Svarbiausia – procesas
Kalbėdama apie neformalų ugdymą Jėzuitų gimnazijos teatro ir retorikos mokytoja visų pirma siūlė atkreipti dėmesį į paties proceso suvokimą. „Kas yra neformalus ugdymas? Juk dėstyti matematiką, kurią laikome formalaus ugdymo dalimi, galime labai neformaliai, o teatrą, kuris laikomas neformaliu – labai formaliai. Šiuo klausimu, siūlau žiūrėti plačiau. Neformalus ugdymas yra tas, kurio dėmesys nukreiptas į procesą, o ne į rezultatus“, – mintis dėstė V.Lipskytė.
Neformalus ugdymas yra tas, kurio dėmesys nukreiptas į procesą, o ne į rezultatus.
Pedagogės manymu, būtent tokio požiūrio neretai stokoja patys mažųjų tėvai, kartais ir mokytojai, o tai mažyliams ir jaunuoliams ne į naudą. „Tėveliai vaikus į būrelius kartais veda su konkrečiu rezultato siekimo tikslu. Jei tai pramoginiai šokiai – pafilmuoti, kitiems parodyti, koks tavo vaikas gabus, ko pasiekė. Su kitomis veiklomis panašiai. Vis dėlto, svarbiausiu aspektu šiuo klausimu turėtų būti kiti dalykai. Neformalus mokymo metodas yra vaiko savęs pažinimo, atsakomybės, bendravimo, darbo komandoje, o kartu ir savarankiškumo ugdymas, būtent į tai turėtume atkreipti dėmesį“, – kalbėjo mokytoja.
Vertybių samprata
Kalbėdamas apie visuomenės požiūrį į neformalų ugdymą didžiausios Lietuvos neformalaus ugdymo įstaigos „Lietuvos vaikų ir jaunimo centro“ (LVJC) direktorius Valdas Jankauskas skirti teisingo ir neteisingo požiūrių neskubėjo. „Nereikėtų žiūrėti tuo kampu, kad mes suvokiame šį procesą vienaip ir teisingai, o kiti – atvirkščiai. Aš tiesiog remčiausi europine neformalaus ugdymo samprata ir sakyčiau, kad tai visų pirma yra vertybių, asmeninių savybių ir socialinių gebėjimų ugdymas“, – teigė pašnekovas.
V.Jankauskas, kaip ir Jėzuitų gimnazijos teatro bei retorikos mokytoja, pabrėžė, kad vedant vaiką į neformalaus ugdymo įstaigą tėvai turėtų visų pirma ne laukti konkrečių rezultatų, o stebėti, kokią naudą vaiko asmenybei suteikia pats ugdymas.
„Jeigu tėvai veda vaiką į šokių būrelį, reikėtų ne skaičiuoti, kiek naujų žingsnelių išmoko, nors gal svarbu ir tai, bet žiūrėti, ką duoda mažyliui pats šokis. Kokias ugdo vertybes, savybes? Galbūt po truputį vaikas tampa savarankiškesnis, vis labiau išmoksta dirbti komandiškai. Tai – ateityje pasitarnausiantys dalykai, net jei vaikas ir netaps šokėju, būtent todėl tikslas ir turi būti minėtųjų dalykų ugdymas“, – pasakojo LVJC direktorius.
Neformalaus ugdymo įstaigos direktorius pasidžiaugė, kad neseniai atlikta tėvų ir jaunimo apklausa rodo, jog Lietuvoje požiūris į neformalų ugdymą išties keičiasi. „Prieš kokius 7–8 metus klausėme tėvų, ko jie norėtų, kad vaikai išmoktų. Atsakymai iš tiesų buvo – šokti, dainuoti, plaukti ar kitų konkrečių veiklų. Prieš kurį laiką atlikta apklausa rodo, kad tikslai pasikeitė. Dabar jų siekiai – išmokyti atsakingumo, bendruomeniškumo, komandinio darbo ir panašių dalykų. Beje, apie bendravimą ir norą tobulėti kaip asmenybės kalba ir patys jaunuoliai, taigi – esamą padėtį vertinčiau tikrai optimistiškai“, – kalbėjo V.Jankauskas.
Paprašytas palyginti mokyklos neformalų ugdymą ir JVLC vadovas tikino, kad šių įstaigų vaidmuo minėtame procese yra skirtingas, nors jų bendradarbiavimas, aišku, būtinas. „Neformalus ugdymas mokyklose iš tiesų vyksta, ir vyksta neblogai, tačiau turime prisiminti, kad mokyklos paskirtis yra kiek kita. Pedagogai turi išmokyti vaikus konkrečių dalykų ir nukrypti nuo numatytų programų jie negali. Aišku, padaro kiek nuo jų priklauso, kad mokymas būtų įdomesnis, įvairesnis, tačiau tokių galimybių kaip mes mokytojai neretai tiesiog neturi“, – aiškino pašnekovas.
Neformalus ugdymas yra vertybių, asmeninių savybių ir socialinių gebėjimų ugdymas.
„Būtent todėl mes turime bendradarbiauti su mokyklomis, ką iš tiesų sėkmingai ir darome. Ir mokyklų, ir neformalaus ugdymo įstaigų vaidmuo vaiko gyvenime labai svarbus, taigi tik dirbami kartu galime pasiekti užsibrėžtų norimų rezultatų“, – neabejojo daugiau nei 116 skirtingų užsiėmimų vaikams siūlančios įstaigos vadovas.
Vaikai drąsėja
Jau antrus metus į JVLC plaukimo būrelį dvi dukras – vieną devynerių, kitą beveik septynerių – vedanti mama Dalia tikino matanti, kaip užsiėmimai ugdo mergaites kaip asmenybes. „Mano dukrytės lanko pradedančiųjų grupę, iš kurios kai kuriuos vaikus jau perkėlė į didelį baseiną. Gerai plaukti mergaitės dar neišmoko, tam gal reikia dar laiko, tačiau aš matau, kad būrelio lankymas joms naudingas ir kitais aspektais“, – kalbėjo mama.
„Galime kalbėti apie labai elementarius dalykus. Namuose vaikui vieną ar kitą dalyką daryti padeda tėvai, ten susitvarkyti jis jau turi pats. Sakykime, nueiti į dušą, persirengti ir panašiai. Matau, kaip po truputį jos tampa savarankiškesnės, kiek drąsesnės“, – pastebėjimais dalijosi mama.
„Džiaugiuosi, kad patekome pas puikią plaukimo trenerę. Suprantama, kad kartais reikia vaiką padrąsinti ką nors daryti, bet puikiai žinau, kad reikia ir nepersistengti. Plaukimo trenerė labai gerai jaučia vaikų galimybes ir nuotaikas. Ji mato, kada vaikui nėra nusiteikimo, o tada, akivaizdu, jo nereikia spausti. Kai tokia atmosfera, ir pats vaikas jaučiasi gerai, noriai lanko, mokosi“, – kalbėjo vaikų ir paauglių psichiatre dirbanti moteris.
Vienas iš labiausiai paminėtų dalykų, kuriuos mažyliams suteikia neformalus ugdymas – aplinkos pakeitimas. Dvi dukras auginanti Dalia tikino, kad tai užgrūdina vaikus ateities gyvenimui, moko juos prisitaikyti prie naujos aplinkos, pažinti naujus žmones, mokytis su jais bendrauti.
