Naujiena „pranešta“ po pusantro mėnesio
Pastarosiomis savaitėmis socialiniame tinkle „Facebook“ vis pasirodo neįprasta reklama – nuoroda į straipsnį apie visos Lietuvos dėmesį prikausčiusią istoriją.
„Kraupi tiesa: nuodugnaus tyrimo metu išaiškėjo naujos 15-mečio Mykolo mirties aplinkybės ir priežastys, sulaikytas įtariamasis, pasisavinęs galimai nepilnamečio turtą“, – tokia jo antraštė, iškart patraukianti dėmesį.
Žemiau – turbūt daugelio atpažįstamo paauglio su garbanotų plaukų kupeta fotografija teismo salės fone.
Paspaudus ant nuotraukos, atidaromas ilgas tekstas apie vasario pradžioje dingusį vilnietį. „Pirmadienį pareigūnai, medikai bei ugniagesiai gavo pranešimą, kad Neryje buvo pastebėtas skenduolis. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo prieš 3 mėnesius dingęs Mykolas Davidonis. Radus kūną buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti“, – rašoma tekste.
Tai atrodo kaip autentiška žinutė – paauglys iš tiesų dingo prieš kelis mėnesius, intensyvios vaikino paieškos nebuvo sėkmingos, galiausiai tėvai patvirtino, kad upėje aptiktas kūnas yra jo. Bet ne viena detalė išduoda, kad „straipsnis“ tėra apgavystė.
Visų pirma – jo data. Cituojamas tekstas buvo publikuotas antradienį, birželio 20-ąją (tiesa, trečiadienį data pasikeitė į 21-ąją, tad tikėtina, kad jis buvo paskelbtas dar anksčiau).
Mykolas dingo ne prieš tris mėnesius – kovo pabaigoje, o vasario 4-ąją – tos dienos pavakarę draugai jį matė paskutinį kartą. Vaikino kūnas Neryje išties buvo rastas pirmadienį, bet ne publikavimo išvakarėse, o gegužės 1-ąją. Joks portalas nelauktų pusantro mėnesio, kad paskelbtų tokią žinią.
Nors virš teksto matyti portalo „Delfi“ pavadinimas, vizualiai puslapis primena jo dizainą, autore nurodyta kriminalinių naujienų redaktorė Erika Venckutė, straipsnis nėra šio portalo.
Tai patvirtina ir nuoroda į tekstą – jo pradžia (delfilietuvoje.com) tik iš pažiūros primena portalo adresą. Internete galima rasti, kad gegužės pabaigoje ir birželio pradžioje buvo „pasirodę“ bent du analogiški tekstai, kurių nuorodos prasidėjo žodžiais delfilietuva.com ir delfiportalas.com.
„Google“ paieškojus rašinio pagal šio teksto pirmą pastraipą, galima rasti tikrąjį straipsnį apie vaikino kūno radimą. Jo pirmas sakinys yra toks pat, autorė – E.Venckutė, tačiau antraštė skamba kitaip: „Neryje rastas jauno vaikino kūnas: 15-mečio Mykolo tėvai praneša, kad tai jų dingęs sūnus“.
Gegužės 1 d. publikuotame tekste, priešingai nei minėtame aukščiau, nekalbama apie jokias naujas aplinkybes ar sulaikytą įtariamąjį. Tuo metu dar net nebuvo oficialiai patvirtinta, kad rastas M.Davidonio kūnas.
Platinamame „straipsnyje“ minimas tariamai sulaikytas įtariamasis Robertas Bertulionis. Tačiau „Google“ nepateikia ne tik nuorodų į kitų žiniasklaidos priemonių pranešimus apie šį faktą, bet ir apskritai informacijos apie žmogų tokiu vardu.
Jau po kelių pastraipų imama pasakoti nebe apie bylą, o apie investavimo platformą, skirtą „prekiauti kuru“. Esą tereikia užsiregistruoti šioje sistemoje, pervesti šiek tiek pinigų ir „tiesiog stebėti, kaip programos algoritmas reaguoja į rinką ir automatiškai atlieka pirkimus bei pardavimus, bei krauna Jums pelną“.
Gausybė skyrybos ir kalbos klaidų atskleidžia, kad tekstas parašytas ne žurnalistų profesionalų, bent jau ne vieno didžiausių portalų. Pavyzdžiui, parašyta „pencija“, benzinas ir dyzeliniai degalai vadinami kuru (šildymo, kūrenimo medžiaga).
Nuotrauka – iš sesers žudiko teismo
Į „straipsnį“ dėmesį atkreipė Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas. „Visiškas feikas ir nepagarba mirusiam“, – pakomentavo jis savo paskyroje „Facebook“.
