Apie 100 tūkst. vaikų tėvų NVŠ krepšelis palengvino finansinę naštą ir leido leisti vaikus į vienokius ar kitokius popamokinius užsiėmimus. 15 eurų vienam vaikui per mėnesį kai kuriuos būrelius atpigino daugiau, kitus mažiau, tačiau vis dėlto tai buvo parama.
Tvarka keičiasi
Tačiau artėjant naujiems metams kai kurios neformaliuoju ugdymu užsiimančios įstaigos sunerimo, kad tvarka netrukus keisis. Taip galvoti juos skatina lapkritį švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus pasirašytas įsakymas, kuriuo pakeisti kai kurie kito įsakymo – patvirtinto 2018 m. rugsėjo 12 d. – „Dėl neformaliojo vaikų švietimo lėšų skyrimo ir panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo pakeitimo“ punktai.
Taip pat skaitykite: Ministras ramina: neformaliojo ugdymo krepšelį vaikai gaus ir kitąmet
„Jei NVŠ lėšų yra mažiau nei vaikų, norinčių dalyvauti NVŠ programose, lėšos pirmiausiai skiriamos vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, atsirandančių dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų, nepalankių aplinkos veiksnių, taip pat mokiniams, gaunantiems socialinę paramą arba turintiems teisę į socialinę paramą“, – taip skamba vienas iš pakeistų punktų.
Taip pat įsakymas papildytas punktu, kad „finansuojant NVŠ programas prioritetas teikiamas STEAM (gamtos mokslų (angl. – Science), technologijų (angl. – Technology), inžinerijos (angl. – Engineering), meno/dizaino (angl. – Art) ir matematikos (angl. – Mathematics) sritis) krypties NVŠ programoms, skatinančioms gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos tyrimų ir eksperimentines veiklas, ir toms programų kryptims, kurių nevykdo švietimo teikėjai, veikiantys savivaldybėje“.
Pirminė idėja netenka prasmės?
Šitie pokyčiai sulaukė pasipiktinimo. Futbolo mokyklos „Ataka“, kuri rengia vaikams futbolo treniruotes, atstovai negaili kritikos su neformaliuoju ugdymu susijusiems pokyčiams. Anot šios mokyklos vieno iš vadovų Mariaus Baravyko, NVŠ krepšelis praranda savo prasmę – pirminė idėja nebetenka prasmės.
„Panašu, kad norima NVŠ krepšelį padaryti socialine išmoka, nors pati krepšelio idėja yra visai kita – didinti vaikų užimtumą, kad vaikai būtų užsiėmę, nesitrintų gatvėse, formuotų teigiamus įpročius. Juk pradeda rūkyti ar užsiima kitais negerais dalykais būtent tie vaikai, kurie turi daug laisvo laiko ir nežino ką veikti (JAV tyrimai rodo, kad daugiausiai pradeda vartoti alkoholį, nusikaltimų įvykdo vaikai pasibaigus pamokoms iki tėvų grįžimo iš darbo).
Panašu, kad norima NVŠ krepšelį padaryti socialine išmoka, nors pati krepšelio idėja yra visai kita – didinti vaikų užimtumą.
NVŠ krepšelis yra daug tikslingesnė priemonė nei „vaiko pinigai“, kurie iš tikrųjų nėra vaiko pinigai ir reiktų juos vadinti pinigais tėvams, auginantiems vaikus, nes nebūtinai tie pinigai skiriami vaikų poreikiams. Tuo tarpu NVŠ krepšelis yra mokamas būtent vaiko išlaidoms padengti“, – teigė M.Baravykas.
Trūkstant lėšų bus finansuojamos tos programos, kurių toje savivaldybėje nėra, o prioritetinėmis pasirinktos tik STEAM programos irgi kelia nepasitenkinimą. Anot futbolo mokyklos atstovo, tai sunkiai suprantama, kadangi įvairios sveikatos organizacijos nuolat kartoja, kaip mažai juda Lietuvos vaikai, o nutukimas jau pasiekė epidemijos lygį, vis daugiau vaikų serga lėtinėmis ligomis, kas antras jaunuolis netinka karo tarnybai.
„Galime būti tikri, kad padidėjus būrelių kainoms dėl NVŠ krepšelio atėmimo užimtų vaikų skaičius mažės, nes labai didelei daliai tėvų vaiko užimtumas nėra pirmo būtinumo išlaidos. Vilniuje apie 20 tūkst. mokinių dalyvauja NVŠ programose (mažiau nei 30 proc. visų mokinių), kai tuo tarpu panašaus dydžio Osle, kur teko lankytis šį mėnesį, sporto būrelius lanko per 80 proc. mokinių (vien tik futbolą lanko 24 tūkst. 6-19 metų amžiaus vaikų ir jaunuolių).
Lietuva dar taip toli šiuo klausimu nuo Skandinavijos šalių, kad mums būtina kuo sparčiau didinti vaikų užimtumą (ypač sporte dėl sveikatos problemų), kurti tam infrastruktūrą bei didinti NVŠ finansavimą, kad vaikas galėtų lankyti ne vieną būrelį ir taip būtų užimtas visas dienas per savaitę (o ne 1-3 dienas, kaip dažniausiai yra dabar). Ir niekas manęs neįtikins, kad nėra tam pinigų. Čia ne pinigų klausimas, o valstybės prioritetų klausimas“, – įsitikinęs M.Baravykas.
