Anot prokurorės, NVSPL prieš posėdį ją informavo, kad laboratorijos atstovas bylos nagrinėjime dalyvauti negali dėl ligos.
Teismas taip pat nutarė patenkinti prašymą laboratoriją įpareigoti pateikti duomenis apie testų likutį.
Tačiau teismas nesutiko stabdyti bylą ar šioje jos stadijoje kviesti prašomus liudytojus, įskaitant buvusį premjerą Saulių Skvernelį ar sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą.
„Teisėjų kolegija mano, kad nėra tikslinga šioje proceso stadijoje tenkinti prašymą, neišklausius šalių paaiškinimo. (...) Teisėjų kolegija nutarė atmesti prašymą dėl bylos sustabdymo. Ikiteisminio tyrimo apimtis, tikslai ir civilinės bylos nagrinėjimo dalykas yra skirtingi“, – posėdžio metu trečiadienį sakė teisėjų kolegijos pirmininkė Jelena Šiškina.
„Atkreiptinas dėmesys, kad (...) atsakovai turi teisę reikšti prašymus dėl įrodymų išreikalavimo“, – pridūrė ji.
Generalinės prokuratūra į teismą kreipėsi, siekdama niekiniais ir negaliojančiais pripažinti NVSPL sudarytus sandorius dėl greitųjų COVID-19 testų įsigijimo ir valstybei iš juos pardavusių bendrovių „Profarma“, „Bona Diagnosis“ ir „Rouen Grains LV“ priteisti daugiau kaip 4 mln. eurų.
Be kita ko, teismas nusprendė prašymą trečiaisiais asmenimis įtraukti įmones „AMEDA Labordiagnostik GmbH“ ir „Bio Medical Scientific Services LLC“ išspręsti rašytine teismo nutartimi.
Prašė leisti kviesti liudyti A.Verygą, S.Skvernelį
Posėdyje dalyvavusi prokurorė Sigita Vasiliauskienė teigė, kad nors ir yra pateikti rašytiniai paaiškinimai, kviesti liudyti ji prašė laboratorijos darbuotojus – direktoriaus pavaduotoją Henriką Ulevičių ir Planavimo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėją Eleną Lubienę.
„Ulevičius yra viešųjų pirkimų komisijos, kur buvo atliktas pirkimas, pirmininkas“, – sakė ji.
Tuo tarpu įmonės „Profarma“ advokatas Laurynas Lukošiūnas teisme prašė stabdyti bylą.
„Byla yra grindžiama išimtinai tik ikiteisminio tyrimo medžiaga, prokurorė selektyviai atrinkinėja dokumentus bylai, kurie jai atrodo reikšmingi, mes neturime prieigos prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, nematome, kokie dar yra duomenys, susiję su tuo, kas yra pateikta į bylą ir iš principo negalime gintis, negalime objektyviai įvertinti, ar tai, ką teikia prokurorė, nėra selektyvu“, – kalbėjo jis.
Jei teismas tą padaryti atsisakytų, advokatas prašė byloje kviesti liudyti daugiau NVSPL darbuotojų, taip pat buvusios Vyriausybės narius.
„Į šią bylą yra pateikta daugybė susirašinėjimų, tuose susirašinėjimuose visi mato, kokie asmenys dalyvavo. Dalyvavo ne tik laboratorijos viešųjų pirkimų komisija, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai, įskaitant ir ministrą, (...) taip pat Vyriausybės atstovai“, – sakė L.Lukošiūnas.
„Turim turėti galimybę užduoti klausimus. (...) Taip pat mes prašome apklausti Vyriausybės atitinkamus asmenis: pirmiausia, Aurelijų Verygą – buvusį ministrą, jis tvirtino poreikį ir finansavimą, jis dalyvavo visose diskusijose tų testų įsigijimo (...), Vyriausybės narius Luką Savicką ir Joną Kairį, kur vienas ėjo vicekanclerio pareigas (...), o kitas buvo patarėjas Sauliaus Skvernelio. Ir patį ministrą pirmininką (buvusį premjerą S.Skvernelį - BNS)“, – pridūrė jis.
L.Lukošiūnas taip pat teigė, kad į bylą, kaip išvadą rengianti institucija, būtų įtraukta Viešųjų pirkimų tarnyba. Be kita ko, „Profarma“ atstovas prašė, kad NVSPL pateiktų sunaudotų testų skaičių.
„Pačio fakto mes nežinome, kiek yra sunaudota, tikrai manytume, kad būtų tikslinga tuos duomenis gauti ir tai yra svarbu, sprendžiant klausimą, jei būtų taikoma restitucija“, – teigė jis.
Ragino trečiaisiais asmenimis įtraukti daugiau įmonių
Tiek „Bona Diagnosis“, tiek „Rouen Grains LV“ atstovai su L.Lukošiūno prašymais sutiko.
Be kita ko, savo ruožtu „Bona Diagnosis“ advokatas Teisutis Jasiulionis prašė trečiaisiais asmenimis įtraukti testų gamintoją „AMEDA Labordiagnostik GmbH“ ir „Bio Medical Scientific Services LLC“.
„Jei teismas patenkintų prokuroro ieškinį, „Bona Diagnosis“ įgytų teisę regreso tvarka sugrąžinti tuos pinigus, kurie buvo sumokėti. (...) Į juos lygiai taip pat gali būti nukreiptas tas regresinis reikalavimas“, – kalbėjo jis.
