikūnus
-
Antikūnų skaičiai laboratorijose skiriasi dešimtis kartų: žmonės sutrikę
-
Daug antikūnų turintis Stano nesupranta, kodėl jam reikia 3 skiepo: „Nejuokinga“
Ar skiepytis turint daug antikūnų?
Kaip paaiškino Užkrečiamųjų ligų ir AIDS (ULAC) centro vadovas, profesorius Saulius Čaplinskas, jokių mokslinių duomenų, galinčių pagrįsti pasakojimą apie tokią reakciją į skiepą, nėra.
„Kai kalbu apie antikūnus, kartais juokaudamas klausiu – ar gali būti sviestas sviestuotas? Galbūt kai kam atrodo, kad gali. Tačiau tokie pasakojimai, kad kažkas kažkam gali atsitikti, nes susidaro per daug imuniteto, daugiau primena spekuliacijas“, – įvertino profesorius.
Pasak specialisto, neįmanoma tiksliai pasakyti, kokia yra pakankama antikūnų skaičiaus riba, kad būtų galima teigti, jog žmogus apsaugotas nuo užsikrėtimo – tai individualūs atvejai, priklausantys nuo imuniteto ir to, su kokiu kiekiu viruso asmuo susiduria.
„Atmesti, kad į skiepą gali būti nepageidaujama reakcija, negalime. Tačiau visą situaciją turi įvertinti gydytojai – ar tikrai tai įvyko dėl skiepų, ar tiesiog po skiepų.
Ir ką reiškia „labai daug antikūnų“? Tai kiek? Ar tikrai tai buvo autoimuniniai procesai? Jei yra konkretus atvejis, turi būti ir konkretūs duomenys“, – socialiniuose tinkluose platinamu pasakojimu abejojo medicinos specialistas.
„Nėra duomenų, kurie rodytų, kad kažkas ypatingo gali atsitikti, kai turint daug antikūnų pasiskiepijama sustiprinančia doze. Nebent gali šalutinė reakcija būti kiek stipresnė. Bet kuriuo atveju, taip padaręs žmogus tik pastiprins savo imunitetą“, – kalbėjo ULAC vadovas.
S.Čaplinsko manymu, visi abejojantys gali atlikti antikūnų skaičiaus nustatymo tyrimą.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
