Tokį pardavimų modelį pasitelkė, kaip teigiama, preparato nuo nagų grybelio pardavėjai. Trys tokio pobūdžio reklamos feisbuke per kelias dienas buvo parodytos daugiau nei 500 tūkst. kartų.
Medžiaga reklamuojama imituojant naujienų portalą lrytas.lt bei prisidengiant Medicinos diagnostikos ir gydymo centro (MDGC) logotipu. Tikruosius pardavėjų kėslus išduoda internetiniai adresai, kuriais patenkama į reklaminius tinklalapius – c-shoptonic.ru ir 733.kosmos.site.
Nė viena iš nuorodų neturi nieko bendra nei su žiniasklaida, nei su medicina. Jos yra skirtos trumpalaikiam naudojimui. Reklamos autoriai supranta, kad bus išaiškinti, todėl nuolatos keičia internetinės reklamos tinklalapių adresus.
Pasirodžius publikacijai su redakcija susisiekė MDGC atstovai bei patikino neturintys nieko bendro su feisbuke platinama reklama bei patikino, kad šioje pateikti gydytojai MDGC nedirba.
„Šiuo metu aiškinamės susidariusią situaciją ir siekiame, kad ši melaginga reklama daugiau nebūtų transliuojama“ – teigė MDGc komunikacijos projektų vadovė Justina Gustė.
Pažįstamas braižas
Pusės milijono feisbuko vartotojų naujienų sraute parodyta medžiagos „Fungonis“ reklama – standartinis socialinio tinklo melagysčių ekosistemos pavyzdys.
Reklamai sukuriami tinklalapiai, kuriuose pateikiami logotipai ir žmonių nuotraukos potencialiems pirkėjams turėtų suteikti daugiau pasitikėjimo preke.
Visose tokio pobūdžio reklamose prekės įkainojamos maždaug 39 eurais, esą pritaikius ribotos trukmės nuolaidą. Reklaminiame puslapyje dedamos neegzistuojančių medikų nuotraukos, naudojamos pardavinėjant analogiškas medžiagas kitose šalyse.
Reklamuojamos medžiagos vaistais vadintis negalima. Tokią teisę turi tik Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) registre esančios medžiagos. Tik tokios medžiagos yra patikrintos, atitinka saugumo ir kokybės standartus.
Perkantieji neaiškios kilmės medžiagas ne tik rizikuoja sumokėti pinigus už neveikiantį produktą, tačiau gali pakenkti savo sveikatai.
Ieškodami medžiagos „Fungonis“ „Google“ paieškos sistemoje, pastebėsime, kad viena į prekę nukreipianti nuoroda primena gerai pažįstamą vardą. Joje puikuojasi buvusio šalies premjero, Seimo nario Algirdo Butkevičiaus pavardė.
Vardinėje nuorodoje galima aptikti plačią įvairovę Lietuvoje neregistruotų medžiagų, apie kurias esame rašę ir anksčiau: tariamus preparatus nuo sąnarių skausmo, hipertenzijos ar kitų susirgimų.
Seimo nario patarėja Agnė Račkauskytė patikino, kad A.Butkevčius apie tai, kad jo vardas naudojamas reklamoje nežinojo.
"[...] mes nebuvome pastebėję, kad Seimo nario vardas naudojamas tokiems tikslams. Tikimės, kad tokių pavyzdžių viešinimas paskatins žmones būti atsargesniais ir padės apsisaugoti nuo nesąžiningų pardavėjų", - teigė patarėja.
Reklama negali meluoti
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) įspėja, kad gydyti gali tik vaistai. Jei nurodoma, kad gaminys turi gydomųjų savybių, jis privalo būti registruotas kaip vaistinis preparatas.
Taip pat patariama vengti stebuklingų preparatų, kurie žada greitus ir sunkiai įtikimus rezultatus. VVTAT taip pat rekomenduoja atidžiai apžiūrėti internetinę parduotuvę.
Šioje turi būti pateiktas buveinės adresas, telefono numeris ir elektroninis paštas, kad klientas galėtų susisiekti su pardavėju. Jei tokie duomenys nėra pateikiami, rizikuojama likti prie suskilusios geldos su galimai žalingais preparatais be galimybės susigrąžinti pinigus.
Daugiau apie tai, į ką reikėtų atkreipti dėmesį perkant prekes internetu, galima susipažinti čia.
VVTAT teigimu, kiekvienai reklamai taikomas tiesos reikalavimas. Gyventojai turi gauti teisingą informaciją apie reklamuojamus produktus, kad galėtų priimti pasvertus sprendimus dėl šių įsigijimo.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“ programa, kuria siekiama stabdyti melagingų naujienų plitimą socialiniame tinkle.