Meras taip pat pasidalijo nuoroda į šį tekstą ir retoriškai pasidomėjo, „ar teisėsauga pradeda tyrimą, kai į socialinius tinklus pateikiama tokia informacija“.
Teismo salės nuotrauka, kuria kartu su Mykolo portretu iliustruotas tekstas, panaudota be leidimo ir nenurodžius autorystės. Pamačiusi V.Mitrofanovo įrašą, portalo 15min žurnalistė Aurelija Jašinskienė atpažino savo darytą kadrą. Bet prie teksto apie finansavimo platformą nurodyta, esą fotografavo tariama jo autorė E.Venckutė.
Nuotraukoje matyti Šilutės gyventojas, neseniai pripažintas kaltu pernai rudenį nužudžius savo jaunesnę seserį. Specialiųjų poreikių turinčios merginos kūną jis buvo paslėpęs miške. Bylos nagrinėjimo metu nepavyko įrodyti, kad brutalaus nusikaltimo jaunas vyras ėmėsi bandydamas nuslėpti kitą nusikaltimą – išžaginimą.
Kaip fonas Mykolo atvaizdui panaudotą kadrą galima rasti prie šio balandžio 24 d. publikuoto 15min straipsnio apie bylos nagrinėjimą (jis pasirinktas kaip pagrindinė iliustracija) ir lygiai po mėnesio publikuoto straipsnio apie nuosprendį.
Fotografija neturi nieko bendro nei su pačiu M.Davidoniu, nei su jo dingimo, kūno radimo ar mirties aplinkybėmis.
Interneto adresai užblokuoti
Minėtas nuorodas į straipsnį apie paauglį sieja ne tik jose panaudotas žinomo portalo pavadinimas, bet ir nelietuviški domenai – visos baigiasi .com. Lietuvos naujienų tinklalapiai, bent jau didieji, naudoja lietuvišką domeną .lt.
Tinklalapyje whois.com nurodyta, kad adresai delfiportalas.com ir delfilietuva.com buvo užregistruoti atitinkamai balandžio 21 d. bei gegužės 21 d. Ir vienas, ir kitas adresai yra užblokuoti.
Ten pat galima sužinoti, kad delfilietuvoje.com buvo užregistruotas birželio 8 d. 15min duomenimis, po savaitės (tą pačią dieną, kai kiti du adresai buvo užblokuoti) joks puslapis šiuo adresu nebuvo pasiekiamas.
Bet trečiadienį, birželio 21-ąją, nuoroda į cituotą straipsnį, kuri prasideda kaip tik šiuo adresu, buvo aktyvi. Užtat paieškos sistemoje suvedus tik delfilietuvoje.com, atidaromas portalas „Delfi“.
Beje, identiškas tekstas – su tokiai pačiais antrašte, autore, publikavimo laiku, komentarais ir iliustracijomis, išskyrus pagrindinę nuotrauką, skelbiamas ir adresu delfisnews.com. Šis adresas buvo užregistruotas birželio 3-iąją. Jo, kaip ir minėtus du jau užblokuotus adresus, užregistravusio asmens kontaktai nurodyti Reikjavike.
Įspėja neskubėti investuoti
Visos minėtos detalės rodo, kad „straipsnis“ nėra autentiškas vieno iš Lietuvos portalų rašinys, o apgavystė, kuria sukčiai bando iš patiklios auditorijos išvilioti pinigų.
Apie panašų atvejį, kai buvo pasitelktas kadenciją baigusios prezidentės Dalios Grybauskaitės vardas, atvaizdas ir išgalvota istorija apie didžiules jos pajamas, 15min rašė prieš metus.
Lietuvos banko (LB) Investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūros skyriaus vadovas Audrius Šilgalis tuomet sakė, kad sukčiai nuolat ieško naujų formų ir dažniausiai naudoja įvairias agresyvias rinkodaros priemones.
Taip pat skaitykite: Saugokite pinigus nuo sukčių: Dalios Grybauskaitės nuotrauka nereiškia lengvo pelno
„Dažnai tai būna tušti pažadai, skirti pritraukti kuo daugiau klientų ir įkalbėti pervesti kuo daugiau pinigų, – portalui 15min aiškino jis. – Visas šis miražas dingsta kartu su pinigais pervedus lėšas.
Iš pradžių dar gali pasirodyti, kad investicija labai sėkminga, uždarbis sąskaitoje didėja, sulaukiama asmeninių konsultantų dėmesio su raginimais pervesti papildomų lėšų, o po to staigiai dingsta ir visos lėšos, ir dėmesį rodę bei nuolat skambindavę konsultantai.“
Dėl to pirmiausia siūloma vengti pasiūlymų investuoti į rizikingas priemones.
