Pagerbti karalienės Elžbietos II į Londoną suplūdo didžiulės minios iš visos Didžiosios Britanijos ir kitų šalių. Atsisveikinti su karaliene nusitęsė eilės, kurios siekė iki 6 kilometrų, jose žmonės laukė ir po dešimt valandų.
„Eilės prasidėjo kai tik paskelbė, kad mirė karalienė Elžbieta antroji, ketvirtadienio vakarą žmonės jau pradėjo būriuotis prie Bakingamo rūmų“, – pirmadienį specialioje 15min video laidoje pasakojo Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė Alvija Černiauskaitė.
„Žmonės, nesulaukę savo eilės, tiesiog palikdavo gėles parke ir visur kitur. Tada buvo sudarytos sąlygos nevykti į Londoną ir kiekvienoj savivaldybėje gėles atnešti į tam skirtas vietas, kai kur prie bažnyčių, kai kur prie tam tikrų paminklų“, – sakė ji.
-
Iškilmingas „sudie“ Elžbietai II: po mišių su 2000 svečių sekė procesija Londono gatvėmis
-
Pasaulis atsisveikino su Elizabeth II: iškilmingos laidotuvės su šeima ir tūkstančiais gedinčiųjų
-
Po karalienės mirties britai keis pinigus ir pašto ženklus – kiek gali padidėti kolekcinė jų vertė?
-
Lyderiai vyksta į JK dalyvauti Elžbietos II laidotuvėse
-
Eilėje prie karalienės Elžbietos II karsto – ir Davidas Beckhamas: laukė 12 valandų
-
Prezidentas: Lietuva prisimins karalienę Elžbietą II kaip nuoširdžią ir mylinčią žmones
Tačiau ne visi norėję gavo šansą atsisveikinti su karaliene iki laidotuvių procesijos.
„Iki paskutinės minutės eilės pildėsi, kol jau vakar apie septintą, aštuntą valandą uždraudė žmonėm stoti, nes iki šiandien ryto nebūtų spėję atstovėti eilėje“, – pasakojo A.Černiauskaitė.
Stebėti laidotuves galimybė suteikta visiems
Paskelbus apie karalienės mirtį, kai kuriems britams buvo sudarytos sąlygos gedulo metu nedirbti, kitiems leista dirbti iš namų, tačiau daug darbo procesų visgi buvo sustabdyti.
„Visi žmonės, kurie dirba tam tikrose pareigose, kur reikia eiti į darbą, tai ėjo, kai kurie dirbo iš namų, tačiau darbo procesas sustojo. Kai kurios darbo organizacijos paskelbė, kad gali žmonės atiduoti pagarbą, ir išleido juos. Šiandien paskelbta valstybinė nedarbo diena, kada žmonėms nereikia eiti į darbą ir prekybos centrai uždaryti, taip pat transportas, kad galėtų žmonės pasižiūrėti ir per televiziją“, – sakė A.Černiauskaitė.
„Visos galimybės yra sudarytos, kad žmonės galėtų šiandien atsisveikinti ir išreikšti pagarbą ir padėką karalienei“, – pridūrė ji.
Karalienės veidas vis dar puikuosis ant svaro
Į Anapilį iškeliavusi Elžbieta II įsirėžusi ne tik britų, kurių dauguma per savo gyvenimus kito valdovo neturėjo, sąmonėje. Karalienės atvaizdas yra ant svaro sterlingų banknotų. Ar banknotai bus keičiami?
A.Černiauskaitė teigia, kad Elžbietos II atvaizdas ant svaro sterlingų banknotų greitu metu pakeistas nebus.
„Pinigai bus keičiami tikrai ilgą laiką, dar praeis kažkiek laiko, kol karaliaus Karolio III atvaizdas atsiras. Bus atspausdinti pinigai ir apyvartoje bus naudojamos greičiausiai abi versijos. Praeis kažkiek laiko, kol išeis karalienės atvaizdas iš apyvartos. Šis procesas tęsis greičiausiai ne mėnesį, o netgi keletą metų“, – teigė A.Černiauskaitė.
Kalbėdama apie Karolio III karūnavimą, ji tikina, kad šis procesas, greičiausiai, irgi staigiai neįvyks.
„Bus ilgesnis laiko tarpas, nes karalienė Elžbieta II buvo labai mylima. Karūnavimas nusikelti gali ir į kitus metus“, – pridūrė ji.
