Tuomet tikrai niekas nesitikėjo, kad ši politikė vieną dieną rėš V.Uspaskichui, kad jis – nebe tas, kuris gali šūkauti partijos vardu. Tačiau dabar tai nutiko. Ar tokie pokyčiai reiškia, kad L.Graužinienė užaugo ir nutarė nebesileisti voliojama? O gal visi vieši nesutarimai – tik vaidyba, pelnanti partijai taškų prieš artėjančius rinkimus?
M.Jastramskis: L.Graužinienė ne ta, kuri gali
Politologas Mažvydas Jastramskis laikosi nuomonės, kad L.Graužinienės ir V.Uspaskicho konfliktas nėra tikras.
„Galima įtarti, kad laikas, pasirinktas A.Butkevičiaus kritikai, – neatsitiktinis. Juk tai galima buvo daryti ir vasarą, ir rugsėjį. Laikas rodo, kad tai gali būti susiję su rinkimais. Žvelgiant iš šalies, tai patogi pozicija. Vienas, kuris formaliai nėra partijos pirmininkas, dirba rinkimams ir kritikuoja, o formali vadovė laikosi korektiškos pozicijos. Čia galbūt ir yra žaidžiamas toks žaidimas“, – svarstė M.Jastramskis.
Jis taip pat iškėlė versiją, kad L.Graužinienė partijos garbės pirmininkui įgelia ar paprieštarauja ne dėl to, kad norėtų perimti realų vadovavimą partijai, o tik todėl, kad iš tikrųjų neapmąsto, ką pasakyti, nežino jo planų.
„Tai tikrai nėra tas atvejis, kad viskas yra suderinta iki galutinių detalių. Greičiausiai V.Uspaskichas daro savo ir nederina visko su L.Graužiniene. Bent praėjusią savaitę atrodė taip, kad ji tiesiog nepasiruošusi stojo komentuoti jo kalbų“, – vertino politologas.
Pasak jo, formaliai prie Darbo partijos vairo stojus L.Graužinienei visa įtaka, kaip buvo, taip ir liko ne jos, o V.Uspaskicho rankose.
L.Graužinienė tikrai yra lojali V.Uspaskichui ir abejoju, ar ji turi asmeninių ambicijų jį nukonkuruoti, – mano M.Jastramskis.
„Sumažėti jo įtaka gali nebent V.Uspaskichui atsitraukus nuo Lietuvos politikos. Kurį laiką atrodė, kad taip ir bus, tačiau dabar jau tikrai taip nebeatrodo. Aišku, gali būti tos partijos viduje kažkokų naujų interesų, bet L.Graužinienė tikrai yra lojali V.Uspaskichui ir abejoju, ar ji turi asmeninių ambicijų jį nukonkuruoti“, – teigė M.Jastramskis.
„L.Graužinienė būdama Seimo pirmininke populiarumo nesusikūrė, ji netapo stipria. L.Graužinienė nėra politikė, nėra mėgstama asmenybė. Ji – ne tas asmuo, kuris galėtų kelti bangas. Be to, ji visada buvo viena iš ištikimiausių partijos žmonių, todėl vargu ar apskritai imtųsi demonstruoti savarankiškumą“, – pridūrė jis.
L.Bielinis: L.Graužinienė rodo ragus?
Politologas Lauras Bielinis mano priešingai. Jis vardija faktus, rodančius, kad L.Graužinienė nebepučia į V.Uspaskicho dūdą, ir dalijasi nuojautomis, kad ateityje bus dar įdomiau.
„Aš nemanau, kad tai žaidimas. Esu įsitikinęs, kad tokiu būdu partijos elitas V.Uspaskichui rodo vietą, kurią jis turi užimti ir kuri jam yra skirta. V.Uspaskichą bandoma išstumti iš partijos vadovybės ir atsikratyti jo įtakos, nes visi puikiai supranta, kad jo dominavimas partijai daro meškos paslaugą“, – teigė L.Bielinis.
V.Uspaskichą bandoma išstumti iš partijos vadovybės ir atsikratyti jo įtakos, nes visi puikiai supranta, kad jo dominavimas partijai daro meškos paslaugą, – sako L.Bielinis.
Jo tvirtinimu, ar tai pavyks padaryti, priklausys nuo Darbo partijos bylos baigties ir L.Graužinienės sugebėjimų vienyti.
„Tas teisminis procesas meta dėmę visai partijai ir paverčia ją V.Uspaskicho gynybos įnagiu. Jie dabar priversti ginti asmenį, kuris tiesiog turi gintis teisme. O partijos nariai, kurie įgijo žinojimą, suvokimą, patirtį, nebenori tokios globos iš viršaus, ji ne visiems maloni“, – pažymėjo politologas.
Svarbiausia, kad neliktų viena
Anot L.Bielinio, artimiausiu metu išryškės, kiek L.Graužinienė sugebės pati pademonstruoti norą vykdyti kitą politiką.
„Labai svarbu, kad ne ji viena, bet ir kiti partijos nariai aiškiai parodytų, kad V.Uspaskichas nebe vienvaldis lyderis“, – sakė jis.
Pasak L.Bielinio, ženklų, kad L.Graužinienė ir kiti partijos nariai tampa savarankiškesni, jau dabar apstu.
Anot jo, tai rodo Kęstučio Daukšio išrinkimas Darbo partijos frakcijos seniūnu vietoj Vytauto Gapšio, „darbiečių“ balsavimas dėl valstybės biudžeto, konfrontacinis L.Graužinienės kalbėjimas.
Taip pat politologas priminė tai, kad L.Graužinienė labai trumpai tesilaikė V.Uspaskicho nurodymų kritikuoti prezidentę. Nesutapo ir jos bei „darbiečių“ garbės pirmininko pasisakymai dėl karo Ukrainoje.
„Visa tai rodo, kad partijoje kyla konfliktas. Dabar neskubinkime įvykių ir stebėkime. Bus įdomu, manau“, – prognozavo politologas.
Dar vieno V.Muntiano nebus
Darbo partija kartą jau patyrė situaciją, kai Seimo pirmininku tapęs tuometis jos narys Viktoras Muntianas staiga ėmė tvirtinti savo politinį stuburą ir prieštarauti V.Uspaskichui.
Tiesa, tuomet viskas susiklostė taip, kad partiją palikti ir kurti naują politinę jėgą buvo priverstas pats V.Muntianas, o „darbiečiai“, kaip buvo, taip liko V.Uspaskicho kišenėje.
Tačiau L.Bielinis nemano, kad charakterį pademonstravusios L.Graužinienės galėtų laukti toks pats likimas.
„V.Muntianas buvo vienas ir kovojo kaip vienišius. Be to, partija dar nebuvo susiformavusi, beveik visi jos politikai buvo naujokai. Dabar tas savarankiškumas – tai jau ne tik L.Graužinienės noras, bet ir kitų patyrimo įgavusių Darbo partijos narių siekis“, – teigė politologas.
