„Šiandien ir vėl opozicijos esu kviečiamas į Seimą. Deja, kvietimo priimti negaliu, nes darbotvarkėje – seniai suplanuoti darbai. Vykstu į Marijampolę, kur bus atidaryta Danijos langų ir lauko durų gamybos milžinės gamykla.
Tai – daugiau nei tūkstantis naujų darbo vietų, stiprėjantys regionai ir puikiai išnaudota Marijampolės laisvoji ekonominė zona. Tai – dar vienas nuoseklaus Vyriausybės darbo pritraukiant užsienio investuotojus pavyzdys“, – socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje rašo ministras pirmininkas.
S.Skvernelis: opozicijai atsakymai nereikalingi
Marijampolės laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) darbą pradedančioje Danijos langų gamybos bendrovės „Dovista“ gamykloje šiuo metu įdarbinta apie 100 žmonių, o iki kitų metų pabaigos turėtų dirbti apie 250 specialistų, rašo BNS.
2016 metų liepą skelbta, jog „Dovista“ per ketverius metus Lietuvoje investuos 50 mln. eurų ir įdarbins per 1 tūkst. darbuotojų, o per dešimtmetį investicijos sieks 100 mln. Eurų.
Gamyklos atidaryme antradienį, be S.Skvernelio, dalyvaus ir ūkio ministras Virginijus Sinkevičius.
S.Skvernelis savo pareiga teigia pirmiausia matantis veiklą ir konkrečius darbus, „nukreiptus į mūsų žmonių gerovę – o ne politines rietenas artėjant rinkimams“.
„Atsakymus opozicijai pateikiau jau kelis kartus iš Seimo tribūnos. Parlamentarai manęs gali klausti bet kada per Vyriausybės valandą Seime. Atsakymai pateikti ir raštu. Jei dar kyla klausimų, kurie susiję su Vyriausybės kanceliarijos veikla, juos galima pateikti ir į juos bus atsakyta“, – dėsto S.Skvernelis.
„Visgi matau, kad opozicijai atsakymai visai nereikalingi. Tiesiog norima pasinaudoti proga ir velti mane į tuščias, beprasmes politines intrigas. Jei yra teisinių klausimų – juos visada gali išspręsti teismas, tačiau į jį kreiptis kažkodėl neskubama. Priešingai – esu viešai įžeidinėjamas, žeminamas, man metami niekuo nepagrįsti kaltinimai. Jau atvirai kalbama ir apie mano interpeliaciją“, – priduria jis.
Pakartojo R.Karbauskio teiginį
S.Skvernelis aiškina puikiai suprantantis, kad „nusivylimas, jog Seimo rinkimus laimėjo „ne tie“, niekur nedingo“. Tokį teiginį ne kartą yra išsakęs valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis.
„Bandymas organizuoti išankstinius Seimo rinkimus žlugo, dabar griebiamasi kito plano. Artėja net keli šaliai itin svarbūs rinkimai. Kai opozicija prieš juos neturi darbų, kuriais galėtų pasigirti, lieka tik vienas kelias – kuo labiau sumenkinti politinius konkurentus“, – komentuoja S.Skvernelis.
Jo nuomone, taip valomas kelias ir konservatorių kandidatams Prezidento rinkimuose, nes kol kas esą jokios rimtos alternatyvos trims šios partijos skyrių iškeltiems kandidatams nėra.
„Nežinau, ar tokia alternatyva galėčiau būti aš – bet užtat labai aiškiai matau, kaip bijoma tokio scenarijaus“, – dėsto premjeras, kol kas viešai nepareiškęs, ar dalyvaus 2019-ųjų gegužę Lietuvoje vyksiančiuose Prezidento rinkimuose, nors yra minimas kaip galimas kandidatas.
Naujausios gyventojų apklausos duomenimis, S.Skvernelio, kaip kandidato į prezidentus, reitingas, lyginant su situacija prieš metus, šiek tiek sumažėjo. Jį aplenkė galima konservatorių pretendentė rinkimuose Seimo narė Ingrida Šimonytė.
„Man sunku įsivaizduoti, kaip tektų dirbti su šalies vadovu, kuris atstovauja partijai, šiuo metu darančiai viską, kad pokyčiai šalyje nevyktų arba vyktų kuo lėčiau. Partijai, kurios rinkimų šūkis yra atšaukti dabartinių valdančiųjų reformas, o tai reiškia, kad jie nori atšaukti mažesnius mokesčius, didesnes socialines išmokas, vaiko pinigus. Jau nekalbu apie tai, kad iš naujojo šalies vadovo Vyriausybė turės gauti įgaliojimus dirbti toliau, o čia sukelti politinę krizę labai lengva. Jei bus vadovaujamasi siaurais partiniais interesais, kaip buvo elgiamasi visą laiką iki šiol“, – teigia S.Skvernelis.
