Dabar aiškėja, kad verslininko valdomas ir prabangiais rūmais verčiamas žemės sklypas G. Jaugielavičiui kainuoja tik simbolinę sumą. Po 15min.lt publikacijų Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius reikalauja išaiškinti, ar „Icor“ valdybos nario rezidencija dygsta neapeinant įstatymų.
Pakeliui į Marsą – visai ne kosminė nuoma
Kaip jau skelbėme, G.Jaugielavičius šį sklypą sostinės Kalvos gatvėje perėmė per tiesiogiai su „Icor“ susijusią įmonę „Forest Capital“. Iš pradžių bendrovė iš Turto banko nupirko sklype buvusius statinius, po to – pasinaudodama pirmumo teise išsinuomojo sklypą, o galiausiai viską perleido „Icor“ valdybos nariui, kuris ėmėsi prabangių apartamentų statybų.
„Icor“ 15min.lt pateikė trumpą komentarą G.Jaugielavičiaus vardu. Esą 2083 m., pasibaigus nuomos terminu, rūmai atiteks valstybei, mat „tuo metu jau garbaus 112 metų amžiaus sulaukusio G.Jaugielavičiaus šeima gyvens naujai įkurtoje žemiečių kolonijoje Marse“.
Nežinia, kiek tais tolimais laikais kainuos žemės nuoma Marse, bet Vilniuje G.Jaugielavičiaus valdomam sklypui pritaikyta nuomos kaina tikrai nėra kosminė.
Vilniaus savivaldybės 15min.lt pateiktais duomenimis, beveik hektaro valstybinės žemės nuomos mokestis toks, už kokį Vilniuje nepavyktų išsinuomoti net nedidelio buto. Jei labai pasisektų – galbūt mažą kambarį kokiame nors bute Vilniaus pakraštyje.
Valstybinės žemės nuomos mokestis už Žemės sklypą adresu Kalvos g. 15, Vilniuje, būtų 814,46 Eur per metus.
„Valstybinės žemės nuomos mokestis už Žemės sklypą adresu Kalvos g. 15, Vilniuje, būtų 814,46 Eur per metus“, – teigiama Vilniaus savivaldybės 15min.lt pateiktame komentare.
Pasiteiravus, ar tai vienintelis mokestis, mokamas už šį sklypą, atsakymas buvo trumpas ir aiškus: „Taip“.
Tiesa, ši suma gali didėti – jei G.Jaugielavičius sklypą išpirks ir pavers privačia valda. Bet ir tuomet suma bus ne kažin kiek didesnė.
„Jeigu sklypą transformuoti į privačią valdą, tuomet vietoj žemės nuomos mokesčio atsiranda žemės mokestis“, – aiškina savivaldybė.
Vilniaus savivaldybės skaičiavimais, sklypo išpirkimo atveju G.Jaugielavičiui tenkantis žemės mokestis kitąmet sudarytų apie 888 eurus, o 2017 m. – 1086 eurus.
Viešai prieinamais Registrų centro duomenimis, vidutinė didžiulio sklypo Kalvos gatvėje vidutinė rinkos kaina siekia 783 tūkst. eurų. Senąja valiuta – kiek daugiau nei 2,7 mln. litų.
2011 m., kai sklypas išnuomotas „Forest Capital“, nekilnojamojo turto rinka dar vis kapanojosi iš duobės, tad ir sklypo vidutinė rinkos vertė buvo mažesnė. Tiesa, nedaug – tada ji siekė apie 2,57 mln. Lt.
Iš Turto banko „Forest Capital“ išpirko Vidaus reikalų ministerijos sistemos anksčiau naudotą radijo centro pastatą, taip įgydama pirmumo teisę į didžiulio sklypo nuomą. Už pirkinį, Turto banko duomenimis, sumokėta 2,835 mln. Lt.
