Tyrimą atlikęs komitetas pateikė nemažai siūlymų, kaip ateityje užkirsti tam kelią: griežčiau reguliuoti finansų ir mokesčių tarpininkų veiklą, geriau saugoti informatorius, parengti vieną mokesčių rojaus apibrėžimą. Trečiadienį EP nariai balsuos, ar pritarti šio didžiulio tyrimo išvadoms ir rekomendacijoms.
Prisidėjo ir 15min
2016 metų viduryje sudarytas komitetas, pavadintas PANA, vertino, ar tinkamai įgyvendinamos ES kovos su pinigų plovimu, mokesčių vengimu ir slėpimu taisyklės.
Šis tyrimas buvo pradėtas, kai bemaž prieš porą metų kilo vadinamasis Panamos dokumentų skandalas. Tuomet, nutekinus Panamos teisinių paslaugų įmonės „Mossack Fonseca“ korespondenciją, buvo atskleista informacija apie daugiau nei 213 tūkst. užjūrio kompanijų steigimą ir jų savininkus, įskaitant 12 dabartinių ir ankstesnių valstybės vadovų, beveik 200 politikų ir daugybę įvairių sričių įžymybių.
Panamos dokumentus išanalizavo ir paskelbė į Tarptautinį tiriamosios žurnalistikos konsorciumą susivieniję 107 žurnalistai iš 80 šalių žiniasklaidos organizacijų, tarp kurių – ir portalas 15min. Žurnalistų atliktas analizes skaitykite čia.
Iš viso buvo paviešinta 2,6 terabaitų konfidencialios informacijos – 11,5 mln. dokumentų, arba daugiau duomenų, nei jų nutekėjo per „Wikileaks“ (2010 m.), „Offshore Leaks“ (2013 m.), „Luxleaks“ (2014 m.) ir „Swissleaks“ (2015 m.) skandalus kartu. Tai buvo iki šiol didžiausias informacijos, susijusios su pinigų plovimu, mokesčių vengimu ir slėpimu, nutekėjimo atvejis. Ydingas mokestines praktikas atskleidė ir šį rudenį kilęs Rojaus dokumentų skandalas.
„Mossack Fonseca“ – tik ledkalnio viršūnė
ES piliečiams priklausė apytikriai 9 proc. įmonės „Mossack Fonseca“ įsteigtų užjūrio įmonių. Iš Bendrijos valstybių daugiausia Panamos dokumentuose figūruojančių tokių įmonių turėjo Jungtinė Karalystė (17 973), Liuksemburgas (10 877) ir Kipras (6 374), jų turėjo ir Malta, Ispanija, Airija, Latvija, Estija. Be to, Panamos dokumentuose minima 14 tūkst. finansinių tarpininkų, iš kurių penktadalis veikia ES.
Kaip teigiama komiteto išvadose, keletas ES valstybių ir užjūrio šalių bei teritorijų yra įtrauktos į slapčiausių šalių 100-uką, Liuksemburgas ir Vokietija šiame sąraše yra atitinkamai 6-oje ir 8-oje vietose. 67 proc. visų ES pateiktų pranešimų apie įtartinus sandorius susiję su Jungtine Karalyste ir Nyderlandais. Pastaroji šalis yra daugiausia priedangos įmonių turinti valstybė narė Bendrijoje.
Kartą „Mossack Fonseca“ vos per vieną savaitę Liuksemburge įsteigė 115 įmonių. Jungtinėje Karalystėje daugiau kaip 75 proc. korupcijos atvejų, susijusių su valdžios institucijų tiriama nuosavybe, buvo susiję su slaptose jurisdikcijose įregistruotomis anoniminėmis įmonėmis. Anot komiteto, Bendrijoje didelės įmonės ir turtingi asmenys piktnaudžiauja specialiomis ekonominėmis zonomis, pavyzdžiui, Madeira, kad paslėptų savo pelną ir nemokėtų už jį mokesčių, todėl siūloma peržiūrėti šių sistemų statusą.
PANA komitetas taip pat atkreipė dėmesį, jog kai kurios Bendrijos narės neseniai sukūrė ne ES rezidentų pilietybės programas, pavyzdžiui, auksines vizas arba investuotojų programas, pagal kurias pilietybė suteikiama mainais į finansines investicijas, tinkamai netikrinant pajamų šaltinio ir klientų.
Beje, Europolo duomenys rodo, kad Panamos dokumentai susiję tik su 0,6 proc. visų kasmet užfiksuojamų pinigų plovimo atvejų. PANA komitetas įspėjo, kad tai tėra ledkalnio viršūnė, mat kompanija „Mossack Fonseca“, kuriai teko tik 5–10 proc. užjūrio paslapties rinkos, nėra didžiausia teisinių paslaugų įmonė, užtikrinusi slaptumą lengvatinio apmokestinimo centruose.
