Pastarųjų dienų naujienos sportininkui, keliautojui A.Jucevičiui nebuvo mielos. „Snaigės žygių“, baidarių ralių, pėsčiųjų žygių organizatorius teigia, kad šiųmetė jo paraiška Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti buvo atmesta kaip neremtina – surinko vos 8 balus iš 100.
Anot A.Jucevičiaus, tai kelia didelę nuostabą, mat jau kelis dešimtmečius vykdoma veikla atitinka vieną pagrindinių fondo tikslų – skatina fizinį aktyvumą.
„Tikslas įtraukti žmones, šeimas, amžiaus grupės, pas mane žmonės nuo 3 iki 85-erių metų. Viską darome per prizmę, kad vaiką reikia ugdyti nuo mažumės, skatinti jo susidomėjimą, sveikuoliškumą, kad eitų į gamtą, judėtų. Ir staiga atsidūrėme nurašyti – jūs ne tokias programas rašot, jūs pasenę ir taip toliau“, – 15min sako Vilniaus keliautojų klubo pirmininkas.
Anot A.Jucevičiaus, liūdnų žinių sulaukė ir kitos ilgametės organizacijos, priklausančios asociacijai „Sportas visiems“. Pasak keliautojo, sutartys buvo pasiūlytos 3 iš 19 paramos siekusių organizacijų.
„Žalgiris“, „Nemunas“ turi daugybę klubų, vykdo tarptautinius renginius, o lėšos skiriamos kokiam Vilkaviškio darželiui ar dar kokiai organizacijai. Kaip čia pasakius – yra valstybėje sumaištis“, – teigia sporto renginių organizatorius.
A.Jucevičius tikina, kad nei jie, nei kiti klubai savo veiklos nutraukti neketina, ieškos rėmėjų. Tačiau pripažįsta, kad požiūris į sveikuolišką gyvenimo būdą propaguojančius parlamentarus pasikeitė, ypač į sveikuolių idėjos vėliavnešį Dainių Kepenį.
„Dainiau, kadangi esame su juo daugybę metų, sakau: brolau, neišlaikei egzamino valdžia. (…) Sveikuolių sąjunga taip pat negavo nė cento“, – sako keliautojas.
Kodėl Seimo narys neišlaikė egzamino, jei ne jis, o komisija sprendžia, kokias programas remti? A.Jucevičius nuomone, parlamentaras turėjo labiau pasistengti, kad lėšos būtų skirtos.
„Kodėl sveikuoliai negavo finansavimo, kai jie yra D.Kepenio globotiniai? (…) Jis sveikuolių programos neparėmė. Štai ir viskas“, – sakė renginių organizatorius.
Aš tikrai to žodžio nebijau – sabotažas, – sako D.Kepenis.
D.Kepeniui – asmeninis iššūkis
„Valstietis“, Jaunimo ir sporto reikalų komisijos narys Dainius Kepenis tikina, kad fondo lėšų paskirstymas yra politizuotas, nukreiptas ir į jo asmenį. Pasak parlamentaro, kažkam yra reikalinga prieš rinkimus sukurti įtampą.
„Aš tą priimu asmeniškai. Esu tas žmogus, kuriuo jie patikėjo, kad aš čia atvykęs tikrai tą sistemą vystysiu ir prisidėsiu, kad ji augtų, stiprėtų, o žmonės, kurie tą darbą dirba, būtų vertinami. Dabar matome priešingą dalyką. Manau, tinka žodis sabotažas“, – sako parlamentaras.
Pasak jo, susipažinus su ekspertų išvadomis, jam buvo keista matyti, nes jie esą neįsigilino į paraišką. Taip pat neatpažino visuomenėje gerai žinomų vardų ir, jeigu buvo iššūkių teikiant paraišką, nepadėjo jos sutvarkyti.
„Supratau, kad ekspertai aiškiai nepasiruošę darbui. (…) Visiškai neišmano, kas Lietuvoje buvo 30 metų. (…) Atmesti projektą, kuris yra visuotinai pripažintas, patrauklus, su kurio renginiais išaugo daugybė žmonių, tai čia yra tikrai, aš to žodžio nebijau, sabotažas“, – teigia D.Kepenis.
