Gruzinai nepamiršo prezidento Valdo Adamkaus. Nepamiršo, kad Lietuvos prezidentas 2008 metų rugpjūčio 12-osios vakarą, dar neataušus rusiškų tankų vamzdžiams, atvyko į Tbilisį, užlipo ant scenos ir visam pasauliui pranešė apie lietuvių paramą Gruzijai
Gruzinai nepamiršo, kad Lietuva siuntė humanitarinę pagalbą ir rodė politinį palaikymą tarptautinėse kovose.
Tačiau karo žaizdoms susitraukus iki įšaldyto konflikto, Lietuva pradeda pamiršti apie Gruziją.
15min pristato reportažų ciklą apie dabartinį gyvenimą mums artimoje Kaukazo šalyje. Kas vyksta gruzinų politikoje? Ar tiesa, kad šalyje stiprėja prokremliškos jėgos? Kokie yra Gruzijos valstybės tikslai? Kaip laikosi jų ekonomika? Kaip gyvena žmonės? Kas šiuo metu vyksta buvusiose karo zonose Abchazijoje ir Pietų Osetijoje? Kaip gruzinai tvarkosi su Rusijos žvalgyba ir teroristais?
Pirmojoje ciklo dalyje – pasakojimas apie svarbiausias aktualijas Gruzijos politikoje, ekonomikoje ir nacionalinio saugumo srityje.
POLITIKA
Kalbantis su gruzinais man susidarė įspūdis, kad jie jaučiasi gyvenantys nauju politiniu laikotarpiu – po Saakašvilio eroje.
Net ir politiniai oponentai pripažįsta, kad ilgametis Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis pakėlė šalies ekonomiką, žmonių pragyvenimo lygį, jis aktyviai kovojo su korupcija. Tačiau net ir jo bendražygiai dabar užsimena, kad reformatorius M.Saakašvilis galiausiai pats įsivėlė į neskaidrius žaidimus.
Už tai buvo nuvarytas nuo scenos. Taigi nuo 2013 metų valstybė gyvena naujoje politinėje realybėje. Kokia yra toji realybė?
Dabar šalį valdo viena politinė jėga – aljansas „Gruzijos svajonė“, kuris laikosi centro kairės politikos. 2013 metais jų kandidatas Georgijus Margvelašvilis tapo prezidentu, pernai ši partija triuškinančiai laimėjo parlamento rinkimus (115 mandatų iš 150), o šiemet pasiekė pergalę ir savivaldos rinkimuose.
Lietuvoje kartais pasigirsta, esą „Gruzijos svajonės“ aljansas yra prokremliškas, tačiau man susidarė įspūdis, kad tai nėra tiesa.
Tbilisyje bendravome su šalies prezidentu Georgijumi Margvelašviliu, su užsienio reikalų ministru Mikheilu Janelidze ir kitais valdžios atstovais. Tiek oficialiai, tiek neoficialiai. Visi jie aiškiai pasisakė, kad valstybės strategija nukreipta vienintele kryptimi – Europos Sąjunga ir NATO. Dėl to nėra jokių abejonių.
Kaip man aiškino vienas Gruzijoje gyvenantis Lietuvos diplomatas, neturintis teisės viešai komentuoti politinių procesų: 83 proc. gruzinų pasisako už integraciją į Europos Sąjungą, dauguma gyventojų Rusiją vadina pagrindiniu priešu, todėl politinė valdžia negali to ignoruoti.
Taip, „Gruzijos svajonės“ politikai atkūrė prekybinius ryšius su Rusija, leido pastatyti naujų paminklų Josifui Stalinui, tačiau mano galva tai rodo ne jų prokremliškumą, bet populistinį požiūrį į valstybės valdymą. Akivaizdu, tai padeda aljansui laimėti rinkimus.
Susidaro įspūdis, kad didelę įtaką Gruzijos politiniam gyvenimui daro ne Kremlius, bet gruzinų oligarchas Bidzina Ivanišvilis. Šis milijardierius yra „Gruzijos svajonės“ partijos įkūrėjas ir pagrindinis finansuotojas. Kalbama, kad jis yra žmogus, kuris pinigais valdo visą valstybę. Šiuo metu milijardierius investuoja į kriptovaliutas. Investuoja taip smarkiai, kad Gruzija patenka tarp 5 didžiausių pasaulyje kriptovaliutų rinkų.
REFORMOS
Gruzijos valdžia pakeitė Konstituciją. Nuo 2023 metų šalis taps tikra parlamentine respublika – prezidentas bus renkamas ne tiesiogiai, bet parlamento narių ir savivaldybių atstovų. Be to, parlamento nariai bus renkami pagal proporcinę sistemą.
Tai kritikavo ne tik provakarietiška opozicija, bet ir prezidentas G.Margvelašvilis. Lietuvos žurnalistams jis sakė: „Konstitucinę reformą vertinu kritiškai. Aš vetavau naują Konstituciją, bet parlamentas vis tiek ją priėmė.“
Kitas svarbus dalykas – Gruzijos vyriausybė siekia įgyvendinti vadinamąją „keturių kelių“ reformą.
