2020 08 01

Ne, pusmečio senumo interviu „kaukių sąmokslo“ neatskleidžia

Šią savaitę šimtai tūkstančių feisbuko vartotojų peržiūrėjo vaizdo įrašą, neva įrodantį, jog dėl medicininių kaukių naudojimo yra meluojama. Tačiau konteksto nepaisymas ir pasenusios informacijos pateikimas rodo, kad užuot ieškojus tiesos, siekiama įrodyti savo teisumą.
Siuvamos mdicininės kaukės
Siuvamos mdicininės kaukės / AFP/„Scanpix“ nuotr.

„Prieš keletą mėnesių tv3 įkeltas video... Tai kas čia dabar meluoja?“, – prierašu palydimas daugiau nei 11 tūkst. kartų pasidalintas vaizdo įrašas, peržiūrėtas per 320 tūkst. kartų.

15min nuotr./Klaidinantis įrašas socialiniame tinkle
15min nuotr./Klaidinantis įrašas socialiniame tinkle

Liepos 27 d., paskelbtame įraše Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) epidemiologė Galina Zagrebnevienė TV3 televizijos laidoje kritiškai vertina veido kaukių naudą kovoje su COVID-19.

„Ta kaukė, kaip jūs minėjote, sveiko žmogaus nuo viruso patekimo į jo organizmą, jo nosiaryklę tikrai nepasaugo“, – teigė G.Zagrebnevienė.

Tokius žodžius ULAC atstovė TV3 eteryje išties pasakė. Televizijos kanalo „Youtube“ paskyroje galima aptikti sausio 28 d. įkeltą pilno interviu įrašą.

Ignoruojamas kontekstas

Interviu data yra itin svarbi. Sausio pabaigoje naujasis koronavirusas vis dar tebuvo tolima problema. Iki pirmojo nustatyto atvejo Lietuvoje buvo likęs mėnesis, iki pirmojo atvejo Italijoje kelios dienos. Pavadinimas „COVID-19“ koronaviruso infekcijai buvo suteiktas tik vasario 11 d.

15min nuotr./Naujausi mitai apie COVID-19
15min nuotr./Naujausi mitai apie COVID-19

Sutarimo dėl medicininių kaukių dėvėjimo naudos nebuvo ilgą laiką. Rekomendacijas viešose vietose dėvėti medicinines kaukes SAM išplatino kovo 23 d., jau po karantino paskelbimo, kuomet COVID-19 užsikrėtusių asmenų skaičius Lietuvoje augo.

Tuo metu privalomas reikalavimas „dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones)“ įsigaliojo balandžio 10 d., prieš Velykų savaitgalį laukiant išaugusio žmonių srauto.

Pavyzdžiui, Europos ligų ir prevencijos kontrolės centras (ECDC) rekomendacijas skatinti gyventojus viešose vietose dėvėti medicinines kaukes išplatino tik balandžio 8 d.

Dabar jau pakanka ir mokslinių tyrimų, kurie įrodo kaukių efektyvumą.

Reikalavimai dėvėti kaukes daugiausia susiję su siekiu apriboti tikimybę užkrėsti nuo COVID-19 sergančių, tačiau simptomų nejaučiančių asmenų. Kitaip tariant, naudojant veido kaukes siekiama apsaugoti ne kaukę dėvintį, o aplinkinius.

Balandžio pradžioje Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertų grupės vadovas, Londono higienos ir tropinės medicinos mokyklos profesorius Davidas Heymannas teigė, kad „kaukės skirtos kitų žmonių, o ne jos nešiotojo apsaugai“ – nebent dirbama sveikatos apsaugoje.

Kintanti situacija

Nestojant viruso plitimui, birželio pradžioje PSO pakoregavo rekomendacijas ir paragino kaukes dėvėti viruso plitimo vietose ir ten, kur sunku laikytis saugaus atstumo. Visa tai rodo ne visuotinį „kaukių sąmokslą“, o itin greit kintančią situaciją dėl ligos, apie kurią žmonija prieš 8 mėnesius nė nežinojo.

Kaip trečiadienį naujienų agentūrai BNS sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NSVC) vadovė Rolanda Lingienė, požiūris į kaukių naudojimą kito kartu su augančiu kiekiu kaukių dėvėjimo naudą įrodančių tyrimų skaičiumi.

„Pačioje pradžioje nežinojom, kad daliai žmonių simptomai gali nepasireikšti – kad yra besimptomių formų, vėliau taip pat išsiaiškinome, kad tris dienas iki simptomų pasireiškimo užsikrėtę asmenys išskiria virusą ir gali užkrėsti kitus“, – BNS trečiadienį teigė R.Lingienė.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Rolanda Lingienė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Rolanda Lingienė

Anot jos, dėl šios priežasties daugiausia dėmesio pandemijos pradžioje ir buvo skiriama simptomus jaučiančių asmenų informavimui apie apsaugos priemones, o ne skatinimui masiškai jas dėvėti. Su naujomis žiniomis vėliau šis požiūris pasikeitė.

ULAC vadovas Saulius Čaplinskas atkreipia dėmesį, kad kaukes dėvėti naudinga ir sveikiems žmonėms, nes jos sukuria „tam tikrą barjerą“, kuomet kontaktuojama su sergančiuoju.

„Dabar jau pakanka ir mokslinių tyrimų, kurie įrodo kaukių efektyvumą“, – aiškino S.Čaplinskas. Tuo metu feisbuke skelbiamo sausio 28 d. interviu metu informacijos apie kaukių efektyvumą kovoje su COVID-19 nebuvo, nes liga buvo visiškai nauja.

15min vertinimu, pateikiant pusės metų senumo vaizdo įrašą sąmokslo apie kaukių dėvėjimą įrodymu yra siekiama manipuliuoti. Pandemijos metu situacija kinta itin greit, todėl konteksto apie informaciją nebuvimas klaidina.

Primename, kad Vyriausybė trečiadienį nusprendė, jog uždarose vietose bus privaloma dėvėti veido apsaugos priemones, iki tol jas dėvėti rekomenduojama. Toks sprendimas priimtas reaguojant į situaciją dėl COVID-19. Tiesa, kaukių privalomai nereikės masiniuose renginiuose, valgant ar skutant barzdą.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Veido kaukės
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Veido kaukės

Šalies informacinę erdvę stebinčių institucijų ir SAM atstovai pataria nenaudoti socialinių tinklų kaip vienintelio informacijos šaltinio ir ypač skeptiškai vertinti bet kokią informaciją, skelbiamą komentaruose.

Raginama rinktis oficialių institucijų duomenis bei akylai stebėti, iš kur atkeliauja informacija. Prasidėjus koronaviruso pandemijai, kilo klaidinančios informacijos banga, kartais tyčia skatinama užsienio valstybių.

Oficialią informaciją apie COVID-19 pateikia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC).

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“ programa, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis