Visuomeniniai komitetai susiburia tik rinkiminiam periodui. Jie, kaip ir politinės partijos, negali gauti jokios verslo paramos. Priešingai nei tuos pačius politikus vienijančios asociacijos – jos politikams leidžia apeiti įstatymą bei gauti juridinių asmenų paramą.
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pripažįsta, kad politikus vienijančių visuomeninių organizacijų gaunama parama iš verslo gali iškreipti rinkimų sistemą. „Matome, kad kyla įvairių grėsmių ir matome, kad kyla klausimų dėl visuomeninių rinkimų komiteto steigimo, finansavimo“, – 15min teigė VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė.
Tokie klausimai atveda į laikinąją sostinę, kurioje karaliauja Visvaldo Matijošaičio vadovaujama organizacija „Vieningas Kaunas“. Septyniolika Kauno miesto tarybos narių išrinkti pagal „Vieningo Kauno“ sąrašą. Bet „Vieningi Kaunai” yra du: 2015 m. rinkimuose triumfavęs visuomeninis komitetas, kuriam verslo parama yra uždrausta, ir to paties vardo visuomeninė organizacija, į kurią verslo pinigai plaukia nevaržomai.
VRK praktika rodo, kad abi organizacijos dalinasi ne tik veikiančiais nariais, bet ir lėšomis.
Kauno meras ir verslininkas naudojasi savo valdomu „Vičiūnų grupės“ įmonių tinklu, kad teiktų didelį finansavimą „Vieningam Kaunui“. Tik ne visuomeniniam komitetui, kuris su trenksmu laimėjo 2015 metų rinkimus, o tuos pačius žmones vienijančiai asociacijai. Taip dvi iki skausmo panašios organizacijos apėjo įstatyme numatytą draudimą priimti pinigus iš verslo.
Tokiu principu, iš savo verslo imperijos finansuodamas politikus vienijančias asociacijas, V.Matijošaitis veikia ne tik Kaune. Visiškai analogiškas modelis pritaikytas ir Plungėje.
Kauno meras – ne vienintelis politikas, su kuriuo susijusios organizacijos gauna verslo paramą, kai politinėms partijoms tai yra mirtina nuodėmė. Artūro Zuoko vadovaujama visuomeninė organizacija „Tėvynės atgimimas ir perspektyva“, laimėjusi 2011 metų savivaldybių rinkimus, verslo paramą gauna nuo 2010 metų.
Tarp A.Zuoko organizacijos rėmėjų – ir įmonės, A.Zuoko valdymo metais laimėjusios viešųjų pirkimų konkursus Vilniaus mieste. Jų sunešta parama naudojama ne tik renginių organizavimui ar politinei reklamai, bet ir, pvz., atlyginimams, keliaujantiems tiesiai į politikų kišenes.
Už „Vieningą Kauną“ mokėjo kitas „Vieningas Kaunas“
Dar 2015 metų liepą, praėjus keliems mėnesiams po savivaldybių tarybų rinkimų, VRK nustatė, kad komitetas „Vieningas Kaunas“ įvykdė šiurkštų pažeidimą. Institucijos atliktas tyrimas parodė, kad asociacija „Vieningas Kaunas“ apmokėjo komiteto politines reklamas dienraščiuose „Kauno diena“, „Lietuvos rytas“, „Vakaro žinios“ bei savaitraštyje „Respublika“.
VRK sprendimu, pagrindinis komiteto pažeidimas yra politinės kampanijos finansavimas per trečiuosius asmenis.
„Jeigu jūs skaitot, kad „Vieningas Kaunas“ yra politinė organizacija – tai užuojauta“, – sakė Visvaldas Matijošaitis.
Dienraščiai „Vakaro žinios“ bei „Lietuvos rytas“ nurodė, kad būtent asociacija „Vieningas Kaunas“ užsakė ir apmokėjo septynis iš dešimties VRK pažeidimo pažymoje nurodytų straipsnių.
Straipsniuose kandidatų į savivaldybę veikla buvo pateikiama teigiamai, o tuometinei miesto valdžiai negailėta kritikos. Juose išsakytos nuostatos sutampa su V.Matijošaičio ir komiteto programinėmis nuostatomis. Taip VRK nustatė, jog straipsniai laikytini paslėpta politine reklama.