Premjeras Giorgijus Kvirikašvilis žada pritraukti daugiau investuotojų, kuriant verslui palankią aplinką: 1) Žada atnaujinti valstybės infrastruktūrą, pavyzdžiui, kelius; 2) sumažinti mokesčius užsienio investuotojams; 3) iš esmės reformuoti švietimo sistemą, prisitaikant ją prie darbo rinkos; 4) skatinti smulkųjį verslą.
Sudėtinga atsakyti, kaip aktyviai Gruzijos vyriausybė siekia šių tikslų. Bendraujant su šalies politiniu elitu ir opozicija man susidarė įspūdis, kad reformų įgyvendinimas stringa.
Nors „Gruzijos svajonės“ aljansas sutelkė rimtą valdžią, tačiau pokyčiai vyksta lėtai. Pavyzdžiui, Gruzijos parlamentas jau priėmė įstatymo pataisas, draudžiančias rūkyti viešose vietose. Tačiau šio sprendimo galiojimas atidėtas jau kelis kartus, todėl cigaretes pešančių rūkalių galima pamatyti ir baruose, ir oro uostuose, ir ministerijų koridoriuose.
Tai – lėti pokyčiai ir neveikiančios reformos – apsunkina galimą Gruzijos integraciją į Europos Sąjungą. Kaip man sakė vienas Lietuvos diplomatas: Gruzija gana greitai tapo Kaukazo lydere Rytų partnerystės projekte, bet nuo to laiko šalies progresas stringa.
EKONOMIKA
Gruzijos ekonomika šiuo metu išgyvena rimtus iššūkius.
Jau kelerius metus krenta Gruzijos lario kursas. Nuo praėjusių metų rudens infliacijos lygis taip išaugo, kad peržengė vadinamąją psichologinę ribą – dabar už vieną eurą galima nusipirkti 3,21 lario.
„Tai kažkokia mistika, – pasakojo lietuvis Arūnas Meškauskas, Gruzijoje turintis duonos verslą. – Kiekvienais metais laris krenta maždaug tuo pačiu metu, vėlyvą rudenį, o tada vėl kažkaip stabilizuojasi. Ir niekas negali paaiškinti, kodėl taip yra.“
Lietuvis svarstė, galbūt išeitis yra vadinamasis valiutos pririšimas prie euro ar JAV dolerio, tačiau šiuo metu apie tai Gruzijoje nėra svarstoma.
Tarp ekonominių problemų gruzinai įvardina augantį nedarbą ir šešėlinę ekonomiką. Taip pat mažas eksporto apimtis.
Pagrindinės Gruzijos prekybos partnerės yra Turkija, Kinija, Armėnija ir Rusija. Į šias šalis gruzinai daugiausiai eksportuoja vyną ir mineralinį vandenį. Gruzijos užsienio reikalų ministerija 15min teigė, kad prekybos su Turkija apimtis sudaro apie milijardą JAV dolerių.
Girdėjome skirtingus skaičius apie šalies vidutinį atlyginimą ir vidutinės pensijos dydį. Regis, vidutiniškai gruzinai uždirba apie 140-190 eurų, o pensininkai gauna apie 50 eurų.
KORUPCIJA
Nors Gruzijos ekonomika atrodo pažeidžiama, atlyginimai maži, bet korupcijos reitingai kiekvienais metais gerėja. Pagal organizaciją „Transparency International“, geriausiai su korupcija kovojančių valstybių sąraše Gruzija dalinasi 44 vietą su Latvija. Lietuvos padėtis yra šiek tiek geresnė – 38 vieta.
Net dabartinis Gruzijos prezidentas G.Margvelašvilis mums sakė, kad tai – Michailo Saakašvilio nuopelnas. Būdamas šalies vadovu jis dėjo dideles pastangas, kad sumažintų korupciją. Pavyzdžiui, atleido visus policijos pareigūnus ir priėmė naujus, taip pat smarkiai padidino baudas už kyšio paėmimą.
Man susidarė įspūdis, kad mažoji korupcija – pareigūnų ir valstybės tarnautojų kyšininkavimas – Gruzijoje yra labai retas dalykas. Galima spėti, kad korupcija egzistuoja aukštesniame lygmenyje, bet tai nėra politinės kultūros dalis.
„Aš su korupcija nesusiduriu. Nežinau, gal tai ir egzistuoja, bet mano aplinkoje to nėra“, – sakė Tbilisyje gyvenantis verslininkas A.Meškauskas.
PILIEČIŲ LAISVĖS
Pagal organizacijos „Freedom House“ reitingą, Gruzija yra laikoma beveik laisva šalimi.
