Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2020 06 11

Ne, skiepai nėra milijonų žmonių mirties priežastis

Feisbuke platinamas paveikslėlis, kurio tekstas skelbia neva vakcinos kasmet nužudo milijonus suaugusiųjų ir vaikų. Tai nėra tiesa.
Mitingas prieš skiepus
Mitingas prieš skiepus / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

„Vakcinos kasmet nužudo maždaug 3 milijonus žmonių. 1,5 (mln. aut. past.) jų yra vaikai, kuriems mažiau nei penkeri“, – skelbia tekstas anglų kalba. Teigiama, kad informacijos šaltinis – Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), tačiau tikslios nuorodos į informacijos šaltinį nėra pateikiamos.

15min nuotr./Klaidinantis įrašas socialiniame tinkle
15min nuotr./Klaidinantis įrašas socialiniame tinkle

Informacijos apie milijonus vakcinų sukeltų mirčių aptikti nepavyko. Priešingai – PSO pateikia aibę informacijos apie skiepų naudą bei teigia, kad vien 2010-2015 m. skiepai padėjo išvengti 10 mln. mirčių.

Skaičiuojama, kad 2,3 mln. vaikų kasmet miršta nuo ligų, kurių buvo galima išvengti juos paskiepijus. PSO skaičiavimais, Zimbabvėje nuo tokių ligų kasmet miršta beveik 40 tūkst. vaikų. Viena pagrindinių tokio vaikų likimo priežasčių įvardijamas ne ne vakcinų trūkumas, o delsimas skiepytis.

PSO pastebi, kad itin gajus mitas, esą vakcinos sukelia kūdikių staigios mirties sindromą. Tačiau dar prieš 40 metų atlikti akademiniai tyrimai parodė, kad tai nėra tiesa. Tai, kad paskiepytas vaikas susirgo dar nereiškia, kad jog susirgimo kaltininkė – vakcina. Lygiai taip pat, kaip ir prieš kelionę suvalgytas sumuštinis nereiškia, kad suvalgyta duona sukėlė avariją, jei į tokią patenkama.

Net ir mirtimi nesibaigianti neigiama reakcija į skiepus – retas reiškinys. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, valstybės lėšomis 2018 m. Lietuvoje buvo atlikta per 820 tūkst. skiepų. 103 kartus buvo pranešta apie nepageidaujamas reakcijas – neigiamą organizmo reakciją į skiepą. Kitaip tariant, vos 0,01 proc. visų atvejų.

15min nuotr./Kaip stiprinti informacinį imunitetą?
15min nuotr./Kaip stiprinti informacinį imunitetą?

Nacionalinėje mūsų šalies imunoprofilaktikos programoje 2019-2023 m. pažymima, kad viena pagrindinių mažėjančio besiskiepiančių skaičiaus priežastis – išaugęs nepasitikėjimas. Tai vienas pagrindinių veiksnių, dėl ko susirgimai tymais vėl tapo aktualūs, nors ši liga jau buvo beišnykstanti.

Daugiau apie tai ar baimė dėl skiepų yra pagrįsta – čia. Informacija apie priešiškumą skiepams keliančias priežastis – čia. Daugiau informacijos apie skiepus pateikia ULAC.

15min vertinimu, socialiniame tinkle skelbiamame paveikslėlyje pateikiama informacija – klaidinanti. Informacijos šaltinis pateikiamas be tikslių nuorodų, o PSO skelbia, jog vakcinacija ne žudo, o gelbėja gyvybes.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“ programa, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs