Naujienas apie COVID-19 omikron atmainą bei viruso plitimą Lietuvoje L.Ašoklienė trečiadienį pristatė Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje.
Pasak jos, nebediskutuojama, kad koronaviruso omikron atmaina plinta lengviau nei delta, jos užkrečiamumas didesnis 3–5 kartus.
Neatmetama, kad atmaina gali sukelti sunkią ligos formą.
Galimi sunkūs ligos atvejai, kas gali turėti įtakos sveikatos sektoriui.
„Dabartiniai duomenys lyg ir teigia, kad pati liga yra lengvesnė, tačiau visos tarptautinės organizacijos atkreipia dėmesį, kad kol kas yra nepakankamai duomenų vienareikšmiškai pasakyti, kad ši atmaina lengvesnė. Jai būdingas greitesnis plitimas ir, būtent per trumpą laiką atsiradus dideliam skaičiui susirgimų, galimi sunkūs ligos atvejai, kas gali turėti įtakos sveikatos sektoriui“, – pasakojo L.Ašoklienė.
Prognozuojama, kad koronaviruso atmainos plitimas ir susirgimų skaičiaus augimas gali būti labai staigus, teigė ji.
Vyriausioji šalies epidemiologė pristatė duomenis iš Jungtinės Karalystės ir Danijos: pirmojoje atmaina įsitvirtino kaip dominuojanti per dvi savaites, antrojoje – per tris.
„Prognozuojama, kad sunkių atvejų daugės ir ligoninių užimtumas, ypač reanimacijos lovų, bus didesnis“, – teigė L.Ašoklienė.
Lietuvoje situacija stabili
Jos žiniomis, 28-iose Europos Sąjungos valstybėse fiksuoti omikron atmainos atvejai, šalyse matomas vietinis ligos plitimas.
„Pas mus situacija gana stabili“, – pažymėjo epidemiologė.
Lietuvoje iki šiol nustatyta 14 koronaviruso omikron atmainos atvejų, apie 100 įtartinų mėginių tiriami.
„Turime jau 14 sekoskaitos tyrimais patvirtintų omikron atvejų, dar apie 100 turime įtartinų, jie tiriami.
Patvirtintų atvejų didžioji dalis yra susiję su kelionėmis – devyni įvežtiniai, vienas susijęs su įvežtiniu, tačiau turime du nustatytus tarp šeimos narių. Dviejų atvejų užsikrėtimo aplinkybių nepavyko nustatyti“, – komentavo L.Ašoklienė.
Ji pabrėžė, jog vakcinacija, ypač sustiprinančiąja doze, gali apsaugoti nuo užsikrėtimo omikron:
Dviejų dozių pakankamai omikron apsaugai nepakanka. O stiprinančioji dozė apsaugą padidina iki 75 proc.
„Dviejų dozių pakankamai omikron apsaugai nepakanka. O stiprinančioji dozė apsaugą padidina iki 75 proc.“
Tyrimai visiems medikams ir pacientams
Vyriausioji šalies epidemiologė pažymėjo, jog sustiprinančiąja doze sveikatos sektoriuje pasiskiepijo 46 proc. asmenų, socialinės globos sektoriuje – 34 proc. asmenų.
Siekiant išvengti omikron plitimo sveikatos priežiūros įstaigose, čia rekomenduojama dėvėti ne kaukes, o respiratorius, stiprinimas profilaktinis testavimas.
„Darbuotojai turi testuotis nepriklausomai nuo jų imunizacijos būklės“, – teigė L.Ašoklienė.
Tyrimus planuojama daryti ir visiems hospitalizuojamiems pacientams.
Rizikos skyriuose ligoninėse, pasak epidemiologės, turi dirbti tik tie, kurie pasiskiepijo sustiprinančiąja doze.
L.Ašoklienė pabrėžė, jog Lietuvoje iš septynių Afrikos valstybių atvykstantiems keliautojams taikoma privaloma izoliacija, reikalaujama darytis koronaviruso testus.
Kai kuriems kitiems keliautojams taikomos testavimosi rekomendacijos.
Svarstomi pakeitimai dėl galimybių paso, renginių
Nuo gruodžio 28 dienos galimybių pasas galios 7 mėnesius. Norint jo galiojimą pratęsti, reikėtų pasiskiepyti trečiąja doze.
Vertinant omikron plitimo grėsmę, galimybių paso galiojimo trukmę svarstoma trumpinti.
Artimiausiu metu gali rastis ir kitų naujų ribojimų.
Kalbama apie galimybių paso reikalavimų griežtinimus.
„Kalbama apie galimybių paso reikalavimų griežtinimus. Čia pagrindinės diskusijos yra susijusios su serologiniu tyrimu vakcinuotiems asmenims, kad galbūt jo galima būtų atsisakyti.
Atsižvelgiant į kitų šalių patirtį, svarstoma galimybė sutrumpinti galimybių paso galiojimą. Kaip minėjau, dabar jis galios 7 mėnesius, svarstoma apie 6 mėnesių galiojimą“, – per posėdį pasakojo L.Ašoklienė.
Taip pat, anot jos, svarstoma daugiau atsakomybės reikalauti iš renginių lankytojų:
„Galbūt atsisakyti tam tikrų paslaugų renginių metu, nustatyti reikalavimą dėl respiratorių arba pasirinkti strategiją, kad patenkant į renginius reikia atlikti papildomą tyrimą.“
Prie karantino režimo Lietuvoje būtų grįžta, jei reanimacijoje užsipildytų 240 lovų.
Tokiu atveju karantino ribojimai galiotų apie 3 savaites, teigė L.Ašoklienė.
Naujų ribojimų atsirastų, jei lovų užimtumas pasiektų ir 215.
Šiuo metu, Statistikos departamento duomenimis, ligoninėse gydomas 1271 COVID-19 sergantis pacientas, 120 iš jų – reanimacijoje.