Gelbėtojų vadu kauniškis dirba 14 metų. Per šį laikotarpį jam yra tekę atsidurti įvairiausiose situacijose, tačiau ne visos įstringa taip, kaip įsiminė prieš maždaug 6-8 metus įvykęs incidentas.
Tuo metu Jonas patruliavo vandens motociklu ir gavo pranešimą, kad netoli Palangos tilto skęsta berniukas.
„Tam berniukui buvo 12–13 metų, jis buvo aukštas, juodi garbanoti plaukai. Aš jį spėjau pagriebti su vandens motociklu už rankos. Atidaviau mamai ir sakau: „Ponia, jūs nepalikit...“ Dar buvo raudona vėliava, maudytis griežtai draudžiama. Mama labai atsiprašinėjo, sako suprantu, jis manęs nepaklausė. Aš jam sakiau, kad neitų toli“, – įvykių tėkmę pasakoja gelbėtojas.
Aš šitą berniuką, sakau, atidaviau jums į rankas, kaip taip atsitiko?
„Nu ir ką, aš atidaviau vaiką, palinkėjau geros dienos ir nespėjęs priplaukti centrinės gelbėjimo stoties gaunu pranešimą, kad prie tilto vėl skendimas. Skęsta vaikas. Aš staiga apsisuku – ant kranto ta pati mama stovi ir mojuoja, ir viskas. Mes ieškojom ir po trijų–keturių valandų tą vaiką išmetė prie Ronžės upelio, jis jau buvo nuskendęs. Tai tokios situacijos... tiesiog likimas.
Aš šitą berniuką, sakau, atidaviau jums į rankas, kaip taip atsitiko? „Mes turėjom išvažiuoti, aš jam sakiau nusiprausk smėlį...“ Tai man čia labai labai ilgai ta istorija... Galiu viską atsiminti iki smulkmenų, kiek buvo jautru ir tiesiog negali kaltinti nei tos mamos... Yra likimas“, – prisimena J.Pirožnikas po to, kai pravažiavome dar kelis be atidžios priežiūros Baltijos jūroje besimaudžiusius vaikus.
Kaip ir pradėjus mūsų kelionę, taip ir dabar gelbėtojas sustojo prie vaikų, įjungė sirenas ir per garsiakalbį paklausė, kur jų tėveliai. Užuot papasakoję, vaikai išsibėgiojo, tad Jonui teko staigia apsukti savo „Poliarį“ ir pačiam privažiuoti prie šeimynos.
– Jūsų vaikučiai? – paklausė gelbėtojas. – Kodėl jūs elgiatės neatsakingai, kodėl paliekant vienus vandeny? Vaikams iki 14 m. maudytis, būti vandenyje griežtai draudžiama. Kiek tam berniukui metų?
– Devyni, – atsako mama.
– Devyni? Dar iki keturiolikos... (...) Saugokit, – ragina Jonas ir kreipiasi į vaikus. – O jūs, vaikučiai, ar supratot?
Šie palinksėjo galvą. Belieka tikėtis, kad nuoširdžiai.
„Tai (vaikų maudynės be priežiūros, – red.) yra labai pavojinga. Net turi tokių emocijų, kad kitą kartą kalbėdamas su tėvais, kurie nesupranta, sako, kodėl tu ant mūsų rėki. Aš nerėkiu, aš noriu, kad jūs mane išgirstumėte“, – teigia gelbėtojas, pažymėdamas, kad pavojų kelia besikeičiančios jūros srovės.
Jonas sako, kad kai kurie tėvai priima gelbėtojų pastabas, o kai kurie jas regi kaip asmeninę kritiką.
„Yra ir agresyvių tėvų, kurie gali iškolioti tave, pasakyti, kad ne tavo reikalas. Būna tokių: kad čia yra mano vaikas, kaip noriu, taip elgiuosi. Deja, yra įstatymai, kurių turime laikytis. Mes tiesiog dirbame savo darbą“, – pažymi specialistas.
Jonas prisimena dar vieną istoriją.
„Netoli gelbėjimo stoties moteris gulėjo, skaitė knygą. Jos 6-erių metų berniukas, net ir dabar prisimenu, vardu Aivaras, jūroj maudėsi vienas. Aš paėmiau jam už rankytės, paklausiau, kur jo tėvai. Mama sako ten kopose, sakau, galim nueiti kartu? Nuėjom, parodė.
Moteris dėvėjo akinius, skaitė knygą. Sakau: „Ponia, pagal paplūdimio taisykles, vaikai be suaugusiųjų priežiūros negali būti...“ įteikiau lankstinuką ir ji labai didelę pretenziją garsiai išsakė – tai yra mano vaikas ir aš jį prižiūriu“, – moters žodžius mena gelbėtojas.
„Aš sakau: „Ponia, nuo kopų iki tos vietos, kur guli jūsų vaikas, yra 120-130 metrų atstumas. Ką jūs galėtumėte padaryti nelaimės atveju? (...) Plius, sakau, jūsų fizinė būklė ne tokia. „Tai jūs mane įžeidinėjat, aš jums turbūt per stora?“ Sakau, aš nieko to nesakiau – man pačiam būtų sunku nubėgti tokį atstumą. (...) Ji labai stipriai įsižeidė, pradėjo panikuoti – koks tavo vardas, pavardė, aš tave skųsiu. Paėmė telefoną, skambina savo vyrui iš Vilniaus ir baigiasi taip, skundų negavom.
Praėjo gal savaitė. Atėjo jos vyras, sako, kur man rasti Joną Pirožniką? Sakau, aš būsiu. Aš noriu su tavim pasikalbėti labai rimtai. „Tu prisimeni tą atvejį, kai buvo vaikas, tu jį ištraukei, atidavei motinai?“ Sakau, puikiai“, – pasakoja vyras, mums pravažiavus Palangos tiltą.
„Sako, duok penkis. Aš noriu tau padėkoti. Sako, išleidau žmoną prižiūrėti vaiką, aš jai tiek daviau velnių – vos ne iki skyrybų. Tu nepyksi, jei tau duosiu gerą butelį šampano, dėžutę saldainių? Tiesiog paliksiu jūsų kolektyvui. Ir dar kartą noriu labai jums už tai padėkoti“, – prisimena Jonas.
Artėjant prie gelbėtojų centrinės stoties, vyrui atmintin iškilo trečia taip pat netikėtai pasisukusi istorija. Kokia, žiūrėkite reportaže (17:30).
Jame kartu dar išgirsite naudingų praktinių patarimų, kaip protingai elgtis jūroje, kaip gelbėtojai stebi jūros dugne susidariusias duobes ir sužinosite apie iš šiukšliadėžės ištrauktų čeburekų prekiautojus.