Štai parlamentarai Justas Džiugelis ir Petras Gražulis savo biografijose nurodo esantys studentai, nors mokslus seniai metė.
R.Baškienė: „Yra vienas kitas“
„Seime yra daug Seimo narių, kurie neturi aukštojo išsilavinimo“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime atsakinėdama į klausimus apie G.Kildišienės biografijoje netiksliai pateiktą informaciją apie išsilavinimą, sakė Seimo vicepirmininkė „valstietė“ Rima Baškienė.
Netrukus ji patikslino, kad tokių parlamentarų yra ne daug, o vienas kitas.
„Yra vienas kitas, bet jų kompetencija šiandien, matant, kaip jie puikiai veikia, tikrai nevertintina ir nesakoma, kad štai kažkas neturėjo diplomo“, – teigė R.Baškienė.
15min pasidomėjo, ar Seimo vicepirmininkė pateikė teisingą informaciją.
Paaiškėjo, kad aukštojo išsilavinimo nėra įgiję šeši Seimo nariai. Be pirmadienį baigiamąjį darbą Vilniaus kolegijoje turinčios ginti iš parlamento besitraukiančios G.Kildišienės, aukštojo išsilavinimo dar neturi „valstiečių“ frakcijos nariai Justas Džiugelis ir Aurimas Gaidžiūnas, „tvarkiečiai“ Petras Gražulis ir Kęstutis Pūkas bei socialdemokratas Algimantas Salamakinas.
J.Džiugelis neprisimena, kada mokslus metė
Ne visi aukštojo išsilavinimo neturintys Seimo nariai apie menką savo išsilavinimą kalba atvirai.
Štai „valstietis“ J.Džiugelis Seimo tinklalapyje pateiktoje biografijoje rašo taip: „2009 m. Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla, Vadybos ir teisės fakultetas, finansai (pagal ištęstinę studijų formą).
Neįsigilinusiam žmogui turbūt nekiltų abejonių, kad tais metais J.Džiugelis įgijo aukštojo mokslo diplomą.
Tačiau Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateiktoje anketoje „valstiečių“ kandidatas nurodo teturintis vidurinįjį išsilavinimą, nors VRK pateiktoje biografijoje taip pat rašo, kad 2009 m. pagal ištęstinę studijų formą Tarptautinės teisės ir verslo aukštosios mokyklos (TTVAM) Vadybos ir teisės fakultete studijavo finansus.
15min paprašytas patikslinti informaciją apie savo išsilavinimą, J.Džiugelis pripažino, kad studijas seniai nutraukė.
„Aš šiuo metu nestudijuoju, nes buvau pristabdęs studijas. Nuo kovo mėnesio žadu stoti į kitą specialybę“, – paprašytas patikslinti biografijoje nurodytus faktus, sakė J.Džiugelis.
Paaiškėjo, kad studijas „valstiečių“ frakcijos narys nutraukė dar 2010-aisiais, bet biografijoje šio fakto nepaminėjo.
„Tiksliai dabar neprisimenu, bet reikėtų pasižiūrėti, biografijoje, rodos, yra nurodyta“, – sakė jis.
Paaiškinus, kad to nurodyta nėra, J.Džiugelis atsiminė metęs mokslus po pusantrų metų.
„Jeigu neklystu, pusantrų metų aš mokiausi, o nuo 2010 metų maždaug vidurio ar pavasario nebestudijavau toje kolegijoje. Nežinau, kodėl nenurodžiau, galima bus patikslinti“, – teigė J.Džiugelis.
Seimo narys ketina mokslus atnaujinti, bet jau kitoje aukštojoje mokykloje.
„Dėl pasikeitusių gyvenimo aplinkybių, deja, teko nutraukti studijas, o labiau pasinerti į verslą. O dabar matau, kad visgi labai praverstų tiek diplomas, tiek žinios būtent politikos kryptyje, dėl to pasirinkau filosofiją ir politikos kritiką Vytauto Didžiojo universitete. Ten yra kuriama papildoma grupė, nes į tokią specialybę nelabai susirenka žmonių, tai kiek žinau tvarką, ten galima motyvacinį laišką parašyti ir kovo mėnesį susirenka komisija, kuri svarsto, ar rinkti tokią grupę. Aš ketinu parašyti motyvacinį laišką ir stoti šių metų rudenį studijuoti neakivaizdžiai“, – dėstė planus Seimo narys.
Petras Gražulis pasimokė vos metus
Studijuoti būdamas Seimo nariu buvo nutaręs ir „tvarkietis“ Petras Gražulis. 2013-aisiais Kauno technologijos universitete jis pradėjo studijuoti vadybą. Tai jis nurodo savo biografijose VRK ir Seimo tinklalapyje.
Tačiau, ar vis dar studijuoja, P.Gražulis nenori pasakyti. Paklaustas, ar nemetė mokslų, jis ėmė kelti balsą.
„Yra labai daug daktarų Seime, bet proto tai trūksta jiems irgi. Koks jūsų reikalas? Klausykit, jūs puolėt vieną, tai jau pjaukit tą žmogų. Jau mane pjaunat, pjovėt, pjausit, jau man nusispjaut ant tų žurnalistų ir jūsų tų šnekų. Baikim tas šnekas, nenoriu čia šnekėt. Nieko nesakysiu. Paslaptis. Didžiausia paslaptis“, – išrėkė P.Gražulis ir neatsisveikinęs metė ragelį.
Kauno technologijos universitetas 15min informavo, kad Seimo narys P.Gražulis seniai nebe studentas.
2013-aisiais studijuoti pradėjęs P.Gražulis vos po dviejų semestrų – 2014 m. pavasarį buvo išbrauktas iš studentų sąrašų.
