Negalima lyginti, bet palyginkime: kiek koronaviruso atvejų buvo balandį ir kiek dabar, o kaip skiriasi suvaržymai?

Buvo skelbta, kad būtent balandį Lietuvoje buvo pasiektas koronaviruso pikas. Tuomet per dieną vidutiniškai buvo nustatomi 32 užsikrėtimo atvejai. Rekordinis skaičius – 90 – atvejų nustatyta balandžio 18 dieną.

Išvis balandį buvo nustatyti 957 užsikrėtimo atvejai, o mėnesio pabaigoje Lietuvoje išvis sirgo 751 asmuo.

Palyginimui, šiuo metu serga 895 asmenys, o per nesibaigusį rugpjūčio mėnesį jau nustatyti 737 asmenys. Vidutiniškai per dieną rugpjūtį nustatomi 26 nauji užsikrėtimo atvejai, o daugiausia atvejų – 48 – nustatyti rugpjūčio 28-ąją. Tokių skaičių per parą nebuvo fiksuota nuo balandžio 19-osios.

„Grįžtame į tuos laikus, kai naujus atvejus skaičiuojame dešimtimis“, – apgailestavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė.

Ligoninėse gydomų mažiau

Tiesa, pavasarį virusas plito socialinės globos ir gydymo įstaigose, todėl nenuostabu, kad ligoninėse dėl koronaviruso buvo gydoma daugiau žmonių. Konkrečiai, balandžio 30 dieną skelbta, kad ligoninėse gydomi 115 asmenų.

Dabar, nors sergančiųjų Lietuvoje yra net daugiau nei balandį, hospitalizuoti reikia mažiau asmenų. Neatmestina, kad tam įtakos turi faktas, jog virusas plinta jaunimo lankomose vietose, darbovietėse, o jaunesnio amžiaus asmenys virusu perserga lengvesne forma.

Vidmanto Balkūno nuotr. (VUL Santaros klinikos)/Medikai, kovojantys su koronavirusu

Rugpjūčio 28-ąją, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, ligoninėse dėl koronaviruso gydomi 55 asmenys.

Tačiau visiškai skiriasi balandį ir dabar taikomos koronaviruso kontrolės priemonės.

Karantinas įvestas nustačius 5 atvejus

Sprendimas dėl karantino įvedimo Lietuvoje buvo priimtas kovo 14 dieną, kai Lietuvoje išvis tebuvo fiksuoti penki užsikrėtimo koronavirusu atvejai. Šeštadienį į posėdį susirinkusi Vyriausybė nusprendė laikinai uždaryti valstybės sienas, o nuo pirmadienio, kovo 17 dienos:

• Viešojo sektoriaus valstybės ir savivaldybių institucijose įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse darbas organizuojamas nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai būtina atitinkamas funkcijas atlikti darbo vietoje.
• Privačiam sektoriui rekomenduojama dirbti tokia pat darbo organizavimo forma kaip ir viešajame sektoriuje.
• Draudžiamas kultūros, laisvalaikio, pramogų, sporto įstaigų lankymas ir fizinis lankytojų aptarnavimas.
• Visų atvirose ir uždarose erdvėse organizuojamų renginių bei susibūrimų draudimas.
• Sveikatinimo paslaugų centrų, sanatorijų, poilsio centrų veiklos draudimas, išskyrus individualias reabilitacijos paslaugas, kurios susijusios su gydymu.
• Viešbučių ir kitų patalpų naudojimas asmenų izoliavimui atskiru savivaldybių susitarimu.
• Viešojo maitinimosi įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų veiklos draudimas, išskyrus, kai maistas gaminamas išsinešimui arba kitais būdais pristatomas gyventojams.
• Parduotuvių, išskyrus maisto prekių, prekybos centrų, išskyrus maisto, veterinarijos, vaistinių ir optikos prekių parduotuves juose, turgaviečių, išskyrus maisto, veiklos draudimas, išskyrus internetinę prekybą ir kai prekės pristatomos gyventojams.
  

  Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Uždaryta parduotuvė

• Draudžiamas grožio paslaugų teikimas.
• Stabdomas ugdymo ir vaikų priežiūros procesas bei švietimo veikla visose švietimo įstaigose, dienos ir užimtumo centruose, organizuojant ugdymo procesą nuotoliniu būdu.
• Atidedamos planinės operacijos, išskyrus tas, kurių nesuteikus pacientui atsirastų poreikis būtinajai medicinos pagalbai arba reikšmingai pablogėtų paciento būklė. Atidedamas odontologijos paslaugų teikimas, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos užtikrinimą. Perorganizuojama vaistinių veikla siekiant išvengti tiesioginio kontakto ir t.t.