Padidėjus būrelių kainoms dėl NVŠ krepšelio atėmimo, užimtų vaikų skaičius mažės, nes labai didelei daliai tėvų vaiko užimtumas nėra pirmo būtinumo išlaidos.
Vilniuje šiais metais NVŠ krepšeliui finansuoti buvo numatyta 2,5 mln. eurų, visi pinigai yra Europos Sąjungos finansinės paramos dotacija. Anot M.Baravyko, tai nėra didelė suma šalies ar sostinės mastu.
„Bet jei prioritetu tampa profesionalių klubinių komandų rėmimas savivaldybių biudžetų lėšomis (kas Norvegijoje savivaldybėms yra draudžiama), arenų ir nacionalinių stadionų statybos, tuomet vaikams pinigų nebelieka“, – įgėlė jis Vilniaus savivaldybei, kuri remia „Ryto“ krepšinio ir „Žalgirio“ futbolo komandas, o penktadienį pranešė, kad jau netrukus tikisi pasirašyti sutartį dėl daugiafunkcio komplekso su nacionaliniu stadionu statybų.
Sumos žada nekeisti
Vilniaus savivaldybė 15min informavo, kad kol kas negali pasakyti, kiek pinigų NVŠ bus skirta kitąmet, nes biudžetas dar nepatvirtintas. Tačiau pernai ir šiemet visiškai buvo patenkintas finansavimo poreikis akredituotose programose užregistruotiems vaikams. Šių metų gruodį NVŠ finansavimą gaus 22 777 sostinės vaikų.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) Neformalaus švietimo skyriaus vedėjas Tomas Pūtys 15min teigė, kad ministerija kitiems metams iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų neformaliajam vaikų švietimo (NVŠ) krepšeliui planuoja skirti 12 mln. eurų. Tai yra tokia pati suma, kaip ir 2019 m. Valstybės skiriama lėšų suma vienam vaikui taip pat išliktų tokia pati – skiriama nuo 10 iki 20 eurų, o konkrečią sumą nustato savivaldybė. Rekomenduojama, kad vienam vaikui būtų skiriama 15 eurų.
„Skirtumas tik tas, kad numatomi keli prioritetai, padėsiantys spręsti jautriausias problemas. Siūloma, kad pirmiausia lėšas galėtų gauti specialiųjų poreikių vaikai, gaunantys socialinę paramą, taip pat lankantys STEAM krypties būrelius: nors ši sritis perspektyvi, turinti didelį specialistų poreikį, mokinių susidomėjimas, o ir tokių veiklų pasiūla, yra nedidelė.
Tik 30 proc. mokinių, turinčių specialiųjų poreikių, lanko būrelius, tai dvigubai mažiau negu jų bendraamžių.
Skirdami NVŠ tikslines lėšas siekiame trijų dalykų: dalyvavimo aprėpties, programų įvairovės ir kokybės. Būtent įvairovei padidinti ir skiriamas šis punktas „toms programų kryptims, kurių nevykdo švietimo teikėjai, veikiantys savivaldybėje“. Tarkime, savivaldybėje nėra medijų, teatro būrelių, saugaus eismo programų, – tada savivaldybė nusistato tokius prioritetus ir taip skatina šias kryptis atsirasti. Štai vienoje savivaldybėje įsteigtose NVŠ mokyklose yra tik 3 NVŠ programų kryptys iš 16 galimų. Tad akivaizdu, kad nėra tenkinami visų vaikų poreikiai. Todėl per prioritetus gal būtų paskatinta, kad savivaldybėse atsirastų įvairesnės programos“, – teigė skyriaus vedėjas.
O tai, kad įsakyme numatyta, jog jei NVŠ lėšų yra mažiau nei norinčių dalyvauti programose vaikų, lėšos pirmiausiai skiriamos specialiųjų ugdymosi poreikių vaikams bei vaikams, gaunantiems socialinę paramą, nėra atsitiktinumas.
„Toks prioritetas pasirinktas išanalizavus duomenis, kiek vaikų dalyvauja neformaliajame švietime. Tik 30 proc. mokinių, turinčių specialiųjų poreikių, lanko būrelius, tai dvigubai mažiau negu jų bendraamžių. Šis skirtumas yra didžiulis, todėl ir siekiama papildomai paskatinti neformaliojo švietimo teikėjus atkreipti dėmesį į specialiųjų poreikių vaikus.
Taip pat išskirtos prioritetinės STEAM krypties programos. Lietuvoje jau keliolika metų dominuoja meno ir sporto veiklos, o inžinerinės, robotikos, tiksliųjų, gamtos mokslų krypties užsiėmimų pasiūla vaikams per maža – STEAM programose dalyvauja apie 5 proc., o sporto ir menų programose – beveik 70 proc. visų neformaliojo švietimo užsiėmimus pasirinkusių mokinių. Be to, STEAM veiklos yra prioritetizuojamos LRV programoje visais lygmenimis – nuo ikimokyklinio ugdymo iki aukštojo mokslo“, – aiškino T.Pūtys.
Tačiau, anot ministerijos atstovo, ministro įsakymu patvirtintas dokumentas neapriboja savivaldybių savarankiškosios funkcijos į neformalųjį vaikų švietimą – savivaldybės, įvertinusios NVŠ dalyvavimo apimtis ir programų poreikį bei esamą įvairovę, gali nusistatyti ir kitus prioritetus. O pats prioritetų nustatymas esą niekaip nesusijęs su programų kokybe – visas siūlomas užsiėmimų programas privaloma akredituoti, yra sukurtas ir kokybės stebėsenos mechanizmas.
