„Pagrindinis klausimas – neformaliojo švietimo veiklų atlaisvinimas ir Vyriausybės leidimas organizuoti vaikų vasaros stovyklas. Pagal dabar galiojančią tvarką, neformalus ugdymas yra draudžiamas „juodosiose“ savivaldybėse ir gali vykti tik nuotoliniu būdu. Be to, šiuo metu visiškai uždrausta stovyklų organizavimo veikla. Praėjusią savaitė nuotoliniu būdu susitikome su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovais ir jų išsakytos mintys suteikė vilčių, kad pagaliau prieiname tą finišo tiesiąją, kad neformaliojo švietimo veiklos galės būti vykdomos. Žinoma, su tam tikrais apribojimais, bet veiklos galėtų vykti visose Lietuvos savivaldybėse“, – vylėsi VJNŠA direktorė Neringa Juškienė.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) atstovai nuotoliniame susitikime pažadėjo įsiklausyti į neformaliojo švietimo atstovų balsą ir „nepamesti“ pasiūlymų, kai juos reikės argumentuoti ir apginti trečiadienį Vyriausybės posėdyje.
„Dabar kamuolys yra Sveikatos apsaugos ministerijos ir Ministrės Pirmininkės rankose. Jeigu šią savaitę nebus įvesta daugiau aiškumo dėl neformaliojo švietimo veiklų atlaisvinimo ir vasaros stovyklų, net nežinau, kaip tuomet galima apibūdinti Vyriausybės požiūrį į vaikus ir jų sveikatingumą“, – kalbėjo asociacijos vadovė N.Juškienė.
Nežinomybė – žudanti
Nuo laukimo pavargo ir teniso atstovai. Balžeko teniso akademijos vadovas ir VJNŠA valdybos pirmininkas Arūnas Balžekas.
„Galima sakyti, kad yra vienas didelis karantinas, kuris vis dar tęsiasi. Nėra pirmo ar antro. Tiesiog išsibraukė pusantrų metų, per kuriuos buvo galima ugdyti auklėtinius, tobulinti visą akademiją struktūrą. Grubiai tariant, esi nei pakartas, nei paleistas, – kalbėjo A.Balžekas. – Akademijos auklėtinių skaičius krito apie 40 proc. Vyriausybės nenoras klausytis neformalaus švietimo ir sveikatingumo atstovų kirto daugeliui vaikų ir jų tėvelių gyvenimui. Vaikai pasidarė uždari, dabar jų geriausias draugas – kompiuteris, blogiausias – žmogus. Vyriausybė turėtų bent išklausyti visų pusių, o to tikrai nėra. Vasaros tikslas – surinkti vaikus į bendruomenę, vėl užkurti ugnelę jų akyse.“
Pašnekovams antrina ir vienas garsiausių solistų Lietuvos baleto istorijoje, savo vardo baleto ir šokių mokyklą 2010 m. įkūręs Nerijus Juška.
„Šokti baletą per ekraną – sudėtinga. Skirtingai nei futbolas, mes lauke negalime dirbti. Visi eina į kavines, žmonių judėjimas didėja, o mes funkcionuoti vis dar negalime. Kaip čia gražiau pasakius... Vaikams tas „stogas“ jau seniai nuvažiavęs. Jų fizinė ir psichologinė būklė kasdien vis prastėja. Apie 50 proc. mūsų auklėtinių yra sustabdę savo mokymąsi ir laukia kontaktinių pamokų. Baisiausia yra ta nežinomybė, kai negali nieko planuoti ir nežinai, kas bus sekančią dieną. Minčių tikrai yra – organizuoti stovyklas, galbūt vasarą dirbti mokykloje ir kažkiek atsigriebti už prarastą laiką“, – kalbėjo baleto primarijus.
Auksiniu scenos kryžiumi apdovanotas N.Juška nesupranta, kodėl 500 kvadratinių metrų patalpoje negalima vesti bent jau solinių baleto užsiėmimų:
„Esame vieni iš tų, kurie negavo absoliučiai jokių kompensacijų. Kasdien laukiam patvirtinimų, nutarimų, bent kažkokio judesio, nes dabar viską tenka planuoti tik savo svajonėse. Iš Vyriausybės norėtųsi daugiau lygybės visiems. Pas mus mokyklos salės yra didelės kvadratūros, turim atskirus įėjimus iš lauko, galime saugiai prasilenkti, persirengti ir t. t. Bet dirbti kaip negalime, taip negalime. Vilniuje turime 500 kvadratinių metrų patalpas. Kiekvienas vaikas gali turėti po atskirą rūbinę, o dirbti vis tiek negalime. Veiklos vykdyti negalime, kompensacijų negauname, o išlaikyti tokias patalpas yra labai sudėtinga. Ta nežinomybė – žudanti.“
Vyriausybės reakcija – pernelyg lėta
Asociacijos vadovė N.Juškienė atkreipia dėmesį į dar vieną Vyriausybės nutarimo neatitikimą: „Vaikai iki 16 metų turės teisę eiti į, pavyzdžiui, kavines, koncertus, renginius uždarose patalpose. Tačiau pagal dabar galiojančią tvarką, šie vaikai negalėtų sugrįžti į savo būrelius.“
Aiškumo dėl neformaliojo ugdymo ir vasaros stovyklų pasigenda ir Sostinės krepšinio mokyklos (SKM) direktorius Mindaugas Noreika. Pasak jo, didžiausia ir kokybiškiausiai dirbanti šalies krepšinio mokykla nesijaučia išgirsta Vyriausybės vadovų.
„Negalime pasakyti – išgyvensime ar ne, nes karantinas dar nesibaigė ir galutinių skaičių bei savo diagnozės nežinome. Kiek įmanydami stengiamės prisitaikyti, padėti vaikams bent kokiu būdu atsitraukti nuo nuotolinio sportavimo ir sportuoti bent kiek įprastesnėmis sąlygomis. Šiuo metu mūsų auklėtinių skaičius yra sumažėjęs apie 55 proc. ir tai yra labai skaudus skaičius – atviravo M.Noreika. – planuojame turėti vasaros stovyklas.
Daug bendraujame su tėvais, darome apklausas. Žinome, kad dalis tėvų net neatostogaus ir nemaža dalis vaikų visą vasarą liks mieste. Ruošiamės stovykloms, bet tai darome vadovaudamiesi daugiau nuojauta ir noru užimti vaikus nei konkrečiu žinojimu. Neturime aiškumo, ar stovyklos galės vykti. Bendravimas su Vyriausybe – lėtas arba jo iš viso nėra. Pavyzdžiui, inicijavome idėją dėl komandų kaupinių testavimo, o atsakymai keliavo mėnesį laiko. Kai po mėnesio gauname atsakymą, mūsų siūlymai būna praradę aktualumą, nes situacija dinamiška. Nesijaučiame išgirsti – nėra pasitarimų ar kažkokių diskusijų.“
VJNŠA direktorė N.Juškienė pripažįsta liūdną karantino pasekmę: „Po ilgų mėnesių užsidarymo karantine susidūrė su sveikatos problemomis ir motyvacijos trūkumu. Anksčiau ta veikla vaikams teikė malonumą, o dabar aiškiai matosi karantino pasekmės. Visų pirma, vaikų psichologinėje sveikatoje. Vaikams būtina socializacija, pilnavertis bendravimas su bendraamžiais, mokytojais ir treneriais.“
Trečiadienį Vyriausybės posėdyje numatoma dar kartą pratęsti karantiną ir priimti eilę jo nutarimų. Ar neformaliojo švietimo atstovų balsas ir siūlymai bus išgirsti – vis dar neaišku.