Atgal į Lazdijus
Kaune mokslus baigusi Rasa Stulgytė iš pradžių jame ir bandė įsitvirtinti, tačiau jauną merginą vis traukė gimtieji Lazdijai. Atvykusi čia, mergina atkakliai ieškojo veiklos galimybių ir jai pavyko rasti darbą, į kurį eina su malonumu.
Rasa pasakoja, kad, gyvendama didesniame mieste, visada turėjo galimybių ir pasirinkimų. „Kaune baigusi keletą mokymo programų, dirbau įvairaus pobūdžio darbus, bet, matyt, tai nebuvo man lemta – dėl šeimyninių aplinkybių teko grįžti į gimtąjį kraštą, Lazdijų rajone esantį Naujosios Kirsnos kaimą“, – kalbėjo pašnekovė.
Lazdijų rajono savivaldybėje jaunimo nedarbo lygis didžiausias – siekia 7 proc. Palyginus su praeitu mėnesiu, nedarbo lygis sumažėjo 0,1 proc. punkto. Šių metų sausio–birželio mėnesiais buvo registruoti 224 absolventai, 2017 metais – 677 absolventai, 2016 m. – 734 absolventai. O mažame miestelyje, į kurį grįžo Rasa, veiklos dar mažiau.
Vis dėlto aktyvi ir atkakli mergina nenuleido rankų ir ieškojo, kuo užsiimti. „Užsiregistravau Alytaus teritorinės darbo biržos Lazdijų skyriuje, sužinojau apie jaunimui skirtą projektą „Atrask save“ ir priėmiau pasiūlymą jame dalyvauti. Projektas davė daug naudos – išmokė, kaip motyvuoti save, valdyti stresines situacijas, susipažinau su situacija rajono darbo rinkoje“, – patirtimi dalijosi Rasa.
Dalyvaudama projekte, mergina aplankė tris skirtingas rajono įmones, kuriose susipažino su jų darbo veikla, profesijomis ir keliamais reikalavimais įsidarbinant. Praktiką ji atliko vienoje iš jų – įmonėje „Slenkstis“, nedidelėje maitinimo įstaigoje, veikiančioje netoli Rasos namų. „Atstumas iki darbo vietos man buvo svarbiausias kriterijus renkantis praktikos atlikimo vietą. Nevairuoju automobilio, o su viešuoju susisiekimu Lazdijų rajone situacija labai liūdna ir tai ypač apsunkina įsidarbinimo galimybes“, – pasakojo Rasa.
Anot įmonės „Slenkstis“ savininko Raimondo Pyplio, mažuose miesteliuose surasti motyvuotą, atsakingą ir naujovėms imlų darbuotoją – daug pastangų reikalaujanti užduotis. Suteikta galimybė išbandyti ir pažinti potencialią darbuotoją per projekto metu vykusią praktiką padėjo darbdaviui surasti išties motyvuotą, įmonės rezultatams neabejingą merginą. Rasa buvo labai atkakli ir praktikos laikotarpiu stengėsi kuo daugiau išmokti, būtent todėl, praėjus vos porai mergina sulaukė skambučio – darbdavys pasiūlė įsidarbinti įmonėje.
Projektas davė daug naudos – išmokė, kaip motyvuoti save, valdyti stresines situacijas, susipažinau su situacija rajono darbo rinkoje.
„Jaučiausi įvertinta, sutikau net nedvejodama. Dabar esu laiminga, galėdama dirbti mėgstamą darbą savo gimtajame krašte – gaminame ir tiekiame kokybiškus patiekalus, įvairių skonių, vieno kąsnio užkandžius. Dabar man tai yra puiki galimybė kaupti savo žinias ir tobulinti praktinius įgūdžius“, – kalbėjo projekto dalyvė.