Šiuos draudimus pradėta švelninti tik balandžio pabaigoje. Pirmiausia leista atnaujinti veiklą parduotuvėms, kavinėms, leista teikti dalį grožio paslaugų, tiesa, tik dėvint kaukes. Panaikintas ribojimas Lietuvos piliečiams išvykti iš Lietuvos.

Be to, nuo gegužės buvo leidžiama nedėvėti kaukių vaikams, kuriems ne daugiau nei 6 metai, leista nedėvėti kaukių esant už gyvenamosios vietovės ribų, kai 20 metrų spinduliu be artimųjų nėra kitų žmonių, taip pat važiuojant automobiliu, kai jame yra tik vairuotojas ir artimi giminaičiai.

Taip pat leista vykdyti laisvalaikio užsiėmimus atviroje erdvėje ir ne ilgiau nei 20 minučių trunkančias paslaugas uždarose erdvėse. Pamažu pradėta atnaujinti planines sveikatos paslaugas.

Karantinas galiausiai buvo atšauktas birželio viduryje. Liko taikomos ekstremalios situacijos režimas. Jis taip pat buvo nuolat švelninamas, gyvenimas grįžo į senas vėžes, kaukių nebereikėjo, buvo galima iki ryto šėlti baruose, dalyvauti renginiuose lauke ir uždarose erdvėse.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vilnius sušvelnėjus karantino sąlygoms

Draudimus pakeitė reikalavimai dezinfekuotis ir dėvėti kaukes

Liepos pabaigoje Vyriausybė nusprendė, kad kaukės nuo rugpjūčio 1-osios vėl turi būti privalomos uždarose už­da­ro­se pre­ky­bos ir pa­slau­gų tei­ki­mo vie­to­se, taip pat vie­ša­ja­me trans­por­te.

Liepos 17–31 d‎ienomis uždarose erdvėse buvo leidžiama organizuoti renginius su ‎400 dalyvių, rugpjūčio 1–15 dienomis – ‎500, o nuo rugpjūčio vidurio, kai užsikrėtimo atvejų jau pastebimai daugėjo, dalyvių skaičius dar padidintas iki 600.

Tik rugpjūčio pabaigoje sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pasirašė įsakymą, kad nuo rugsėjo 1 d. atvirose ir uždarose erdvėse organizuojamuose renginiuose žiūrovų ir (ar) dalyvių skaičius nebus ribojamas, jei renginio organizatoriai užtikrins bilietų platinimą ir dalyvių registravimą elektroniniu būdu. Jei renginio organizatoriai to užtikrinti negalės, renginyje bus leidžiama dalyvauti ne daugiau kaip 300 dalyvių.

Į mokyklas nuo rugsėjo leista grįžti moksleiviams. Tiesa, įvestos rekomendacijos, kaip valdyti srautus, tačiau pats ministras aiškino, kad už jų nesilaikymą niekas nebus baudžiamas.

Ketvirtadienį A.Veryga pasirašė įsakymą, kuriuo vėl leidžiama viešojo maitinimo vietose organizuoti savitarnos maitinimą. Tai lieka draudžiama tik mokykloms.

Tik kitą savaitę ketinama trumpinti kavinių ir barų darbo laiką iki vidurnakčio. Sveikatos apsaugos ministro tikinimu, drausti naktiniams klubams veikti pernakt reikia kuo greičiau, nes jau į miestus atvyksta studentai, kurie esą neabejotinai eis ne tik mokytis, bet ir linksmintis.

Taip pat A.Veryga ragina visuomenę jau susimąstyti, ar tikrai reikia savaitgaliais vykti į pasilinksmino vietas, šventes. Tačiau uždrausti nieko kol kas neplanuojama.

Kokia logika apkritai vadovaujasi ekstremalios situacijos vadovas A.Veryga vienus varžtus atlaisvindamas, o kitus priverždamas, kai naujų atvejų nustatoma vis daugiau?

„Yra ta logika“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė ministras ir aiškino, kad nors dalyvių renginiuose leidžiama daugiau, griežtinami reikalavimai dėvėti kaukes, registruoti dalyvius, dezinfekuoti patalpas.

„Greta vieno sušvelninimo atsiranda ne vienas sugriežtinimas“, – aiškino jis.

Ministras atkreipė dėmesį, kad ne Vyriausybei reikia, jog žmonės neužsikrėstų, todėl apie savo saugumą pirmiausia esą turėtų galvoti patys piliečiai.