Karalienė bus prisimenama kaip puiki valdytoja
„Korektiškumas, elegancija, įsiklausymas ir labai daug emocinės šilumos“, – tokiais žodžiais 15min specialioje laidoje viešųjų ryšių specialistas, istorikas Linas Kontrimas apibūdino karalienės Elžbietos II valdymo laikotarpį.
„Ji mažiausiai klydo ir sukūrė preteksto apie ją kalbėti kontroversiškai“, – prideda jis.
Londone gyvenanti filmų kūrėja iš Lietuvos Sofija Korf prisimena karalienę Elžbietą II kaip susivienijimo ir neutralumo simbolį.
„Karalienė buvo neutraliteto simbolis, ji tarsi buvo tautos mama. Po tuo skėčiu tilpo labai įvairių pažiūrų žmonės, nes ji atrodė pakankamai apolitiška“, – pasakojo S.Korf.
Ji taip pat teigia, kad karalienės neutralumas nėra būdingas sosto paveldėtojui.
„Charlesas (pasirinkęs Karolio III vardą, – red. past.) yra labiau žinomas dėl savo pažiūrų, kad jam gamtos ar klimato klausimai (yra svarbūs)“, – teigė S.Korf.
„Ir dėl to, galbūt, atsiranda ta kita stovykla, kuri nesutinka su tuo jo požiūriu. Jis automatiškai nebetampa toks neutralus, jis nebetampa toks plačiai priimtinas“, – pridūrė S.Korf.
Puikus metas permainoms
Filmų kūrėja į šį laikotarpį yra linkusi žiūrėti kaip į permainoms palankų laikotarpį.
„Man iš šalies smagu stebėti šią transformaciją ir pamatyti, kaip šalis stengsis susikurti naują identitetą“, – sakė ji.
S.Korf tiki, kad šie įvykiai gali tapti priežastimi pasikeitimams Didžiojoje Britanijoje.
„Atrodo, atėjo tas laikas, kai šaliai galbūt reikės pradėti naujas paieškas savo veido, tai gali būti ir pozityvios transformacijos. Kol kas situacija neatrodo labai gerai, nes yra kainų krizė, pasikeitė keturi ministrai per šešerius metus, įvyko Brexit‘as. Atrodo, nebuvo labai palankus pastarasis laikotarpis Didžiajai Britanijai, bet galbūt į šią akimirką galima žiūrėti kaip į spyrį pasikeisti, atrasti naująjį identitetą naujame pasaulyje ir kažkaip prie jo adaptuotis“, – tikisi S.Korf.
L.Kontrimas teigia, kad ateityje bus labai įdomu stebėti, kaipgi keisis šios monarchijos valdymas ir komunikacija.
„Žiūrėsime, kaip turės keistis pats Karolis III, juk jo asmenybė taip pat kontroversiška“, – sakė L.Kontrimas.
„Jis, man atrodo, kaip niekas kitas yra pasiruošęs priimti skirtingus vaidmenis. Man bus be galo įdomu žiūrėti ir jo viešąją komunikaciją, ir jo retoriką, ir jo laikysenos kaitą, nes jo sūnus Williamas dabar praktiškai irgi kas dieną darosi vis kitoks. Jo šypsena darosi vis labiau protokolinė, nėra tokio atsipūtusio jaunuolio“, – pastebėjo L.Kontrimas.
Tačiau istorikas mano, kad kai kurie komunikacijos ypatumai visgi išliks.
„Du svarbiausi dalykai čia, matyt, išliks, tai – paslaptinga distancija ir netikėtas priartėjimas prie minios“, – teigė L.Kontrimas.
L.Kontrimas mano, kad Didžiosios Britanijos monarchijos ypatumai ir bendravimas visgi yra išskirtinis, palyginus su kitomis monarchinėmis valstybėmis, pavyzdžiui, Danija, kurioje karališkosios šeimos nariai yra panašesni į kitus piliečius ir nėra taip iškeliami kaip Didžiojoje Britanijoje.
Ilgiausiai Britanijos istorijoje valdžiusi monarchė mirė rugsėjo 8-ąją būdama 96 metų, savo Balmoralo pilyje Škotijoje. Pastaruosius metus jos sveikata silpo, ji palaipsniui traukėsi iš viešumos.
Po laidotuvių ceremonijos karstas bus nugabentas į Vindzoro pilį. Čia monarchė atguls amžinojo poilsio šalia savo tėvo karaliaus Jurgio VI, motinos karalienės Elžbietos ir sesers princesės Margaret. Šalia bus perkeltas ir jos velionio vyro princo Philipo, kuris mirė pernai, būdamas 99-erių, karstas.
