Seimo Teisės departamentas trečiadienį pateikė išvadą dėl opozicijos siekio sudaryti laikinąją tyrimo komisiją dėl galimo informacijos nutekinimo apie K.Bartoševičiaus atžvilgiu atliekamą teisėsaugos tyrimą.
Parlamento teisininkams kyla abejonių, ar šiuo atveju „Seimo laikinoji tyrimo komisija, įgaliota atlikti tokios apimties tyrimą, šio tyrimo metu neatliks ikiteisminio tyrimo subjektų, įgaliotų atlikti konkrečius ikiteisminio tyrimo veiksmus, funkcijų“.
Teisininkai remiasi Konstitucinio Teismo nutarimais, kuriais teigiama, kad Seimas neturi įgaliojimų sudaryti tokias laikinąsias tyrimo komisijas, kurioms būtų pavesta ištirti dalykus, jau tiriamus kitų institucijų, šiuo atveju – Generalinės prokuratūros.
Taip pat Seimo teisininkai pabrėžia, kad Seimas viršytų savo įgaliojimus, jeigu į sudaromą komisiją skiriamiems nariams būtų numatytas reikalavimas turėti teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.
Siekia nutildyti opoziciją?
Viena neeilinės sesijos iniciatorių, opozicinės Regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė trečiadienio vakarą feisbuke piktinosi konservatorių kolega Stasiu Šedbaru ir tvirtino, kad Seimo teisininkų išvadoje nekalbama apie prieštaravimą Konstitucijai.
„Teisės departamento išvadoje net nėra žodžio „prieštarauti“ kokios nors formos, ne tai, kad įžvelgto prieštaravimo. Vidiniame Seimo teisės aktų registre pažymėta, kad gautos tik Teisės departamento pastabos“, – rašė A.Širinskienė.
Anot jos, prieštaravimas Konstitucijai nepažymėtas, todėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas S.Šedbaras „vienašališkai“ nusprendė, kad laikinosios komisijos, kuri turėtų tirti informacijos K.Bartoševičiui nutekinimą, sudarymas prieštarauja Konstitucijai.
„Konservatorių dokumentai rytdienai, kuriais užčiaupinės opoziciją, jau parengti“, – pabrėžė A.Širinskienė.
Jos teigimu, valdantieji konservatoriai siekia sukliudyti opozicijai sudaryti minėtą komisiją.
Griežtas S.Šedbaro atsakymas
15min paklausė Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko, ką šis mano apie A.Širinskienės pastabas jam.
Politiko atsakymas buvo gan griežtas.
„Jeigu žmogui su proteliu negerai, tai ką aš galiu daugiau pasakyti?“, – kolegei atsikirto S.Šedbaras.
Jo teigimu, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas turi teisę sudaryti posėdžio darbotvarkę ir kviesti komiteto narius į posėdį, nes pamatė, kad Seimo Teisės departamento įžvelgia „galimą prieštaravimą Konstitucijai“ opozicijos siūlyme dėl laikinosios komisijos.
„Tai maža, ką ji rašo. Aš dirbu pagal Statutą ir toliau taip darysiu – daugiau nieko negaliu pridurti“, – teigė komiteto pirmininkas.
Pasak jo, A.Širinskienė turėtų žinoti, kad „visi sprendimai Seime daromi kolektyviai balsuojant“.
„Nei Širinskienė, nei aš negalim nieko vienašališkai padaryti. Čia yra politikos abėcėlė, o kad savo rinkėjams feisbuke ji rašo, tai niekas neuždraus jai rašyti. Kaip nutars komitetas – taip bus, kaip nutars Seimas – taip bus, ir jeigu staiga atsiduri mažumoj, na, nieko nepadarysi – reikia susitaikyti su tuo, kaip Seimas balsuoja“, – pabrėžė S.Šedbaras.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdis numatytas prieš pat neeilinę sesiją, jame bus siekiama pritarti jau paruoštam nutarimo projektui, kad siekis sudaryti laikinąją komisiją prieštarauja Konstitucijai.
