Šeštadienį iš Vilniaus turėjo išskristi 544 „flyLAL“ keleiviai. Iš viso bendrovės bilietus tebeturi įsigiję 29,4 tūkstančio klientų, praneša „Lietuvos rytas“. Žinią apie stabdomą veiklą „flyLAL-Lithuanian Airlines“ paskelbė tiktai penktadienio vakarą. Vieni skristi susiruošę žmonės nežinojo paskutinių naujienų, kiti dar vylėsi: gal kas nors pasikeis?
Neaišku, kaip nuo šiol skraidys prezidentas Valdas Adamkus. Mat Prezidentūra net dvejiems metams sudariusi sutartį būtent su „flyLAL-Lithuanian Airlines“. Kad oro bendrovė patiria finansinių sunkumų, prezidento atstovai praėjusių metų pabaigoje sužinojo tiktai iš žiniasklaidos, nors oro vežėjas buvo įsipareigojęs pats apie tai pranešti.
Keleiviams, jau įsigijusiems skrydžių bilietus, oro bendrovė tepasiūlė rašyti pretenziją dėl pinigų grąžinimo. Bet tai nepaguodė žmonių, ketinusių iš Vilniaus oro uosto išskristi ankstyvą šeštadienio rytą. Jie dar su viltimi žvelgė į informacijos stendus, kurie skelbė, kad pirmieji reisai į Amsterdamą ir Milaną atšaukti.Sutrikęs vyras, ketinęs skristi į Milaną, mėgino ieškoti teisybės – oro uosto darbuotojams nuolat tiesė bilietus, kainavusius 170 eurų (586 litus).
Tuo tarpu Vilniaus oro uoste įsikūrusioje Latvijos bendrovės „airBaltic“ atstovybėje knibždėjo žmonių. Bet jos darbuotojos negalėjo pasiūlyti skrydžių palankia kaina. Daugelis keleivių nesiryžo mokėti už pigiausią bilietą apie 1,5 tūkst. litų.
Kaina netenkino ir italo Antonio Inzerillo, viešėjusio pas žmoną Tatjaną Anenkovą, su vaiku gyvenančią Klaipėdoje. Sutrikęs vyras, ketinęs skristi į Milaną, mėgino ieškoti teisybės – oro uosto darbuotojams nuolat tiesė bilietus, kainavusius 170 eurų (586 litus). Mokėti darsyk jis nenorėjo. Italas niekaip nesuprato, kaip skrydžių bendrovė gali būti taip staiga uždaryta.
6 valandą ryto neramiai po oro uostą dairėsi Škotijoje dirbanti vilnietė Liudmila Puzanova, ketinusi su „flyLAL“ skristi į Amsterdamą. Iš vakaro nemalonias naujienas išgirdusi moteris paskambino į oro uostą. Šio darbuotojai patarė ruoštis skrydžiui.
Vis dėlto L.Puzanovai šeštadienio rytas buvo sėkmingesnis nei daugeliui kitų keleivių. Moteris buvo užsisakiusi jungiamąjį skrydį – iš Amsterdamo su oro linijų bendrove KLM ji turėjo keliauti į Škotiją. Todėl atsakomybę už klientės kelionę prisiėmė buvusi „flyLAL-Lithuanian Airlines“ partnerė KLM, kuri spėriai ieškojo būdo, kaip keleivė galėtų pasiekti Amsterdamą.
Tuo tarpu praėjęs savaitgalis buvo sėkmingas bendrovei „airBaltic“. Keleiviai skubiai keitė planus ir pirko naujus skrydžių bilietus. Pirmųjų telefono skambučių „airBaltic“ atstovybių darbuotojai sulaukė dar penktadienio vakarą, kai buvo paskelbta informacija apie „flyLAL“ licencijos sustabdymą.
Sutrikusiems keleiviams Latvijos bendrovė siūlė skrydžius per Rygą, Taliną arba Kopenhagą, o iš ten keliauti toliau – į Amsterdamą, Milaną, Londoną. Šie miestai labiausiai domino keleivius šeštadienį.
Anot „airBaltic“ viceprezidento ir generalinio direktoriaus Lietuvoje Tado Vizgirdos, bilietų pastarosiomis dienomis parduota tris kartus daugiau negu įprastai. Kalbama, kad lietuvių vežėjo bėdos skatina Latvijos bendrovę keisti planus – gausinti skrydžių iš Vilniaus skaičių.
Praėjusį penktadienį iš „flyLAL-Lithuanian Airlines“ buvo atimtas ne tiktai vežėjo leidimas, bet ir veiklos licencija. Į aklavietę vežėją įstūmė skolų našta ir neteisėtas galimo pirkėjo pažadas. Jei „flyLAL-Lithuanian Airlines“ nutars kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kaip bus atsiskaitoma su klientais, spręs paskirtas bankroto administratorius. Jeigu bendrovė rastų investuotoją ir tęstų veiklą, su bilietus įsigijusiais keleiviais atsiskaitytų pati – privalėtų grąžinti pinigus arba pasiūlyti kitą skrydį, rašo „Lietuvos rytas“.