Tai reiškia, kad viešai pateiktose savo biografijose P.Gražulis klaidino rinkėjus nuslėpdamas faktą, kad nebesimoko.
Mokslai – viena iš daugelio melagysčių
Praėjusią savaitę daug klausimų kilo dėl „valstietės“ G.Kildišienės biografijose, pateiktose VRK ir Seimui, nurodyto išsilavinimo.
VRK pateiktoje biografijoje Seimo narė buvo nurodžiusi, kad įstojo į Vilniaus kolegijos Teisės fakultetą, nors paaiškėjo, kad tokio šioje kolegijoje nėra ir nebuvo.
Vėliau parlamentarė patikslino, kad mokėsi Vilniaus teisės ir verslo kolegijoje, dabar pervadintoje Tarptautine teisės ir verslo aukštąja mokykla, tačiau ši mokykla iki šiol 15min nepatvirtino, jog G.Kildišienė buvo jos studentė.
Pagal biografijos duomenis, nebaigusi studijų G.Kildišienė emigravo į Didžiąją Britaniją, kur esą mokėsi ir kartu dirbo ketverius metus. Tačiau penktadienį paaiškėjo, kad šiuo gyvenimo etapu G.Kildišienė apvogė savo darbdavius.
Paaiškėjus šiam jos gyvenimo faktui, G.Kildišienė nutarė atsisakyti Seimo nario mandato. Tai ji ketina padaryti pirmadienį.
Beje, pirmadienį G.Kildišienė turi, jos žodžiais tariant, savo išsilavinimui „suteikti popierinį pavidalą“, ir apsiginti baigiamąjį Mados technologijų ir verslo darbą Vilniaus kolegijoje ir įgyti aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą.
Bėdos dėl terminų
Dar du Seimo nariai „valstietis“ A.Gaidžiūnas ir „tvarkietis“ Kęstutis Pūkas savo biografijose nurodo turintys aukštesnįjį išsilavinimą.
Tačiau Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) patikslina, kad šiuolaikiniais terminais jie yra įgiję specialųjį vidurinį išsilavinimą.
A.Gaidžiūnas yra baigęs Panevėžio hidromelioracijos technikumą, o K.Pūkas – Kauno 1-ąją vakarinę vidurinę mokyklą. Keista ir tai, kad K.Pūkas biografijoje nurodo išvis mokęsis vos penkerius savo gyvenimo metus.
1968–1970 m. jis nurodo mokęsis Kauno 40-oje profesinėje technikos mokykloje, o 1973–1976 m. Kauno 1-oje vakarinėje mokykloje.
Tačiau paprašytas patikslinti, K.Pūkas pripažino neįrašęs į biografiją savo pirmosios mokymosi įstaigos – Kybartų internato, kuriame praleido aštuonerius gyvenimo metus ir baigė pirmas klases.
Po to jis išvyko į Kauną mokytis profesinėje mokykloje, po jos – dirbo, o vėliau baigė ir vidurinę mokyklą su specialiais kursais. K.Pūkas sutinka, jog nėra aišku, kaip tokį išsilavinimą vadinti šių dienų terminais.
„Buvo vidurinė mokykla, kurioje vyko tokie specialūs kursai, kaip technikumuose. Iš įmonės ateidavo dėstytojai ir mokydavo. Dabar kaip įvardinti juos, neaišku. Toks tas mano išsilavinimas. Neturiu jo kažkokio, bet šioks toks yra. Ten nesivadino kaip proftechninė mokykla, labiau technikumo tie kursai. Bet dabar tokių nėra, tai neaišku, kaip čia pavadint“, – aiškino jis.
Socialdemokratas Algimantas Salamakinas turi panašią patirtį.
1959–1967 m. jis mokėsi Kėdainių rajono Mantviliškio aštuonmetėje mokykloje (dabar – pagrindinė mokykla). 1967–1970 m. mokėsi Radviliškio technikos mokykloje. 1975 m. įgijo vidurinį išsilavinimą Kėdainių vidurinėje mokykloje.
Jis aiškiai savo biografijose ir VRK pateiktoje anketoje nurodo turįs tik vidurinį išsilavinimą.
Mokslo daktarų daugiau nei bemokslių
Vis dėlto absoliuti dauguma šios kadencijos Seimo narių turi aukštąjį išsilavinimą.
Šiame Seime dirba šeši profesoriai – Kęstutis Glaveckas, Algimantas Kirkutis, Kęstutis Masiulis, Eugenijus Jovaiša, Vytautas Juozapaitis ir Viktoras Pranckietis, ir 26 mokslų daktarai – Mantas Adomėnas, Arvydas Anušauskas, Mindaugas Bastys, Juozas Bernatonis, Algirdas Butkevičius, Rimantas Jonas Dagys, Arūnas Gelūnas, Eugenijus Gentvilas, Arūnas Gumuliauskas, Vytautas Kamblevičius, Laurynas Kasčiūnas, Aušra Maldeikienė, Kęstutis Mažeika, Arvydas Nekrošius, Juozas Olekas, Žygimantas Pavilionis, Mindaugas Puidokas, Paulius Saudargas, Gintarė Skaistė, Stasys Šedbaras, Irena Šiaulienė, Agnė Širinskienė, Stasys Tumėnas, Egidijus Vareikis ir Aurelijus Veryga.
Du Seimo nariai „valstiečiai“ Valius Ąžuolas ir Kęstutis Bacvinka nurodo turintys bakalauro diplomus, bet tęsia magistro studijas Aleksandro Stulginskio universitete.
Patikrinta 15min