Sistema yra gerokai skaidresnė nei anksčiau.
„Kažkam reikia tą įtampą sukurti – ką jūs čia išsirinkote. Va tokį D.Kepenį išsirinkote, tai ir kentėkite. Jis, matai, dabar apsimeta politiku, bet visiškai nesirūpina jūsų veikla. Aš taip tą priimu. (…) Čia jau prasideda politika ir kažkam reikia šitos įtampos. Jie ją ir padarė“, – sako parlamentaras.
Ministerijos atstovas: pasiūlykite geresnį vertinimo būdą
Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos posėdyje Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Sporto grupės vadovas Rolandas Zuoza teigė, kad šiemet projektų vertinimo sistema yra gerokai skaidresnė nei anksčiau. Remiamasi tarptautine praktika, tad geresnio vertinimo būdo šiuo metu nėra.
„Kuo skiriasi – ne taryba pati svarsto ir priima, bet svarsto ekspertai, kuriems darbas apmokamas, kurie atrinkti viešojo pirkimo būdu. Po ekspertų vertina komisija, o sprendimus priima ministras savo įsakymu“, – teigė R.Zuoza.
Pasak jo, paraiškas iki 60 tūkst. eurų vertino vienas, o didesnes – du specialistai. Komisiją sudaro 9 nariai, pasiūlyti ministerijos ir nevyriausybinių organizacijų.
Išgirdęs priekaištus, kad ilgametes tradicijas turintys klubai negavo lėšų veiklai vykdyti, jis pažymėjo, kad nepatenkintieji patys gali siūlyti ir ekspertus, ir kaip geriau vertinti paraiškas.
Tiesa, jis pripažino, kad į tęstines veiklas nuo šiol bus atsižvelgiama labiau.
„Galvojame tobulinti atrankos kriterijus, pridėti balų tęstiniams renginiams, kurie yra žinomi visoje Lietuvoje. (…) Mes norime, kad daugiau žmonių sportuotų, bet jeigu mes nefinansuosime gerai parengtų projektų, galime tą rodiklį numušti. Pakeitimai yra parengti Vyriausybei, bus pateikti artimiausiu metu. Spalio mėnesį šaukimas vyks patobulinta tvarka“, – posėdyje sakė ministerijos atstovas.
Lėšų gavo autobusų stotis
Komisijos posėdyje Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys Algimantas Salamakinas stebėjosi kai kuriais paraiškas teikusiais laimėtojais. Jis nesuprato, kam skiriamos lėšos UAB „Vilkaviškio autobusų stotis“ arba VšĮ „Versli mama“.
„Aš radau tokius kelis punktus, pavyzdžiui, Vilkaviškio autobusų stotis. Ką tai bendro su sportu turi, man kyla klausimas. Kam jūs skiriate pinigus? Kam autobusų stočiai sportuoti? Gal tai ir reikalinga, bet man kyla klausimas. Antras dalykas – VšĮ „Versli mama“ Kas ten? 63 tūkst. eurų“, – klausė politikas.
Posėdyje pradėjus klausti, ar kas nors pamena, kam autobusų stočiai buvo skirtas finansavimas, šią konkrečią paraišką prisiminė Švietimo mainų paramos fondo direktoriaus pavaduotoja Žana Orlova.
„Labai, mano manymu, gera idėja. Jie prie autobusų stoties yra nusimatę įrengti fizinio aktyvumo aikštelę vaikams. Kol tėvai su vaikais laukia autobuso, kad vaikai turėtų kur sportuoti“, – sakė Ž.Orlova.
„Vilkaviškio autobusų stočiai“ iš fondo skirta beveik 15 tūkst. eurų.
Finansavimas, planuojama, didės
Sporto rėmimo fondas šiemet turėjo išdalinti 13,2 mln. eurų.
Didžiausia dalis – 50 proc. lėšų – skiriama skatinant visų piliečių fizinį aktyvumą. 20 proc. numatyta sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui, 15 proc. – renginių organizavimui, 10 proc. – sporto bazių plėtrai, priežiūrai ir remontui, o likę 5 proc. – kvalifikacijos tobulinimui.
Planuojama, kad kitąmet išdalintina suma kils iki 18,3, o 2021 metais – iki 19,6 mln. eurų.