Nei Širinskienė, nei aš negalim nieko vienašališkai padaryti. Čia yra politikos abėcėlė, o kad savo rinkėjams feisbuke ji rašo, tai niekas neuždraus jai rašyti. Kaip nutars komitetas – taip bus, kaip nutars Seimas – taip bus, ir jeigu staiga atsiduri mažumoj, na, nieko nepadarysi – reikia susitaikyti su tuo, kaip Seimas balsuoja
Tarp opozicijos – baimė
Tuo, kad valdantieji visais būdais bandys blokuoti opozicijos siekį suburti laikinąją tyrimo komisiją, baiminasi ir kiti opozicijos nariai.
Kaip rašė BNS, jeigu Teisės ir teisėtvarkos komitetas pripažins tokį projektą prieštaraujančiu Konstitucijai, jis galės būti teikiamas tik už tai balsavus ne mažiau kaip 71 Seimo nariui.
„Visi suprantame, kad opozicija 71 balso neturi ir dėl to valdantieji, grubiai manipuliuodami procedūromis, pažeisdami Seimo statutą bando Seimą įvelti į papildomą balsavimą, reikalaujantį didesnės balsų daugumos“, – opozicijos atstovų trečiadienį paskelbtame pranešime cituojamas Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos seniūnas Lukas Savickas.
Pasak Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnės Orintos Leiputės, tokia situacija rodo, kad valdantieji galimai siekia užgniaužti klausimų kėlimą, nes turėjo stiprų politinį interesą slapta įspėti partietį K. Bartoševičių, kad sušvelnintų smūgį partijos reputacijai.
„Vidinėje Seimo sistemoje matome, kad projektas dėl laikinosios tyrimo komisijos sudarymo net nėra pažymėtas kaip galimai prieštaraujantis Konstitucijai. Yra akivaizdu, kad Teisės departamentas jokio prieštaravimo nerado – žodžio „prieštarauja“ net nėra jo išvados tekste“, – sako O.Leiputė
Klausimų – vis daugiau
Kol kas nėra aišku, ar tuometinis Seimo narys, konservatorių frakcijos atstovas K.Bartoševičius sužinojo apie jo atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą iš kolegų Seime.
Dėl galimo informacijos nutekinimo iki šiol buvo priversta aiškintis ne tik konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, tačiau ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Iki šiol žinoma, kad sausio 20 dieną, penktadienį, generalinė prokurorė Nida Grunskienė buvo susitikusi su Seimo vadove ir ją informavo apie siekį sušaukti neeilinę sesiją, kad būtų panaikinta vieno Seimo nario neliečiamybė, tačiau nei vardas, nei pavardė pokalbio metu nebuvo įvardinta.
Prokuratūros atstovė spaudai Elena Martinonienė 15min patvirtino, kad N.Grunskienės ir V.Čmilytės-Nielsen susitikimas tą dieną vyko 11 val. ryto.
Dar iki to, nuo 9 iki 10 val., generalinė prokurorė dalyvavo „tarnybų pasitarime nacionalinio saugumo klausimais“ Vyriausybėje.
Pasak E.Martinonienės, toks pasitarimas vyksta kiekvieną penktadienį.
Jos teigimu, apie 12 val. ji sulaukė K.Bartoševičiaus žinutės per šifruoto susirašinėjimo programėlę „Signal“ apie jo ketinimus pasitraukti iš Seimo.
Vėliau, apie 14 val., ji paskambino K.Bartoševičiui „paklausti, ar tikrai jis laikosi tokios savo pozicijos“.
Toliau sekė K.Bartoševičiaus laiškas Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK), jame Seimo narys pranešė atsisakantis mandato dėl „asmeninių priežasčių“. Laiškas VRK pasiekė 20 val. vakaro.
Žinia apie tai visuomenę pasiekė tik pirmadienį, sausio 23 dieną – iš pradžių paaiškėjo, kad K.Bartoševičius atsisako mandato, o vėliau – kad generalinė prokurorė tą pačią dieną raštu kreipėsi į Seimo pirmininkė dėl galimybės sušaukti neeilinę sesiją, kurios metu būtų panaikinta K.Bartoševičiaus neliečiamybė, siekiant patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn.