„1918 m. Ispaniškojo gripo epidemiją sukėlė vakcinos“, – trumpai ir aiškiai klaidingų teiginių kupiną įrašą pradeda jo autorius. Nuo įrašo paskelbimo rugsėjo 24 d. juo pasidalinto beveik 800 žmonių.
Panašūs klaidingi teiginiai apie neva skiepų sukeltą didžiausią XX a. epidemiją šios pandemijos metu pasirodo ne pirmą kartą. Naujienų agentūros „Reuters“ faktų tikrintojai apie panašų atvejį rašė šių metų balandžio pradžioje.
Skiepai nuo gripo ispaniškojo gripo sukelti negalėjo, nes tuo metu tokio pobūdžio vakcinų paprasčiausiai dar nebuvo. JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) surinkti duomenys rodo, kad po Pirmojo pasaulinio karo pasaulį kausčiusi liga pareikalavo itin daug gyvybių, nes nuo ligos nebuvo skiepų.
Papildomų problemų kėlė ir tai, kad tuo metu žmonija dar nebuvo sukūrusi antibiotikų stebuklo, todėl ispaniškojo gripo komplikacijų metu kilusius bakterinės infekcijos neretai buvo mirtinos.
Feisbuke skelbiamame tekste siekiama įtikinti, kad gripo epidemiją sukėlė nepanaudotos kariuomenės vakcinos, kurių perteklius buvo panaudotas civilių populiacijai. Tokius teiginius patvirtinančių mokslinių tyrimų aptikti nepavyko, o teiginys panašiai ir be papildomų įrodymų atkartojamas skiepų priešininkų grupėse.
Daugiau informacijos apie ispaniškąjį gripą – Prancūzijos Tulūzos universiteto senovės istorijos doktorantės Vilmos Losytės tekste. Daugiau informacijos apie ispaniškojo gripo ir COVID-19 pandemijų palyginimą – čia. Daugiau informacijos apie tai, kaip veikia skiepai - čia.
Kaip pastebi „Reuters“, Pirmojo pasalinio karo metu JAV kariams išties buvo taikomas reikalavimas skiepytis. Tačiau tai toli gražu nebuvo pirmas kartas, kai kariškiai turėjo skiepytis. JAV Nacionalinio sveikatos instituto (NIH) duomenimis, karių skiepijimo programos vyko jau nuo 1777 m.
Dar daugiau, tie patys skiepai, kurie kariams buvo skiriami Pirmojo pasaulinio karo metu, buvo naudojami ir JAV revoliucijos karo metu, 1812 m. karo metu, JAV ir Meksikos karo metu, pilietinio karo metu ir JAV - Ispanijos karo metu. Tačiau nieko panašaus į ispaniško gripo epidemiją neįvyko.
Vakcinų nauda
Skirtingai nei teigia įrašo autorius, skiepai nėra nuodai, o toli ieškoti, kuo vakcinos naudingos žmonėms, taip pat nereikia. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skaičiuoja, kad dėl skiepų kasmet išvengiama 2–3 mln. mirčių. Tuo metu vakcinų sukelti stiprūs šalutiniai poveikiai – itin retas reiškinys.
ULAC tinklalapyje teigiama, kad vienas geriausių vakcinos veiksmingumą įrodančių pavyzdžių yra nuo antro tipo Haemophillus influenzae B mikrobo sukeliamų ligų apsauganti vakcina.
Prieš pradedant vakciną naudoti 1990 metais JAV nuo minėto mikrobo sukeliamo bakterinio meningito kasmet mirdavo apie 500 žmonių, dar 15 tūkst. sirgdavo šia liga. Pasirodžius vakcinai susirgimų skaičius susitraukė iki 50 per metus.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“ programa, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