Prokurorė S. Vasiliauskienė sakė su šiais prašymais nesutinkanti.
„Dėl prašymo sustabdyti šitą civilinę bylą – faktiškai atsakovai kartoja tuos pačius argumentus gal jau ketvirtą kartą. Kategoriškai su tokiu prašymu nesutinkame, kadangi šitą bylą galime išnagrinėti, nelaukiant ikiteisminio tyrimo pabaigos, kadangi byloje yra nagrinėjimas sutarčių sudarymo teisėtumas ir tuos klausimus galima išspręsti civilinėje byloje, o baudžiamojoje byloje nagrinėjami galimai nusikalstami asmenų veiksmai“, – teigė prokurorė.
Pasak jos, ir politikų – buvusių Vyriausybės narių apklausa nėra reikalinga.
„Svarbiausia, mano nuomone, yra laboratorijos darbuotojų parodymai, kaip buvo atliekamas tas pirkimas, o iki tol, kokia ten buvo politinė valia, pirkimo teisėtumui, manau, reikšmės neturi“, – sakė S. Vasiliauskienė.
Apie sprendimą įsigyti vadinamųjų greitųjų testų pernai kovo 18 dieną Ministrų kabineto pasitarime pranešė tuometinis premjeras S.Skvernelis.
„Šiandien priimtas sprendimas, norėtume, kad tai nedelsiant įvykdytų ir Sveikatos apsaugos ministerija, įsigytų taip vadinamų express testų, kurie galėtų būti papildoma priemonė, patvirtinanti arba paneigianti asmens abejones, ar jis nėra užsikrėtęs koronavirusu“, – tądien kreipdamasis į tuometinį sveikatos apsaugos ministrą A.Verygą.
Po pasitarimo premjeras tuomet pranešė, kad laukiamas greitųjų testų kiekis yra „labai didelis“.
Praėjusių metų kovo 19 dieną, gavusi „Profarmos“ komercinį pasiūlymą, Nacionalinė laboratorija tą pačią dieną pasirašė sutartį ir tą pačią dieną buvo parengtas pavedimas Finansų ministerijai vienu sykiu pervedant į „Profarmos“ sąskaitą visą 6 mln. 50 tūkst. eurų sumą.
Ginčas dėl 6 mln. eurų vertės testų
Su ieškiniu prokuratūra į teismą kreipėsi pernai gruodį, pašalinus trūkumus, apygardos teismas jį priėmė sausio pradžioje.
Prokuratūra teigia, kad valstybei sudarius sutartį neskelbiamų derybų būdu, už greituosius testus buvo smarkiai permokėta, todėl siekiama prisiteisti tą sutarties vertės dalį, kuri, prokurorų vertinimu, yra nepagrįsta.
Teisėsaugos duomenimis, pardavimo sutartis buvo sudaryta įvykdžius viešąjį pirkimą neskelbiamų derybų būdu ir sudaryta pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintą skaidrumo principą.
Nustatyta, kad vykdant pirkimą ir sudarant sutartį taip pat buvo pažeista Viešųjų pirkimo įstatyme nustatyta taisyklė, jog prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos turi būti naudojamos racionaliai.
Prokuratūros teigimu, Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija ir bendrovė sudarė sutartį dėl 510 tūkst. testų įsigijimo už maždaug 6 mln. eurų, tačiau nebuvo įvertinti kiti teikti pasiūlymai, neieškota tiekėjo, galinčio pasiūlyti geresnę kainą.
Įvertinus, kad testai nupirkti maždaug tris kartus brangiau nei reali jų vertė, viešąjį interesą ginantys prokurorai teismo prašo iš bendrovių priteisti per 4 mln. eurų.
Lietuvos apeliacinis teismas kovo pradžioje patvirtino apygardos teismo teismo sprendimą areštuoti daugiau kaip 3,85 mln. eurų bendrovių lėšų
Iš viso buvo areštuota 145,2 tūkst. eurų bendrovės „Profarma“ lėšų, daugiau nei 3 mln. 542 tūkst. eurų – „Bona Diagnosis“, per 158,3 tūkst. eurų – „Rouen Grains LV“.
Abiejų teismų vertinimu, tokių laikinųjų apsaugos priemonių poreikį lemia grėsmė, kad potencialus prokuratūrai palankus sprendimas gali būti neįvykdytas ir valstybės lėšos, kurios ginčijamais sandoriais galėjo būti panaudotos neteisėtai, būtų negrąžintos.
Ikiteisminis tyrimas dėl greitųjų COVID-19 testų pirkimo tebevyksta, atliekami suplanuoti procesiniai veiksmai. Šiuo metu įtarimai pareikšti šešiems asmenims.
Tyrimą atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Specialiųjų užduočių valdybos pareigūnai, tyrimą organizuoja ir kontroliuoja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento ir Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorai.
Anksčiau pranešta, kad įtarimai šiame tyrime pareikšti buvusiai sveikatos apsaugos viceministrei Linai Jaruševičienei ir bendrovės „Profarma“ atstovams, bendrovės „Bona diagnosis“ vadovui Redui Laukiui.
Tuometinis Vyriausybės vicekancleris L.Savickas ir tuometinio premjero S.Skvernelio patarėjas sveikatos klausimais Jonas Kairys šiame ikiteisminiame tyrime buvo apklausti kaip specialieji liudytojai.
