Naujieną publikavo Rusijos žiniasklaidos priemonė sputniknews.lt, ja dalijamasi feisbuko grupėse „Už didingą Lietuvą!“ ir „Sputnik Lietuva: Baltijos naujienos“. Pastarasis puslapis socialiniame tinkle save įvardija žiniasklaidos priemone. Naujiena pasidalino apie 70 socialinio tinklo vartotojų, o tai reiškia, kad ją pamatė keli šimtai feisbuko vartotojų.
Sputniknews.lt publikacijoje reaguojama į antradienį Krašto apsaugos ministerijos (KAM) išplatintą informaciją apie KAM ir JAV vyriausybės pasirašytą sutartį, kurios pagrindu mūsų šalies ginkluotosioms pajėgoms parduodama ryšio įranga.
Socialiniame tinkle plintančiame tekste teigiama, kad įsigyjama įranga mūsų šalies kariuomenei nėra reikalinga, o „Jungtinės Valstijos savo sąjungininkėms parduos dar vieną šlamštą“. Tai nėra tiesa. KAM Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamento atsakyme 15min pabrėžiama, kad perkama įranga yra nauja.
„Birželio pradžioje pasirašyta Krašto apsaugos ministerijos su Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybe atnaujinta sutartis dėl radijo ryšio įrangos Lietuvos kariuomenei pirkimo – dėl naujų taktinių radijo ryšio priemonių Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgoms įsigijimo daugiau nei už 3 mln. JAV dolerių. Tai visiškai nauja įranga“, – patikino KAM.
Ministerija aiškina, kad pinigai įrangai įsigyti skirti iš JAV Europos saugumo paramos lėšų, kurias skristo JAV Valstybės departamento fondas. Tai reiškia, kad Lietuvos ginkluotosios pajėgos ne tik gavo naują įrangą, tačiau už ją KAM mokėti nereikia.
Kare svarbiausia ne tiek technologija, kiek fantazija, kaip tą technologija panaudoti, – sakė D.Šlekys
„Lietuvos kariuomenėje plačiai naudojama JAV gamintojo „Harris“ ryšių įranga bei JAV gamintojo „Cisco“ tinklo ir duomenų perdavimo įranga. Turimos ryšio priemonės yra atitinkančios modernios kariuomenės poreikius, tačiau tai yra sritis, kurioje technologinė pažanga vyksta ypač sparčiai ir kariuomenė privalo neatsilikti nuo šios srities naujovių“, – teigia KAM.
Svarbiausia – fantazija
Sputninknews.lt teigia kalbinę Rusijos karybos apžvalgininką Viktorą Baranecą. Pastarasis Lietuvos, Latvijos ir Estijos kariuomenes įvardija „atsilikusiomis“ bei samprotauja, kad mūsų šalies ginkluotosios pajėgos naudojasi sena sovietine ir JAV įranga. Tai vėlgi nėra tiesa.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas, karybos ekspertas Deividas Šlekys pastebi, kad nedidelės valstybės turi ribotus finansus, todėl negali pretenduoti į geriausią karinę techniką.
„Tiesa, to paties galime paklausti, ar visą moderniausią techniką turi, pavyzdžiui, lenkai arba rusai. Jei kariuomenės ginkluotės modernumo atskaitos tašku laikysime Jungtinių Valstijų ginkluotąsias pajėgas, vietos tobulėti ras visi“, – paaiškino TSPMI docentas.
Pašnekovas paaiškino, kad Lietuvos kariuomenė remiasi modeliu, kuomet pajėgos grindžiamos labiau žmogiškaisiais ištekliais nei moderniausia ginkluote. Ekspertas paaiškino, kad vos kelios nedidelės valstybės gali sau leisti grįsti krašto apsaugą brangios technikos teikiamais pajėgumais. Tokiomis D.Šlekys įvardijo Skandinavijos valstybes ir Singapūrą.
„Kare svarbiausia ne tiek technologija, kiek fantazija, kaip tą technologiją panaudoti. O čia Lietuva tikrai nėra atsilikusi“, – paaiškino ekspertas.
Tipinis pavyzdys
Paklausę D.Šlekio nuomonės apie teiginius, kad Lietuvos ginkluotosios pajėgos daugiausia naudoja pasenusią techniką, išgirdome atsakymą: „Va čia tai visas melagingų naujienų miksas.“
Esą pasenusios informacijos maišymas su nauja – tipinis melagingos naujienos pavyzdys. Pasak eksperto, laikai, kuomet mūsų šalis kliaudavosi naudota technika – praeityje.
„Mes perkame naujus ginklus. Perkame „Javelin“ ir „Stinger“ sistemas, perkame „Boxer“ šarvuočius, perkame naujus daiktus, siuvamės naujas uniformas. Taip pat statomos naujos kareivinės. (…) Tai nei tarpukario, nei sovietinių kareivinių plėtra, o statomos naujos“, – vardijo D.Šlekys.
KAM teigimu, vien šiemet Gynybos resursų agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos koordinuoja pirkimų už maždaug 400 mln. eurų. Teigiama, kad didžiausios sutartys šiais metais planuojamos dėl šarvuotų visureigių, paieškos ir teršalų likvidavimo jūroje laivo pirkimo.
Jei kariuomenės ginkluotės modernumo atskaitos tašku laikysime Jungtinių Valstijų ginkluotąsias pajėgas, vietos tobulėti ras visi.
2019–2028 metais planuojama toliau tęsti jau pradėtus krašto apsaugos sistemos projektus ir pradėti vykdyti vidutinio nuotolio oro erdvės stebėjimo sistemų modernizavimą, logistinės įrangos atnaujinimą, įsigyti daugiafunkcių sraigtasparnių ir vidutinio nuotolio prieštankines sistemas.
2019 m. valstybės biudžete krašto apsaugai numatyta beveik 950 mln. eurų arba 2,01 proc. šalies BVP. Išlaidos krašto apsaugai pradėtos didinti po Krymo aneksijos. Nuo 2014 m. Lietuvos išlaidos gynybai išaugo beveik triskart.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“ programoje, kuria siekiama stabdyti melagingų naujienų plitimą socialiniame tinkle.