Tarptautinio pinigų plovimo mastas pasaulyje, apytikriais apskaičiavimais, siekia 2–5 proc. bendrojo vidaus produkto. Europos Komisijos (EK) vertinimu, metinė pajamų nuostolių dėl mokesčių slėpimo ir mokesčių vengimo suma vien Bendrijoje siekia mažiausiai 1 trln. eurų. Vien bendras numatytų pajamų iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir vėliau surinktų lėšų skirtumas sudaro 159,5 mlrd. eurų. Be to, paskaičiuota, kad dėl su Panamos dokumentais susijusio mokesčių nuostolio nacionalinių valdžios institucijų prarastomis lėšomis Europoje buvo galima išlaikyti 1,5 mln. darbo vietų.
Tirti dažnai trukdo politika
PANA komitetas ne tik suabejojo, ar valstybės turi politinės valios didinti skaidrumą ir bendradarbiavimą kovojant su mokesčių slėpimu ir pinigų plovimu, bet ir paskelbė, jog kai kurios ES narės trukdo kovoti su pinigų plovimu ir mokesčių vengimu bei slėpimu. Pastangas priešintis tam dažnai „blokuoja atskiros valstybės narės“. Europarlamentarai atkreipė dėmesį į politinės valios vykdyti reformas stoką. Būtent tai, anot jų, sudaro sąlygas toliau sukčiauti ir vengti mokesčių.
„Mūsų išvados aiškios: jei ES ir jos valstybės narės būtų praeityje veikusios aktyviau, Panamos dokumentų atskleistų problemų galėjo būti išvengta, – pažymėjo vienas iš PANA komiteto pranešėjų čekas Petras Ježekas. – Jos atsirado, nes ES teisės aktai, nukreipti prieš pinigų plovimą, ir apsikeitimas informacija nebuvo pakankamai įgyvendinami.“
Valstybės narės linkusios neteikti atitinkamos pageidaujamo kiekio ir pageidaujamos kokybės informacijos.
„Valstybės narės linkusios neteikti atitinkamos pageidaujamo kiekio ir pageidaujamos kokybės informacijos ir, regis, apskritai nesistengia ryžtingai kovoti su mokesčių vengimu ir slėpimu, taip pažeidžiamas ES sutartyje įtvirtintas lojalaus bendradarbiavimo principas“, – apibendrino politikai ir padarė išvadą, kad šios valstybės narės siekia nuslėpti savo netinkamą elgesį.
Tokia situacija esą tapo įmanoma, kadangi valstybės nepakankamai įgyvendino teisės aktus, o EK nepakankamai užtikrino jų vykdymą. PANA komitetas išreiškė apgailestavimą, kad „kartais dėl politinių priežasčių netgi teisės aktais ar pakankamu darbuotojų skaičiumi neužtikrinamas teisės aktų įgyvendinimas“ ir kad „tam tikros valstybės narės dažnai blokuoja mokesčių politikos klausimus ES Tarybos lygmeniu, siekdamos apsaugoti mokesčių rojus“, todėl esą reikėtų panaikinti valstybių vieningumo principą mokesčių srityje.
Dar daugiau – paaiškėjo, jog kai kurios valstybių institucijos, atsakingos už taisyklių, susijusių su pinigų plovimu, mokesčių vengimu ir mokesčių slėpimu, taikymą, nėra visiškai nepriklausomos nuo politinės įtakos. Kai kur policija savo nuožiūra gali nuspręsti, ar tirti iš finansinės žvalgybos padalinio gautą ir jo patvirtintą informaciją. Pavyzdžiui, toks padalinys Maltoje parengė ataskaitą dėl įtarimų dėl pinigų plovimo, su kuriuo susiję šalies politikoje dalyvaujantys asmenys, bet tyrimas dėl to nebuvo pradėtas. Be to, šios valstybės ministras figūravo Panamos dokumentuose.
Kai kurios ES narės vargiai laikosi tarptautinių kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu standartų.
Komitetas paragino bendrai tarptautiniu lygiu apibrėžti lengvatinių mokesčių centrą, vadinamuosius mokesčių ir slaptumo rojus, nebendradarbiaujančią mokesčių jurisdikciją ir pinigų plovimo požiūriu didelės rizikos valstybę, kitaip sunku priimti tinkamus ir veiksmingus teisės aktus, skirtus kovai su mokesčių vengimo, mokesčių slėpimo ir pinigų plovimo reiškiniais. Politikai teigiamai įvertino ES Tarybos planą iki metų pabaigos parengti Bendrijos narių, kuriose egzistuoja „nebendradarbiaujančios mokesčių jurisdikcijos“, sąrašą.
Be to, europarlamentarai pritarė siūlymui, kad bet kuri kompanija, įsikūrusi ofšore, turi atsakingoms institucijoms pagrįsti, kodėl jai tai reikalinga. Anot jų, būtinas reguliariai atnaujinamas, atskleidžiantis sąsajas ir viešai prieinamas savininkų sąrašas. PANA nariai pasiūlė imtis atgrasančių sankcijų tiek ES, tiek nacionaliniu lygiu prieš bankus ir finansinius tarpininkus, kurie „žinomai, sąmoningai ir sistemiškai yra įsitraukę į nelegalias mokesčių ir pinigų plovimo schemas“.
