Socialiniame tinkle „Facebook“ dalijamasi Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) raštu su atsakymais į klausimą apie vakcinavimą nuo COVID-19. Juo jau spėjo pasidalinti daugiau nei 400 žmonių.
Jame nurodyta, kad veiksmingas imunitetas prieš SARS-CoV-2 susiformuoja užbaigus skiepijimosi kursą, kurį sudaro dvi vakcinos dozės, suleidžiamos per tam tikrą laiką, ir po antros dozės praėjus bent 14 dienų.
Visų šiuo metu Lietuvoje naudojamų vakcinų – kompanijų „Pfizer“/„BioNTech“, „Moderna“ ir „AstraZeneca“ – vakcinas sudaro dvi dozės.
Nors imunitetas ima formuotis jau po pirmosios, pakankama apsauga pasiekiama įskiepijus abi.
Paaiškino, kodėl reikia saugotis net pasiskiepijus
Laikinai ULAC direktoriaus pareigas einančio Kęstučio Krivicko pasirašytame rašte pažymėta, jog kol kas nėra pakankamai duomenų, kuriam laikui po dviejų vakcinos dozių įskiepijimo susiformuoja imunitetas ir ar ateityje reikės jau pasiskiepijusiems asmenims atlikti revakcinaciją.
„Atkreipiame dėmesį, kad persirgus COVID-19 liga ar atlikus pilną vakcinacijos kursą (2 dozės) pagal gamintojo rekomenduojamą skiepijimo schemą, asmenys vis tiek privalo laikytis nespecifinių profilaktikos priemonių: dažnai plauti rankas, vėdinti patalpas, laikytis fizinio atstumo, dėvėti kaukę ar respiratorių, jei asmeniui paskirta izoliacija, tai jis turi griežtai jos laikytis.
Tokių nespecifinių profilaktikos priemonių taikymas yra būtinas, nes tiek persirgus, tiek pasiskiepijus nuo COVID-19 ligos, tikimybė užsikrėsti ir susirgti išlieka, tačiau skiepai apsaugo nuo sunkių ligos formų, hospitalizacijos ir mirties.“
Taip pat nurodyta, kad vakcinos negali susargdinti COVID-19, nes sudėtyje nėra gyvo viruso, sukeliančio šią ligą.
Tačiau pasiskiepijus paprastai turi praeiti kelios savaitės, kol organizme susiformuoja imunitetas.
„Vadinasi, įmanoma užsikrėsti COVID-19 sukeliančiu virusu ir susirgti prieš pat skiepijantis arba vos tik pasiskiepijus šia vakcina, – teigiama rašte. – Persirgus COVID-19 liga imunitetas susidaro, tačiau pakartotinos infekcijos galimybė išlieka.“
Nė viena vakcina neapsaugos visiškai
Nors raštas „Facebook“ paskyroje paskelbtas tik su lakonišku komentaru „Jūsų žiniai“, iš raudonai apibrėžtų rašto frazių ir komentarų galima nuspėti, kad bandoma sudaryti įspūdį, jog skiepytis nėra prasmės, jei vakcinos negarantuoja stiprios apsaugos.
Esą net liga gali būti netikra.
Pats paskyros savininkas komentaruose rašo apie „pseudopandemiją“.
Tačiau nė viena kompanija neskelbia, kad jos sukurta vakcina garantuotai padės išvengti ligos.
Nė vienos vakcinos bendras efektyvumas nesiekia 100 proc.
Vakcinos neužkerta kelio koronavirusui patekti į organizmą, tačiau apsaugo nuo vidutinės ar sunkios ligos formos.
„Pfizer“/„BioNTech“ vakcinos efektyvumas siekia 95 proc., „Moderna“ – 94 proc., „AstraZeneca“, šią savaitę paskelbtais duomenimis, – 79 proc., vyresniems nei 65 metų amžiaus žmonėms – 80 proc. Ši vakcina taip pat visiškai apsaugo nuo sunkios ar kritinės būklės susirgus COVID-19 bei hospitalizacijos.
Europos vaistų agentūros jau patvirtintos, bet į Lietuvą dar nepradėtos gabenti kompanijos „Johnson & Johnson“ vakcinos bendras efektyvumas, praėjus mėnesiui po skiepo (reikės tik vienos dozės) siekia 66 proc. Efektyvumas apsaugant nuo sunkios / kritinės COVID-19 formos siekia 77 proc. jau po poros savaičių ir 85 proc. – po mėnesio).
Kodėl įmanoma užsikrėsti ir po skiepo?
Kaip nurodyta rašte, pats skiepas nesusargdina, nes jame nėra gyvo ir aktyvaus koronaviruso.
Visos vakcinos nuo COVID-19 moko imuninę sistemą atpažinti ir atremti ligos sukėlėją.
Kartais po injekcijos gali pasireikšti tam tikri simptomai, pavyzdžiui, karščiavimas. Jie rodo, kad organizmas ne serga, o kuria apsaugą nuo viruso.
Net po skiepo įmanoma užsikrėsti ir platinti SARS-CoV-2, nes jis apsaugą suteikia ne iškart.
Imunitetui sukurti prireikia kelių savaičių, o ligai pasireikšti – kelių dienų. Tad, jei žmogus užsikrečia prieš pat skiepijimą ar netrukus po to, jis gali susirgti, tad teoriškai jis gali ir užkrėsti.
Nėra tvirtų duomenų, ar pasiskiepiję ir imunitetą įgiję žmonės neplatina viruso.
Todėl net ir pasiskiepijus reikia dėvėti kaukę, išlaikyti atstumą nuo kitų žmonių, laikytis rankų, kosėjimo ir čiaudėjimo higienos.
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja dėvėti kaukes viduje ir lauke, kai neįmanoma išlaikyti bent 1 metro atstumo tarp žmonių.
Amerikos medikų asociacijos žurnale (JAMA) publikuotame apžvalginiame straipsnyje pažymėta, kad kaukės yra efektyvi prevencijos priemonė, ji turėtų būti taikoma ypač dabar, plintant gerokai labiau užkrečiamoms koronaviruso atmainoms. Mat viruso variacijos „limpa“ dar geriau.
Vakcina pristabdo viruso galimybes daugintis ir keitimąsi, nes kiekvieno dauginimosi metu gali atsirasti mutacijų, kurios verčia ne vieną šalį vėl griežtinti karantino priemones.
Maksimali imuniteto trukmė dar nežinoma
Išties kol kas nežinia, kaip ilgai veiks skiepo nuo COVID-19 sukurtas imunitetas.
Ši liga Kinijoje buvo nustatyta tik pačioje 2019-ųjų pabaigoje, po pasaulį ėmė plisti praėjusių metų pradžioje, vakcinų bandymai užtruko po keletą mėnesių, tad kol kas negalima tvirtai pasakyti, kokiam laikui pakaks apsaugos.
Ir ne vien dėl to, kad šios vakcinos yra naujos. Įvairūs skiepai veikia skirtingai ir skirtingą laiką.
„Dauguma vakcinų, tikimės, ir vakcinos nuo COVID-19, suteikia stipresnį imunitetą nei natūrali infekcija“, – Australijos žurnalistams sakė Burnet instituto tarptautinės sveikatos profesorius Michaelas Toole’as.
Pavyzdžiui, per du kartus įskiepijamoje MMR vakcinoje nuo tymų, kiaulytės ir raudonukės yra nedidelis kiekis gyvo, bet silpno viruso. Šis skiepas, kaip ir skiepas nuo raupų užtikrina apsaugą visam gyvenimui.
Skiepus nuo vidurių šiltinės, hepatito patariama po tam tikro laiko atnaujinti.
Nuo gripo skiepijamasi prieš kiekvieną jo sezoną.
Gruodį „Moderna“ paskelbė, kad jos sukurta vakcina užtikrino gerą imuninį atsaką, praėjus keturiems mėnesiams po įskiepijimo.
Anot mokslininkų ir medikų, tik vakcinuojant pasiektas kolektyvinis imunitetas gali visiškai eliminuoti viruso plitimą. Tai patvirtina raupų ir dviejų iš trijų skirtingų poliomielito viruso pavyzdžiai.
Pripažinto medicinos žurnalo „Lancet“ teigimu, koronaviruso plitimui sustabdyti reikia, kad imunitetą turėtų 60–72 proc. visuomenės.
Vienas iš būdų tai pasiekti – skiepyti žmones.
Pasak buvusio Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktoriaus prof. Sauliaus Čaplinsko, vakcinos poveikis bus laipsniškas.
Pirmasis jos tikslas yra apsaugoti pažeidžiamus žmones, užkirsti kelią sunkioms komplikacijoms ir mirtims.
„Ar vakcinos užkirs kelią koronaviruso perdavimui ir taip sumažins infekcijų skaičių, dar neaišku“, – neseniai savo paskyroje „Facebook“ rašė jis.
Patikimi šaltiniai
Informacinę erdvę stebinčių institucijų atstovai pataria nenaudoti socialinių tinklų kaip vienintelio informacijos šaltinio ir ypač skeptiškai vertinti bet kokią informaciją, skelbiamą komentaruose.
Raginama rinktis oficialių institucijų, patikimų žiniasklaidos priemonių duomenis bei akylai stebėti, iš kur atkeliauja informacija.
Oficialią informaciją apie COVID-19 pateikia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), Statistikos departamentas, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC).
Jei jums kyla klausimų dėl COVID-19 vakcinos, siųskite juos mūsų redakcijai el. pašto adresu skiepai@15min.lt.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