Jis pažymi, kad žodžio laisvės varžymas yra „tariamas“ ir priduria, kad tiems, kurie apie tai kalba, gali priminti, kad Vyriausybė nemokamai ir teisėtai suteikė Registrų centro duomenis žurnalistams.
Sukritikavo I.Šimonytę
„Galiu priminti ir tai, jog iki tol ilgus metus metų ta informacija buvo teikiama pažeidžiant įstatymus. Ir tai nėra nei toleruotina, nei normalu“, – aiškina ministras pirmininkas.
Anot jo, daliai žiniasklaidos, „akivaizdu, tai jau nerūpi“ ir esą bet koks Vyriausybės sprendimas bus sutiktas kritikos lavina.
„Visgi nemaža dalis visuomenės, esu tikras, jaučia teigiamus pokyčius ir nori, kad jie tęstųsi. Tikiu, kad šių žmonių lūkesčiai ir nuomonė bus gerbiami, o žurnalistai išsaugos objektyvumą“, – rašo S.Skvernelis.
Jis aiškina, kad Vyriausybė dvejus metus priiminėja svarbius sprendimus, o dabar svarstomas šalies biudžetas, kuris, premjero žodžiais, nulems, kaip gyvensime ateityje.
„Ruošiamos įstatymų pataisos, kurios bus nukeiptos prieš prekybos tinklų piktnaudžiavimą. Pradedama pensijų reforma, kuri sulaukė privačių pensijų fondų pasipriešinimo, o jų surašytus argumentus konservatoriai klusniai pateikė Konstituciniam Teismui – kaip savo (daugiau apie tai – čia), – oponentus kritikuoja S.Skvernelis.
– Konservatorių partijos vadovybės paskirtoji kandidatė į prezidentus Ingrida Šimonytė (panašų teiginį debatų metu pirmadienį išsakė dėl konservatorių paramos prezidento rinkimuose su I.Šimonyte konkuruojantis Vygaudas Ušackas – 15min) net pasišovė fondų interesus ginti Konstituciniame Teisme asmeniškai. Nors šios buvusios finansų ministrės sprendimai beatodairiškai karpyti pensijas, algas, socialines išmokas to paties Konstitucinio Teismo, kaip puikiai pamename, buvo pripažinti pagrindinio šalies įstatymo pažeidimais – už kuriuos mes visi esame priversti mokėti iki šiol.“
Rezoliucija prašoma atkurti sunaikintą pasitarimo įrašą
S.Skvernelis aiškina gynęs ir ginsiąs „pirmiausia visuomenės, o ne stambių verslo grupių interesus“.
„Vis dar tikiu, kad opozicija atras savyje jėgų baigti destruktyvius veiksmus ir imti dirbti kartu šalies labui. Kad jų kalbos apie tai, kaip būtina rasti sutarimus svarbiausiais šalies klausimais, nebus tik rinkimų lozungai.
Deja, kol kas tuščios opozicijos narių kėdės Seimo salėje, kai priimami šaliai reikšmingiausi sprendimai, rodo kitokį nusiteikimą“, – savo įrašą socialinėje erdvėje užbaigia premjeras.
Vienas iš antradienį numatyto neeilinio Seimo posėdžio klausimų – rezoliucija, kuria siūloma įvertinti premjero S.Skvernelio vaidmenį istorijoje dėl sunaikinto Vyriausybės pasitarimo įrašo.
Rezoliucija dėl ministro pirmininko būtų reikalaujama, kad premjeras duotų nurodymą atkurti sunaikintą Vyriausybės pasitarimo įrašą ir sudarytų galimybę su juo susipažinti visuomenei ir žiniasklaidai. Šiame pasitarime svarstytas klausimas dėl neatlygintino registrų duomenų teikimo žiniasklaidai.
Sunaikinto pasitarimo įrašo istorija
Primename, kad skandalinga situacija pastarosiomis savaitėmis kilo, kai Vyriausybė atsisakė paviešinti ir vėliau sunaikino pasitarimo garso įrašą, kurio prašė žurnalistai iš skirtingų žiniasklaidos priemonių.
