Nemokamai įsigyti šventinį medelį sumanę „nelegalai“ nesnaudė ir šiemet – spėjo nusipjauti pušaitę. Tuo metu Kauno rajono girininkai džiaugiasi, kad nelegalių kirtėjų pridaromų eibių smarkiai sumažėjo.
„Švenčių laukiu su jauduliu ne tik dėl to, kad tai graži tradicija. Jau 12 metų būrelis Žemųjų Šančių gyventojų šalia Nemuno ir abipus dviračių tako sodina ir prižiūri miškelį. Genime šakas, atsodiname nulaužtus ar nudžiūvusius medelius, surenkame šiukšles. Smagu, kai eidami pro šalį žmonės pasidžiaugia, tačiau kiti tą „džiaugsmą“ dar ir į namus parsineša“, – ironizavo į „15min“ redakciją parašęs Dainius, kuris yra vienas iš miškelį prižiūrinčių kauniečių. Beveik kasmet prieš šventes miškelyje nelieka vieno ar kelių medelių.
„Būna, kad pastebime, jog pušaitės iškastos. Tada ne taip apmaudu: jos bent kažkur augs. Skaudžiausia, kai medis nupjaunamas. Juk juo namuose žmonės pasidžiaugs tik per šventes, o paskui išmes“, – apgailestavo kaunietis. Jo teigimu, matyti, kad neseniai dingusi pušaitė buvo nupjauta ir kad tam buvo iš anksto ruoštasi.
Ankstesniais metais nuo ilgapirščių kentėjusios ir Kauno rajono urėdijoms priklausantys kalėdiniai medeliai – eglės ir pušys – pastaruosius porą metų nelegalų nebedomina.
Karmėlavos miškų urėdijos girininko Jono Mačiulio manymu, įtakos tam turėjo kritusios eglių kainos. „Kai prekybos centruose eglutę gali nusipirkti už kelis litus, nebeverta eiti kirsti į mišką. Todėl tokių pažeidimų ir sumažėjo. Nežinia, kas bus kitąmet - gal žmonės, nebeturėdami darbo, ims labai taupyti. Tada gali ir vėl patraukti į miškus“, – svarstė girininkas.
Už nelegalų eglės ar pušies nukirtimą gamtosaugininkai pažeidėjui gali skirti baudą nuo 50 iki 100 litų.