Interneto svetainėse sukčiai paprastai sukuria tik titulinį puslapį (jame būna klaidinanti reklama, sėkmės istorija ar kita dėmesį pritraukianti informacija), o paskui investuotojai nukreipiami į kitas interneto svetaines – jų adresai ir išvaizda skiriasi.
Taip pat skaitykite: Sukčiai neatlyžta – apsimeta prekybininkais ir taikosi į jaunesnius
Jeigu, bandant prisijungti prie sistemos, nukreipia į kitą puslapį, o po to galbūt ir į trečią, tai yra ženklas, kad būtina atkreipti dėmesį. Patartina jau pirmoje interneto svetainėje patikrinti, ar įmonė skelbia savo adresą, kontaktinę informaciją, duomenis apie turimas licencijas ir priežiūrą vykdančias institucijas. Patikimos įmonės paprastai pateikia tokią informaciją.
LB interneto svetainėje galima patikrinti, ar investavimo paslaugas siūlanti įstaiga turi reikiamą licenciją ir gali teikti paslaugas Lietuvoje, yra prižiūrima mūsų šalyje, ar nėra įtraukta į „juodąjį“ sąrašą, neblokuojama.
Taip pat rekomenduojama paieškoti papildomos informacijos apie įmonę internete.
„Skubėti nevalia – jeigu jau sudomino pasiūlymas, tikrai verta palūkėti, išsiaiškinti visus klausimus ir tik tada spręsti dėl investavimo“, – pabrėžė A.Šilgalis.“
Jis siūlo neinvestuoti į nesuprantamus produktus, kitaip rizikuojate ne tik prarasti santaupas, bet ir įsiskolinti. O sukčiai dažniausiai stengiasi suklaidinti įmantriomis frazėmis apie ypatingus produktus.
Apie socialiniuose tinkluose atsirandančius „ekspertus“, kurie gundo neva pelningomis investicijomis, įspėja ir privatūs bankai.
Sukčių laimikis – 20 mln. eurų per metus
Policijos departamento duomenimis, pirmą šių metų ketvirtį dėl sukčiavimo buvo pradėti 923 ikiteisminiai tyrimai (pernai tuo pačiu laikotarpiu – 918).
Tiesa, bendri gyventojų ir įmonių nuostoliai lyginamuoju laikotarpiu kiek sumažėjo. Sukčių padaryta žala sudarė apie 4,5 mln. eurų (pernai sausį-kovą – 6,5 mln. eurų).
Per visus praėjusius metus sukčiai pridarė žalos daugiau kaip už 20,5 mln. eurų. Dėl sukčiavimo buvo pradėta 3 250 ikiteisminių tyrimų.
Taip pat skaitykite: 20 milijonų eurų: tiek per metus lietuviai atidavė sukčiams
Investiciniai sukčiavimai – viena dažniausių pasitaikančių sukčiavimo formų. Policijos departamento atstovų žodžiais, akivaizdu, kad naudojami ne tik įprasti, bet ir nauji veikimo principai, kuriamos fiktyvios interneto svetainės, kuriose siūloma investuoti.
Pasitaiko ir tokių atvejų, kai suviliojamas ir pradžioje nedidelę sumą investavęs žmogus atgauna didesnę investiciją, tačiau investavęs didesnes sumas praranda viską.
Požymiai, kad galite būti apgautas sukčių
- Žadama greita grąža, o pasiūlymo laikas „labai ribotas”.
- Sulaukiate įkyrių pasikartojančių skambučių su siūlymu investuoti.
- Pasiūlymas galioja tik jums ir juo prašoma su nieko nesidalinti.
- Pasiūlyta aplankyti interneto svetainė neturi saugumo sertifikatą žyminčios spynelės arba bendraujama susirašinėjimo programėlėmis („Viber”, „WhatsApp”).
- „Brokeris” siūlo viską sutvarkyti už jus, tereikia pateikti el. bankininkystės, kortelės ar asmens dokumento informaciją. O gal prašo atsisiųsti programą (dažniausiai „AnyDesk”) ir prisijungti prie interneto banko, neva padės greitai viską „sutvarkyti”. Neskubėkite suteikti atstovavimo teisių „agentui”. Tikri tarpininkai padeda savo žiniomis, o ne mygtukų paspaudimu už klientą.
Šaltinis: Policijos departamentas
15min verdiktas: sukčiai. Straipsnis, kuriame tariamai atskleidžiamos naujos detalės apie M.Davidonio mirties aplinkybes, yra apgavystė. Pasitelkus vilniečių šeimos tragediją, lengvatikiai gundomi neva didžiulę gražą garantuojančiomis investicijomis. Tačiau tai tėra pastaraisiais metais išpopuliarėjęs būdas iš žmonių išvilioti pinigus.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