Tame pasitarime buvo svarstomos Susisiekimo ministerijos ir ministro Roko Masiulio iniciatyvos atverti viešus duomenis žurnalistams po to, kai Registrų centras staiga atsisakė žurnalistams teikti duomenis ir nutraukė keliolika metų taikytą praktiką. Dalis R.Masiulio siūlymų tame pasitarime buvo grąžinti tobulinti, dalis – atmesti.
15min žiniomis, šiame pasitarime premjeras S.Skvernelis spalvingai pasisakė apie žodžio laisvę ir pats prieštaravo susisiekimo ministro R.Masiulio siūlymams. Tai 15min patvirtino ir pasitarime dalyvavusi Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė Aistė Žilinskienė.
Anksčiau neatsakinėjo į klausimus apie Vyriausybės tvarką
Žurnalistų sąjunga dėl Vyriausybės atsisakymo suteikti pasitarimo įrašą rengia kreipimąsi į teismą. Kompetentinga institucija – Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba yra išaiškinusi, kad žurnalistai turi teisę susipažinti su įrašu, o neteikdama informacijos Vyriausybė trukdo žurnalistams vykdyti profesinę pareigą ir informuoti visuomenę.
Premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas yra atskleidęs tikslią valandą, kada buvo sunaikintas minėtas įrašas. Dėl šios informacijos atskleidimo Vyriausybė pradėjo tarnybinį tyrimą. Tačiau įrašo sunaikinimo laikas yra svarbi detalė, kuri rodo, kad Vyriausybė įrašą ištrynė jau turėdama išaiškinimą, kad visuomenė turi teisę žinoti.
Įrašas buvo sunaikintas nepaisant ir pačios Vyriausybės kanceliarijos darbo reglamento. Naujienų agentūra BNS atskleidė, kad reglamentas numato, jog Vyriausybės posėdžių ir pasitarimų skaitmeniniai įrašai turi būti laikomi duomenų saugyklos kataloguose, o pasibaigus kalendoriniam mėnesiui – perkeliami ir saugomi Vyriausybės kanceliarijos archyve. Kanceliarija teisinasi, esą kiti reglamentai yra aukščiau ir įrašų saugoti neįpareigoja.
Premjeras dėl sunaikinto įrašo ne kartą aiškinosi Seime, jis teigė, kad viskas buvo padaryta pagal teisės aktus. Tačiau premjeras neatsakinėjo į klausimus apie jo paties Vyriausybės tvarką, kuri numato įrašų saugojimą. S.Skvernelis tvirtino, jog visuomenės teisė žinoti nėra absoliuti.
Opozicijos premjero atsakymai neįtikino. Opozicija surinko reikiamą parašų kiekį, kad antradienį būtų šaukiamas neeilinis Seimo posėdis, kuriame ketinta aiškintis ir dėl premjero S.Skvernelio vaidmens sunaikinant Vyriausybės pasitarimo įrašą.
Atsisakė atkurti ištrintą įrašą
Vyriausybė pareiškė atsisakanti atkurti sunaikintą pasitarimo įrašą, nes „garso įrašo atkūrimas nėra reglamentuotas, todėl (Vyriausybė – 15min) neturi pagrindo spręsti dėl jo atkūrimo.“
Vyriausybės kanceliarija teigė, kad garso įrašai susinaikina automatiškai. Tačiau atsisakė parodyti, kaip įrašai yra naikinami, nes tai, pasak Vyriausybės, susiję su kibernetiniu saugumu. Žurnalistams nebeteikiamos jokios detalės apie įrašo sunaikinimo aplinkybes, motyvuojant, jog tai – saugumo klausimas. Vyriausybė net neatsakė į klausimą, ar premjero komanda klausėsi sunaikinto įrašo, nes tai, pasak kanceliarijos, irgi yra susiję su kibernetiniu saugumu.
Po kilusio skandalo Vyriausybė patvirtino laikinus sprendimus, kuriais Lietuvos žurnalistams sugrąžinama neatlygintina prieiga prie dalies Registrų centro duomenų. Taip pat įstatymo projektas yra pateiktas Seime.
Tačiau didelė dalis svarbių duomenų, kurie anksčiau buvo prieinami žurnalistams, lieka po užraktu. Žurnalistai negalės gauti archyvinių duomenų apie nekilnojamąjį turtą ir įmonių akcininkus. Šie duomenys žurnalistiniams tyrimams yra labai svarbūs. Politikai žada dėl to peržiūrėti teisės aktus, bet nėra aišku, kada tai bus padaryta.
15min pirmadienį taip pat rašė, kad prieš kelias dienas Vyriausybė iš interneto ištrynė visus savo viešų posėdžių vaizdo įrašus.
