Susikalba minimaliai
Laura, trečius metus lankanti airišką mokyklą, ne tik puikiai kalba, bet ir rašo anglų kalba. Deja, kaip pati mergaitė sako, dažnai tenka pavertėjauti savo tėvams. „Tėtis angliškai kalba pusėtinai, o mama visai prastai, todėl neretai jai pavertėjauju“, – sako moksleivė. Lietuviško maisto parduotuvėje kalbinta Tatjana savo anglų kalbos žinias vertina vidutiniškai. „Labai geros kalbos žinios yra tada, kai laisvai gali kalbėti apie viską, visomis temomis. Aš tuo pasigirti negaliu, bet tiek, kiek moku, man užtenka. Tik atvažiavusi į Airiją, visiškai nemokėjau kalbos, teko dirbti su airių vaikais, taip šiek tiek pramokau. Anksčiau buvau pradėjusi lankyti anglų kalbos kursus, bet mokinių buvo labai daug, mokytoja nesuspėdavo, todėl man nepatiko ir aš išėjau. Dabar nenoriu lankyti jokių kursų, užtenka tiek, kiek žinau. Daugiau man nereikia“, – tvirtina moteris.
Vaida atvirauja, kad angliškai kalba prastokai, bet reikalui esant susikalba. Moteris prisimena, jog dar mokykloje teko krimsti šios kalbos vadovėlius, deja, kalba mokoma mokykloje skiriasi nuo tos, kuria kalbama Airijoje. Nors moteris gyventi Airijoje ketina tol, kol dukra baigs mokyklą, o gal ir ilgiau, lankyti kalbos kursų ir tobulinti esamų žinių nenori. Ji tvirtina, kad to nereikia.
Padėka už tikslų vertimą
Gintarius Petkus – „Chartered Translators Ireland“ vertimų agentūros vadovas, jau devynerius metus Airijoje dirba vertėju. Vilniaus pedagoginiame universitete anglų kalbos ir pedagogikos Dalyvaujant teisme G. Petkus net ir neblogai anglų kalbą įvaldžiusiems imigrantams pataria reikalauti vertėjo, kurio paslaugos yra nemokamos.studijas baigęs vyras sėkmingai dirbo vertėju ir Lietuvoje. Jo vadovaujamoje agentūroje žodžiu vertėjaujama 36 kalbomis, taip pat verčiami įvairūs dokumentai, įkalčių knygos, darbų saugos instrukcijos, dokumentai apskričių taryboms bei daugelis kitų. G. Petkus vertėjaudamas teismuose pastebėjo, jog lietuvių ir rusakalbbių, kuriems prireikia vertėjo paslaugų yra tolygiai vienodai. „Tik reikėtų pastebėti, kad rusiškai kalba ne tik rusai, bet ir latviai, estai, ukrainiečiai, bulgarai, gruzinai bei kitų tautybių piliečiai, todėl peršasi išvada, kad lietuviai labiau nemoka anglų kalbos arba dažniau susiduria su teisėsauga nei rusakalbiai“, – sako vertėjas. Dalyvaujant teisme G. Petkus net ir neblogai anglų kalbą įvaldžiusiems imigrantams pataria reikalauti vertėjo, kurio paslaugos yra nemokamos.
Vertėjas pabrėžia, kad teismuose naudojama terminologija yra labai sudėtinga, tad profesionalo pagalba tik į naudą. Užsiminus apie vertėjavimą teismuose, pašnekovas prisiminė kadaise vykusį teismą, kuriame buvo įkyriai apklausiamas lietuvis liudininkas, kelis kartus buvo užduodamas tas pats klausimas. Vyrukas susinervino ir vertėjo paprašė perduoti teisėjui, ką jis mano apie jį. G. Petkaus teigimu, tai buvo ilgas ir itin nekultūringas sakinys, su daugybe keiksmažodžių bei teisėją žeminančių apibūdinimų. Vertėjui neliko nieko kito, kaip tik imti ir viską išversti. Nors situacija buvo išties dviprasmiška, vėliau G. Petkui buvo padėkota už profesionalų ir tikslų vertimą.