Bene didžiausia problema, kad valstybę iš esmės valdo viena politinė jėga – „Gruzijos svajonės“ aljansas, finansuojamas oligarcho B.Ivanišvilio. Dabar šie politikai keičia rinkimų sistemą, o tai kelia nerimą tarptautiniams stebėtojams dėl skaidrumo ir demokratijos ateities.
Be to, per pastaruosius metus Gruzijoje vyko kelios kriminalinės bylos, susijusios su valdžios politiniais oponentais. Netgi to paties M.Saakašvilio sąjungininkai tikina, kad buvusio prezidento byla yra politinė.
Visgi man susidarė įspūdis, kad Gruzijoje opozicija gali veikti laisvai. Parlamento opozicionieriai turi savo informacinius kanalus ir gali atvirai reikšti nuomonę.
Tbilisyje buvau susitikęs su reporteriais iš pagrindinių Gruzijos žiniasklaidos priemonių. Iš jų pasakojimų susidariau įspūdį, kad politikai kartais bando daryti įtaką žurnalistams, bet tai nėra sistema, tai nėra įprastas dalykas. Daug didesnę grėsmę žodžio laisvei kelia verslo įtaka – oligarchai ar įtakingi reklamos užsakovai, galintys užgesinti reporterių temas ar skleisti šališką informaciją.
Kita su piliečių laisvėmis susijusi problema yra homoseksualių asmenų teisės. Šioje konservatyvioje Kaukazo valstybėje jos yra pažeidinėjamos.
TERORIZMAS
Prieš kelias savaites Tbilisyje įvyko teisėsaugos operacija, per kurią buvo nušauti 3 įtariami teroristai ir vienas pareigūnas. Iš Gruzijos žurnalistų pasakojimų supratau, kad operacija buvo nukreipta prieš įtariamus „Islamo valstybės“ teroristus.
Ar terorizmas yra rimta problema Gruzijoje? Regis ši grėsmė suvokiama kaip teorinė galimybė.
Gruzijos šiaurėje plyti vadinamasis Pankisio slėnis, kuriame daugiausiai gyvena etiniai čečėnai. Ilgus metus Tbilisis dėjo pastangas, kad ši musulmonų bendruomenė būtų integruota ir nejustų socialinės atskirties.
Kaip man aiškino Gruzijos saugumo ekspertai, senieji Pankisio gyventojai yra nuosaikūs, bet jaunimas esą yra linkęs į radikalizmą. Viena iš to priežasčių – Abu Omaro al-Shishani pavyzdys.
Iš Pankisio kilęs čečėnas, karo Pietų Osetijoje didvyris, išvyko kariauti į Siriją ir tapo vienu iš „Islamo valstybės“ lyderių. Jis buvo sulaikytas ir patyrė klinikinę mirtį, tačiau Abu Omaro al-Shishani pavyzdžiu pasekė daugiau Pankisio jaunuolių.
Kiek tiksliai jų išvyko į Siriją kariauti „Islamo valstybės“ pusėje – neaišku. Teigiama, kad keliolika.
RUSIJOS ĮTAKA
Iki 2012 metų vyko nuožmus karas tarp Gruzijos ir Rusijos žvalgybos tarnybų. Kaip 15min pasakojo įtakingas žvalgybos pareigūnas, dirbantis informacijos analizės srityje, tuo laiku šalyje pasigirsdavo net sprogimai.
Stabilizuoti padėtį padėjo pasikeitusi šalies politika ir pogrindiniai susitarimai su priešininkų slaptosiomis tarnybomis. Karas persikėlė į pogrindį.
Šiuo metu Gruzijoje veikia visos pagrindinės rusų žvalgybos – FSB, GRU ir SVR. Tbilisyje nėra Rusijos ambasados, bet veikia diplomatinė sekcija, kurioje yra ir žvalgybos pareigūnų. Kremliaus slaptosios tarnybos veikia ir iš Abchazijos bei Pietų Osetijos teritorijų.
Pagrindinis Rusijos žvalgybos uždavinys Gruzijoje – stabdyti valstybės judėjimą į Vakarus, žlugdyti integraciją į Europos Sąjungą ir NATO.
Gruzijoje naudojamos priemonės yra panašios kaip Lietuvoje: politinių partijų ir nevyriausybinių organizacijų finansavimas, propaganda internete, antieuropietiškų nuotaikų kurstymas.
Pastaruosius metus Gruzijoje stiprėja radikalių dešiniųjų organizacijos, esą kovojančios už tradicines vertybes, šeimą, smerkiančios Europos Sąjungą, JAV, NATO ir panašiai.
To pavyzdžiu galėtų būti radikalų organizacija „Georgians March“, kovojanti su musulmonais imigrantais, homoseksualiais asmenimis ir panašiai.
* * *
Antrojoje dalyje – pasakojimas apie tai, kas šiuo metu vyksta buvusiose karo zonose Abchazijoje ir Pietų Osetijoje.
TAIP PAT SKAITYKITE: Gruzijos prezidentas prašo lietuvių jo šalį vadinti Georgija arba Sakartvelo
