Į Čekiškių kaimą Vilniaus savivaldybės atstovai išsiruošė ne šiaip sau – buvo gauta informacijos apie galimai ten esančioje fermoje sukrautą plastiką.
Turėjo būti sutvarkytas
Kaip 15min dar prieš vizitą sakė Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas, pranešta, kad šioje vietoje sukrautas spalvotas, įvairus plastikas: „Šis plastikas surūšiuotas, turėjo būti sutvarkytas, dėl to surašyta pažyma ir gauti pinigai. O iš tikrųjų šios atliekos keliavo per kelių bendrovių rankas ir galų gale atsidūrė čia, fermoje.“
MBA gamykloje plastiko atliekos išrūšiuojamos, o tada perdirbti atiduodamos tai atliekančioms įmonėms. Pastarosios pateikia pažymą, kad plastikas sutvarkytas. Tikrinti, ar tai tikrai atlikta, MBA gamykla nesiima.
„Tai tų įmonių, kurios turi leidimą dirbti su plastiku, atsakomybė. Vilniaus MBA turi aštuonis rangovus, kurie tvarko jų išrūšiuotą plastiką. Viena iš jų ir galėjo taip nesutvarkyti, neišlydyti, o numesti fermoje, bet traktuoti, kad plastiko atliekos sutvarkytos“, – teigė V.Benkunskas.
Plastiką rado
Nuvykę į vietą Vilniaus savivaldybės atstovai rado būtent tai, apie ką ir buvo informuoti iš anksto: kalnus plastiko. Į vietą iškviesti aplinkosaugininkai.
Anot V.Benkunsko, laiške, kurį jie gavo su kolege parlamentare Aiste Gedviliene, čia gali būti sandėliuojama net apie tūkstantis tonų plastiko. „Kūgių čia prikrauta tikrai daug. Bent jau MBA duomenimis, vieno svoris gali būti apie pusę tonos, tad realu, kad čia gali būti apie tūkstantis tonų atliekų.“
Vicemero teigimu, bet kuriuo atveju čia yra nelegalus sąvartynas, nes net ir sandėliuoti tokias medžiagas reikalingas specialus leidimas.
V.Benkunskas apie radinį informavo feisbuke: „Su kolege Seimo nare Aiste Gedviliene gavome laišką apie galimai neteisėtą plastiko atliekų sąvartyną. Pagal google koordinates radome apleistą fermą Čekiškių kaime. Jame prigrūsta išrūšiuoto plastiko. Šaltinis rašo, kad jis čia pakliuvo iš Vilniaus MBA po rūšiavimo per kelias tarpines įmones.
Šioje situacijoje esminiai keli dalykai: pirma, atliekų tvarkymui reikalingas specialus leidimas, kurį išduoda Aplinkos apsaugos agentūra prie Aplinkos ministerijos. O kaip laikomasi išduoto leidimo, prižiūri Aplinkos apsaugos departamentas. Šiuo adresu joks juridinis asmuo nėra gavęs leidimo dirbti su atliekomis, todėl šis plastikas čia atsirado neteisėtai. Antra, gali būti, kad už tokį plastiko „sutvarkymą“ yra išduota pažyma (apie tinkamą sutvarkymą) ir gauti pinigai.
Šis atvejis gali būti tik vienas iš sistema jau tapusios atliekų slapstymo gamtoje pavyzdžių. Kas žino, kiek dar tokių fermų visoje Lietuvoje egzistuoja?“
Vicemeras tvirtina, kad toliau visi klausimai jau adresuojami Aplinkos apsaugos agentūrai ir Aplinkos apsaugos departamentui – kiek išduota leidimų dirbti su plastiko atliekomis? Kiek per metus perdirbama plastiko? Kaip kontroliuojama, ar plastikas iš tikrųjų sutvarkomas ir perdirbamas?
„Dar kyla klausimas, kodėl kažkokioje fermoje guli dešimtys (o gal ir šimtai) tonų plastiko atliekų. Kitas klausimas – kodėl vėl į įvykio vietą pirmasis atvyksta vicemeras ir Seimo narė, o ne aplinkos apsaugos institucijos. Viską užfiksavome ir perduosime prokuratūrai. Labai simboliška, kad atliekas radome apleistoje kiaulidėje“, – rašė vicemeras.
Savininkas fermą išnuomojo
Į fermą atvyko ir jos savininkas – įmonės „Smokvila“ direktorius Aleksandras Brižys, tačiau jis tik parodė sutartį, kurioje įteisinta, kad patalpos 2017 m. išnuomotos bendrovei „Countryplast“.
„Pagal tą sutartį jie išsinuomojo šitą fermą žaliavos saugojimui. Apie plastiko atliekas, iš kur tas plastikas, neužsimenama. Savininkas nieko daugiau ir nežino“, – teigė V.Benkunskas.
Su šios įmonės vadovu Osvaldu Povilaičiu 15min susisiekti kol kas nepavyko – įmonės nurodomu telefonu interneto svetainėje direktorius neatsiliepia.
Svetainėje rašoma, kad bendrovė veiklą pradėjo 2010 metais, o užsiima ji plastiko pakuočių tvarkymu, plastikinių gaminių gamyba. Yra įgyvendinusi projektą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“.
Iš Europos Sąjungos Struktūrinių fondų šis projektas buvo finansuojamas iš dalies (t.y. 50 proc.): „Gautos lėšos panaudotos PET (polietilentereftalato) perdirbimo linijos įsigijimui. Projektas baigtas įgyvendinti 2011 m. spalio 28 d. Pasitelkę sukauptą patirtį plėtojame aplinkai draugišką verslą ir prisidėdami prie aplinkos tvarkymo Lietuvoje, superkame PET pakuočių atliekas, jas perdirbame į antrinę žaliavą – PET dribsnius.“
Į vietą iškviesti aplinkosaugininkai. Atvykę jie teigė, kad tirs įvykį – šiuo metu esą negali pasakyti, ar čia laikomos atliekos, ar plastiko žaliava, kodėl jos sukrautos šioje nuomojamoje fermoje, o ne kitose įmonės patalpose Rudausių kaime, kur bendrovė irgi turi fermą. Anot aplinkosaugininkų, dėl tos vietos sulaukta skundo.
BNS pranešė, kad, Aplinkos apsaugos departamento duomenimis, Rudausių kaime sandėlyje laikoma apie 270 tonų atliekų. Šiuo metu tyrimas dar nėra pasibaigęs.