Nemoka, nes nesimoko
Pasak vertėjo, yra daugybė priežasčių, kodėl dauguma lietuvių ne itin gerai moka anglų kalbą. „Vyresnio amžiaus žmonės mokykloje neturėjo galimybės mokytis šios kalbos, o jaunesnių žmonių anglų kalbos žinios dažnai būna geresnės, manau, dėl to, kad teko mokytis mokykloje. Tie, kurie neturėjo galimybių mokytis anglų kalbos, dažnai ir dabar nenori jos mokytis. Beje, pažįstu lietuvį, kuris dirba statybose, vadovauja imigrantams, jis žino tik jam reikalingą darbinę anglų kalbą ir jo teigimo daugiau jam nereikia. Tiesa, jo dvylikametis sūnus angliškai kalba labai gerai“, – sako G. Petkus. Dar viena priežastis, kodėl lietuviai neypatingai gerai žino anglų kalbą pasak vertėjo yra ta, kad lietuviai nėra ta tauta, kuri laisvalaikį mėgsta leisti mieste ar bare, kur ir galima išmokti šnekamosios anglų kalbos. „Juk visi žino, kad daugelis lietuvių geriau nusipirks butelį degtinės, papjaustys lašinukų, agurkėlių ir kartu su kitais lietuviais pasilinksmins namuose. Tautiečiai sukasi uždarame rate, gyvena su lietuviais, dirba su kitais imigrantais, apsiperka lietuviško maisto parduotuvėse, skaito lietuvišką spaudą, žiūri rusišką televiziją – Juk visi žino, kad daugelis lietuvių geriau nusipirks butelį degtinės, papjaustys lašinukų, agurkėlių ir kartu su kitais lietuviais pasilinksmins namuose.neturi kur ir kaip išmokti kalbą“, – svarsto apie anglų kalbos nežinojimo priežastis G.Petkus.
Kalbos studijos – pelninga investicija
Vertėjas pabrėžia, kad kalba yra turtas, kuris neypatingai daug kainuoja, bet labai daug perka. Juk anglų kalbos žinojimas suteikia tokias pačias galimybes ir perspektyvas, kokias turi airiai. G.Petkus dirba ne tik vertėju, bet kartu su žmona Laura moko tautiečius anglų kalbos namuose. Vertėjo teigimu, pirma pamoka, kurios metu vyksta mokinio žinių nustatymas ir lygio patikrinimas, nemokama. Vėliau tenka mokėti 15 - 20 eurų per valandą, tiesa, jei susidaro mokinių grupelė, kaina mažesnė. „Poreikis mokytis anglų kalbos didžiulis ir manau, kad kuo toliau, tuo labiau jis augs. Ekonominė situacija Airijoje vis prastėja, bedarbystė auga, natūralu, kad tie, kurie nenori grįžti namo, imasi priemonių, jog turėtų galimybę dirbti, o praradus darbą, ieškotis kito“, – kalba G.Petkus. Vertėjas įsitikinęs, kad mokinys su aukšta motyvacija bei galimybe per pamokas įgytas žinias panaudoti gyvenime, po metų anglų kalbą mokės gerai. Tam, kuris neturi kur pritaikyti įgytų žinių, kalbą išmokti bus sunkiau. Pasiteiravus, su kokiomis anglų kalbos žiniomis ateina žmonės mokytis, G.Petkus patikina, kad mokinių yra labai įvairiai pažengusių. Pasak jo, yra ir pradžiamokslių ir net labai neblogai kalbančių angliškai. „Pastebėjau, kad lietuviai labai gerai įvaldę darbinę kalbą, žino, kaip vadinasi kiekvienas instrumentas ar varžtelis, už tai prieš juos lenkiu galvą“, – šmaikštauja pašnekovas.
„FAS – Airijos valstybinė mokymo ir užimtumo tarnyba organizuoja nemokamus anglų kalbos kursus ieškantiems darbo, bet negalintiems jo rasti dėl kalbos nežinojimo. Kursai vyksta darbo valandomis“, – džiugią žinią praneša vertėjas.