Turto bankas konstatuoja, kad sklypo parduoti nebuvo galima – pardavimas draudžiamas, mat žemė yra regioninio parko teritorijoje. Tiesa, suformavus namų valdą, galima pasinaudoti atitinkama išimtimi – nors ji, sprendžiant iš savivaldybės įvardinto žemės nuomos mokesčio, neatrodo itin patraukli.
Procedūros – kaip iš vadovėlio
Vilniaus savivaldybė tikina, esą valstybinės žemės virsmas rūmais atliktas laikantis visų procedūrų.
„Vilniaus miesto savivaldybėje 2011-09-05 buvo gautas UAB „Forest Capital“, kuris valstybinės žemės nuomos sutartimi buvo išsinuomojęs žemės sklypą (...) Kalvos g. 15, prašymas dėl detaliojo planavimo organizavimo, kuriame buvo prašoma organizuoti detaliojo plano rengimą siekiant pakeisti žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdį į gyvenamosios teritorijos (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų sodybos); su šiuo prašymu buvo pateiktas ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2011-08-29 raštas Nr. 49SJN-1279 „Dėl detaliojo plano rengimo“, kuriuo buvo išreikštas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas dėl detaliojo plano rengimo.
Minėtas prašymas buvo išnagrinėtas vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu bei Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 635 „Dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, o būtent buvo nustatyta, kad buvo pateikti visi reikalaujami dokumentai, o nurodomi detaliojo plano rengimo tikslai neprieštarauja įstatymams, bendrojo plano ir specialiojo plano sprendiniams“, – teigiama savivaldybės komentare.
Savivaldybė taip pat įvardija, kad gyvenamoji teritorija Kalvos gatvėje suformuota neprasilenkiant su teisės aktais.
„Pavilnių regioninio parko tvarkymo plane, kurį patvirtino Aplinkos ministras 2009-06-22 įsakymu Nr. D1-341, šioje teritorijoje numatyta gyvenamoji teritorija (...). Akcentuotina ir tai, kad nors žemės sklypas (...) Kalvos g. 15 patenka į Lyglaukių gamtinio (geomorfologinio) draustinio ribas, tačiau remiantis Saugomų teritorijų įstatymu (redakcija galiojusi prašymo pateikimo metu) statyba minėtoje vietoje leistina, nes tai numatyta Pavilnių regioninio parko tvarkymo plane (Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 10 p. numatyta, kad gamtiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), taip pat vietas, nustatytas draustinių tvarkymo planuose ar projektuose ir bendrojo planavimo dokumentuose, statyti pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos)“, – dėstoma savivaldybės atsakyme.
A.Kubilius reikalauja tyrimo
Po 15min.lt publikacijų apie G.Jaugielavičiaus statybas Seimo opozicijos lyderis A.Kubilius oficialiai kreipėsi į Vilniaus merą Remigijų Šimašių ir Vilniaus regioninio Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros vedėją Mindaugą Poviliauską. Politikas reikalauja išaiškinti, ar „Icor“ valdybos nario rūmai dygsta teisėtai.
„Prašome atsakyti, ar, jūsų nuomone, išduodant leidimą minėtoms statyboms arba, savo laiku, numatant Lyglaukių geomorfologinio draustinio atskirų vietų statybų apribojimus, kurie leido vykdyti tokios apimties statybas, nebuvo pažeistas galiojantis Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymas“, – kreipimesi nurodo A.Kubilius.
Konservatorius taip pat prašo išaiškinti, ar „tokia praktika, kai draustinių teritorijoje suteikiami leidimai prabangioms statyboms, nediskredituoja draustinio steigimo tikslų ir pačios draustinių sampratos“.
„Juk susidaro vaizdas, kad tokie draustiniai steigiami tik tam, kad juose rūmus be draudimų galėtų statytis milijonieriai, ypač jei jie yra geri pažįstami su miesto vadovu, o draudimai galiotų tik tiems, kas milijonų neturi“, – teigia A.Kubilius.