Nustatyta, kad bendra šių straipsnių vertė – 25 482 eurai.
Po rinkimų pinigų poreikis nuslūgo
Visuomeninis komitetas „Vieningas Kaunas“ rinkimuose deklaravo gavęs tik fizinių asmenų paramą. Didžiąją dalį 120 tūkst. eurų viršijusios paramos sudarė paties V.Matijošaičio ir jo politinių bendražygių aukos.
Rinkiminis periodas buvo kur kas dosnesnis asociacijai „Vieningas Kaunas“ – per 2014-2015 metus ji iš viso gavo apie 204 tūkst. eurų, kur kas daugiau nei to paties pavadinimo rinkimų komitetas.
Iš visų 2014-2015 metais gautų asociacijos pajamų, apie 201 tūkst. eurų gauta iš „Vičiūnų grupės“ įmonių. Tai bendrovės „Vičiūnai“, „Amber Food“, „Kauno saulėtekis“, „Plungės kooperatinė prekyba“ ir „Vičiūnų grupė“.
Finansinė parama tęsėsi ir po rinkimų. Įmonės „Vičiūnai“ ir „Kauno saulėtekis“ buvo nuolatinės asociacijos rėmėjos. Tačiau po rinkimų verslo parama V.Matijošaičio visuomeninei organizacijai sumenko.
Visi komiteto kandidatai, išrinkti į Kauno miesto tarybą, priklauso ir asociacijai „Vieningas Kaunas“.
Kauno meras V.Matijošaitis nesutinka su teiginiu, jog tarp asociacijos „Vieningas Kaunas“ ir to paties pavadinimo rinkimų komiteto galima dėti lygybės ženklą. „Jeigu jūs skaitot, kad „Vieningas Kaunas“ yra politinė organizacija – tai užuojauta“, – 15min sakė V.Matijošaitis.
Meras pažadėjo platesnius komentarus pateikti vėliau, bet į skambučius po šio pokalbio nebeatsiliepė.
„Vieningo Kauno“ finansiniuose dokumentuose pateikta informacija apie organizacijos išlaidas nėra labai detali. Pavyzdžiui, didelė dalis išlaidų kasmet patenka į eilutę abstrakčiu pavadinimu „Kauno miesto gerovės tikslų įgyvendinimo sąnaudos“.
Kreipėmės į „Vieningą Kauną“ su prašymu patikslinti, kam leidžiami V.Matijošaičio verslo sunešti pinigai. Organizacijos pateiktais duomenimis, pinigai leisti aibei tikslų. Tarp jų – ir organizacijos atributikos gamybai, fotografų, architektų samdymas, technikos ar patalpų nuoma. Organizacija taip pat nurodo dalį lėšų skyrusi labdarai.
Taigi jeigu sutinkate politiką su „Vieningo Kauno“ marškinėliais, šie marškinėliai veikiausiai finansuoti verslo pinigais. „Vieningo Kauno“ organizuojami renginiai, kuriuose dalyvauja V.Matijošaitis su bendražygiais, taip pat finansuojami verslo lėšomis. Politinei partijai tai būtų mirtina nuodėmė, ką savo kailiu neseniai patyrė Liberalų sąjūdis.
Plungėje – tie patys metodai
V.Matijošaičio įtaka neapsiribojo Kaunu – panašiu principu (bei pavadinimu) Plungėje veikia asociacija ir visuomeninis rinkimų komitetas „Vieninga Plungė“. Asociacijos rėmėjai – jau minėtos bendrovės „Plungės kooperacinė prekyba“ ir „Vičiūnai ir partneriai“ bei mažiau figūruojanti įmonė „Orka Foods“. Pastaroji bendrovė taip pat priklauso „Vičiūnų grupei“.
Rinkiminiu laikotarpiu šios įmonės asociacijai skyrė daugiau nei 17 tūkst. eurų. Ši suma ir sudarė absoliučią daugumą asociacijos pajamų. 2016 metais finansavimas sumažėjo, bet pagrindiniu „Vieningos Plungės“ pajamų šaltiniu liko V.Matijošaičio įmonės.