Sulaukia pagyrų už airišką akcentą
Jurga Jasiukaitienė Airijoje gyvena ketverius metus, su ja bendraujantys airiai nesupranta, jog moteris ne vietinė, o išgirdę, kad ji lietuvaitė, pagiria už gražų tarimą bei airišką akcentą. Tiesa, tik atvažiavusi moteris kalbėjo su amerikietišku akcentu, todėl airiams ją suprasti buvo taip pat sudėtinga, kaip ir jai vietinius. „Suprasti „airišką“ anglų kalbą man padėjo vietiniai vaikai, mat atvažiavusi dirbau vaikų darželiuose. Mažiesiems neatsibosdavo kartoti tą patą tiek kartų, kiek reikėdavo, kad suprasčiau. Tai užtruko apie mėnesį“, – prisimena pašnekovė. Nors moteris anglų kalbą moka jau seniai, mokyti kitus mintis gimė tik prieš metus. Prieš atvažiuojant į Smaragdo salą moteris Lietuvoje trejus metus dirbo Tarptautinėje Amerikos mokyklos-darželio grupėje, kurioje vaikus iš įvairių pasaulio šalių mokė bendrauti anglų kalba. „Į Airiją atvažiavau su pakankamu anglų kalbos žinių bagažu. Esu bendravusi su lietuviais, gyvenančiais gatvėje, kurie apgailestavo, kad nemoka kalbos ir niekaip nesusiranda darbo. Taip ir gimė idėja tautiečius mokyti anglų kalbos. Mokau tik lietuvius, nes esu įsitikinusi, kad girdint paaiškinimą sava kalba apie anglų kalbos gramatiką ar jos sudėtines dalis daug lengviau išmokti. J.Jasiukaitienės organizuojamos pamokos – užsiėmimai vyksta jos namuose ir šeštadieniais, Dublino „4 vėjų“ lietuviškos mokyklėlės patalpose. Pamokų kaina priklauso nuo jų kiekio per savaitę ir nuo to, ar užsiėmimai vyksta individualiai ar grupei žmonių. Dvi valandos vienam žmogui mokytojos namuose (arba mokinio, gyvenančio netoliese) kainuoja 35 eurus.
Besimokančių moterų daugiau
„Anglų kalbos išmokti dažniausiai nori žmonės, planuojantys ateitį Airijoje, siekiantys aukštesnių pareigų, norintys kilti karjeros laiptais. Žinant šalies, kurioje gyveni, kalbą yra daug lengviau Mano patarimas tiems, kurie mokosi ar planuoja mokytis anglų kalbos, svarbiausia – paties žmogaus noras ir jo užsispyrimas išmokti.adaptuotis, pažinti kultūrą ir vietinius žmones“, – sako mokytoja. J.Jasiukaitienė moko pradedančiuosius, jos mokinių amžiaus vidurkis apie 30 metų. „Tarp mano mokinių daugiau moterų. Gal todėl, kad jos mamos, jų vaikai lanko airiškas mokyklas, juk svarbu mokėti kalbą, kuria mokosi tavo vaikas. Turėtų būti nejauku, kai nesupranti, ką tau sako tavo mokyklinuko mokytoja arba pati nori paklausti, bet nežinai kaip. Neturinčios vaikučių moterys, manau, nori daugiau pasiekti šioje šalyje, praplėsti akiratį, galbūt turėti galimybę studijuoti, įgyti specialybę“, – kalba J.Jasiukaitienė.
Nori kuo daugiau išmokti
Pašnekovė pastebėjo, kad jos mokiniai nori išmokti visko, kas tik įmanoma. „Yra žmonių, kurių žodynas pakankamai platus, tačiau sakinių sandara ir gramatika netaisyklinga, taigi su tokiu mokiniu daugiau dirbu taisydama jo klaidas. Taip pat yra mokančių kalbėti, bet nemokančių rašyti ar skaityti. Taigi mokomės visko po truputį“, – pasakoja moteris. J.Jasiukaitienės mokiniai ją vadina griežta ir daug reikalaujančia mokytoja, tačiau moteris nepamiršta pabrėžti, kad jie mokosi dėl savęs, todėl kaip galėdami turi stengtis. Baigdama pokalbį J.Jasiukaitienė lietuviams duoda patarimą: „Mano patarimas tiems, kurie mokosi ar planuoja mokytis anglų kalbos, svarbiausia – paties žmogaus noras ir jo užsispyrimas išmokti. Aš ar kita mokytoja gali išmokyti taisyklingos gramatikos, naujų žodžių, anglų kalbos laikų, taisyklingo tarimo, bet visa kita priklauso nuo mokinio. Ir dar labai svarbu mokytis ne pamokoms, o dėl savęs. Tie, kurie pasikartoja namuose, stengiasi išmokti – labai greitai pajaučia pažangą, o tie, kurie mokosi tik tiek, kiek reikia atsiskaityti mokytojui – pažanga kur kas lėtesnė“.