Ir darbo biržai, ir savivaldai rūpi jaunimo užimtumas
„Dėmesys jaunimo užimtumo didinimui tikrai didelis, darbo biržos darbuotojai, pasitelkę jaunimui skirtų ESF projektų priemones, didžiajai daliai registruotų jaunų žmonių suteikė naujas užimtumo galimybes. Šiais metais Alytaus regione buvo įdarbinti 997 jaunuoliai iki 29 m. – daugiau nei pusė visų įregistruotų jaunų bedarbių, 525 jaunuoliai naudojosi kitomis darbo biržos paslaugomis: 267 jaunuoliai dalyvavo profesiniame mokyme ir įgijo kvalifikaciją ar naujų kompetencijų, 193 jaunuoliams suteikta parama įgyti darbo įgūdžių ir įsitvirtinti darbo rinkoje, 33 jaunuoliams – parama darbo vietoms steigti, 32 jaunuoliams kompensuotos kelionės į darbą išlaidos“, – pasakojo Alytaus teritorinės darbo biržos direktorius Regimantas Mačiulis.
Anot jo, šiuo metu dideles įsidarbinimo galimybes turi 43 proc. Alytaus teritorinėje darbo biržoje registruotų jaunuolių, vidutines – 39 proc., ribotas – 18 proc. „Stengiamės, kad visų mūsų pastangų dėka šios proporcijos keistųsi ir kad kiekvienas jaunas žmogus kuo greičiau ir lengviau rastų savo vietą darbo rinkoje“.
Didžiųjų Lietuvos miestų nutolusiuose rajonuose jaunimo užimtumas išlieka aktuali problema. Žemas verslumo lygis, maža įmonių koncentracija ir dar mažesnė darbo vietų pasiūla dažną jaunuolį stumia į neviltį. Sėkmingai darbą susiradusios Rasos minėta susisiekimo viešuoju transportu problema tik dar labiau blogina mažų gyvenviečių jaunimo padėtį. Todėl projekto „Atrask save“ indėlis jaunų žmonių įsidarbinimo galimybių didinimui regionuose turi itin didelę reikšmę.
Lazdijų rajono savivaldybės meras Artūras Margelis atkreipė dėmesį, kad savivaldybė domisi ne tik Darbo biržos vykdomais projektais jaunimui, bet ir kitomis galimybėmis padedančiomis jauniems žmonėms įsitvirtinti rajone: „Lazdijų rajono savivaldybė turi specialią Verslo rėmimo programą, kurioje jauniesiems verslininkams numatyta didesnė parama nei kitiems rajono savivaldybės teritorijoje besikuriantiems verslininkams – jiems 100 proc. savivaldybė kompensuoja įmonės steigimo, darbų saugos mokymo, notaro bei Registrų centro paslaugas. Dalinė patirtų išlaidų kompensacija yra numatyta už dalyvavimą įvairiose parodose ar mugėse Lietuvoje bei užsienyje, verslo planų ar paraiškų finansinei paramai gauti išlaidas, reklaminių leidinių gamybą, interneto svetainių kūrimą, kvalifikacijos kėlimo kursus.“
Pasak A. Margelio, svarbu ne tik skatinti jaunus žmones pasilikti rajone, bet ir padėti jiems vėliau, kai pagalbos prireikia nenumatytais atvejais, svarbu domėtis, kaip sekasi, su kokiomis kliūtimis susiduria. Visai neseniai jis aplankė jaunąjį rajono verslininką, 25-erių metų Tadą Gegužį, kuris savo verslą – įmonę „Tado masažai“ prieš pusmetį įkūrė gimtajame Seirijų miestelyje. Kalbėjosi, domėjosi ateities planais bei pirmųjų darbo mėnesių įspūdžiais.
Tadas, baigęs Darbo biržos vykdomo projekto „Atrask save“ veiklas, nutarė siekti savo tikslo –dirbti savarankiškai ir gautą finansinę paramą panaudojo įsigyti visą masažo kabinetui reikalingą įrangą: masažo stalą, daugiafunkcį masažinį krėslą, limfodrenažinį aparatą, inversinį stalą stuburo tempimui, sportinį dviratį, masažinę vonelę pėdoms. Nors įmonė veikia dar neseniai, tačiau ją žino ne tik rajono gyventojai, bet ir Druskininkų kurorto svečiai.
Lietuvos darbo biržos įgyvendinamo projekto „Atrask save“ veiklose dalyvavo 43 426 asmenys, iš jų įsidarbino 11 178 ir grįžo į švietimo sistemą 8 531 bei sėkmingai baigė projekto veiklas 33 815 jaunuolių.
Projektas „Atrask save“ finansuojamas Jaunimo užimtumo iniciatyvos ir Europos socialinio fondo lėšomis.