Keturi dabartinės Plungės savivaldybės tarybos nariai į rinkimus ėjo kaip komiteto „Vieninga Plungė“ atstovai. Šie tarybos nariai oficialiai priklauso ir asociacijai tuo pačiu pavadinimu.
Pats uždraudė, pats apėjo
V. Matijošaitis nėra vienintelis taikantis tokį komiteto finansavimo būdą.
Artūro Zuoko įkurta ir vadovaujama asociacija „Tėvynės atgimimas ir perspektyva“ (trumpiau – „TAIP“) nuo pat įkūrimo 2010 metais gauna finansavimą iš daugybės verslo įmonių.
Kaip matome iš grafiko, 2012 metais partijoms uždraudus gauti finansavimą iš juridinių asmenų, asociacijos pajamos pakilo. Pajamų įplaukos padidėjo ir rinkiminiu periodu (2014-2015 metais). Beje, A.Zuokas 15min teigė pats buvęs vienas iš draudimo verslui remti politines partijas iniciatorių.
Iš verslo pinigų – algos politikams
2015 m. savivaldos rinkimuose „TAIP“ nedalyvavo. Artūras Zuokas į rinkimus keliavo jau kaip politinės partijos, Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) vėliavnešys. Bet asociacija „TAIP“ bent dalį verslo suneštų pinigų naudojo ir politinei veiklai. O tiksliau – agitacijai per žiniasklaidą.
Tai aiškiausiai parašyta jos finansiniuose dokumentuose: visuomeninė organizacija nurodo mokėjusi UAB „Lietuvos rytas“ už politinę reklamą, šios sąnaudos papildomai apmokestintos pelno mokesčiu, nes buvo pripažintos paramos panaudojimu ne pagal paskirtį.
Paprašėme „TAIP“ pateikti detalesnį asociacijos išlaidų vaizdą. Asociacijos pateiktais duomenimis, jos išlaidos per septynerius veiklos metus sudarė apie 935 tūkst. eurų. Išlaidos reklamai, renginių organizavimui, transporto priemonių nuomai ir priežiūrai sudarė apie 266 tūkst. eurų. Dar 64 tūkst. eurų pateko į eilutę „kitos sąnaudos“.
Arti pusės visų „TAIP“ išlaidų sudaro darbo užmokestis organizacijos darbuotojams – 435 tūkst. eurų per septynerius metus. Portalo rekvizitai.vz.lt skelbiamais „Sodros“ duomenimis, pastaraisiais metais „TAIP“ darbuotojų skaičius svyruoja tarp dviejų ir aštuonių. O tarp asociacijos darbuotojų galima rasti buvusių ir dabartinių Vilniaus miesto tarybos narių.
Pavyzdžiui, vienu artimiausių A.Zuoko bendražygių laikomas Žilvinas Šilgalis oficialiai deklaruoja esantis ir asociacijos „TAIP“ dalininkas, ir jos darbuotojas. Taigi verslo sunešta parama per asociaciją tapo ir tiesioginiu darbo užmokesčiu politikams.
Asociacijos vadovas Artūras Zuokas sutiko su teiginiu, kad kai kurios paramą teikusios įmonės laimėjo viešuosius pirkimus jam dirbant Vilniaus meru. Tačiau prideda: „Šioj vietoj nėra tiesioginės sąsajos tarp laimėjimo ir tarp paramos asociacijai.“
Buvęs Vilniaus meras pripažįsta, kad asociacija įstatuose įvardijama kaip visuomeninė politinė organizacija, bet yra įsitikinęs jos veiklos skaidrumu: „Šiaip mūsų asociacija niekada neslėpė rėmėjų“. 15min žurnalistams prašant asociacijos finansavimo duomenų, jos atstovai reikalavo neatskleisti „TAIP" remiančių įmonių pavadinimų, nes, anot jų, „duomenis negali būti viešinami trečiosioms šalims be rėmėjų sutikimo“.
A.Zuokas taip pat pamini, kad buvo 2012 metais įsigaliojusio įstatymo dėl politinių kampanijų finansavimo sumanytojas. „Koncepcijos autorius esu aš pats“, – teigia buvęs Seimo narys.
