„Su mumis tarsi kalbasi, mes esame įtraukiami į darbo grupes, bet jaučiame, kad tai yra labai formalus įtraukimas, nes jeigu mes esame išklausomi, tai nebūtinai išgirstami, jeigu mes pateikiame savo rekomendacijas, tai nebūtinai jos yra įgyvendinamos“, – trečiadienį vykusioje spaudos konferencijoje žurnalistams sakė Asociacijos Lietuvos neįgaliųjų forumas prezidentė Dovilė Juodkaitė.
Pasak jos, nors valstybė teigia, kad bendradarbiavimas vyksta, neįgaliųjų organizacijos nesijaučia esančios lygiavertės partnerės, valstybė nesistengia užtikrinti galimybės neįgaliesiems išsakyti savo poziciją tarptautinėse organizacijose, neparūpina jiems vertėjų iš gestų kalbos ar informacijos pateikimu tokia forma, kad su ja galėtų susipažinti ir regėjimo ar klausos negalią turintys žmonės.
„Akivaizdžiai mažinamos jų galimybės pasisakyti ir aktyviai dalyvauti“, – teigia D.Juodkaitė.
Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ vadovė Dana Migaliova pastebėjo, kad Lietuvoje neužtikrinant tinkamų sąlygų mokytis neįgaliems vaikams, daugiau kaip pusę jų tenka ugdyti specialiose mokyklose, o 400 vaikų skiriamas mokymas į namus, kuris, pasak neįgaliųjų atstovės, yra be gali brangus ir neefektyvus.
„Tėvai priversti savo vaikus auginti namuose ir džiaugtis tuo, ką valstybė duoda. (...)
Mes prisirašėme gražių popierių – teisės aktų, poįstatyminių aktų ir leidžiame sau jų nevykdyti“, – kalbėjo D.Migaliova.
Ji atkreipė dėmesį, kad sutrikusio intelekto vaikai mokyklose mokomi akademinių dalykų, kurių gyvenime pritaikyti negalės.
Tuo tarpu visame pasaulyje tokius vaikus moko, kaip nueiti į parduotuvę, kaip atpažinti pinigus ar pasigaminti maisto.
Neįgaliųjų atstovai atkreipia dėmesį ir į tai, kad neįgalius asmenis slaugantiems artimiesiems nesuteikiama pagalba, nesudaromos sąlygos dalyvauti darbo rinkoje, nepakankamai finansuojami dienos centrai neįgaliesiems.
„Mamos ir šiandien negali net susirgti, nes nebus, kas pagelbės prižiūrint jų neįgalų vaiką“, – pabrėžė D.Migaliova.
Neįgaliųjų atstovai informaciją apie situaciją Lietuvoje teikė informaciją Jungtinių Tautų (JT) Neįgaliųjų teisių komitetui, kuris balandžio pradžioje svarstė, kaip Lietuvai sekasi įgyvendini Neįgaliųjų teisių konvenciją.
Pasak nevyriausybinių organizacijų atstovų, Lietuvos valstybės politika žmonių su negalia atžvilgiu JT kritiškai vertinama visose socialinio gyvenimo srityse, nurodant, kad jie izoliuojami švietimo sistemoje, darbo rinkoje, neužtikrinamas sveikatos paslaugų prieinamumas, nepritaikyta fizinė aplinka, neįtvirtinta lygybė prieš įstatymą, pažeidžiamos teisės į savarankišką gyvenimą ir nesudaromos sąlygos nepriklausomai žmonių su negalia teisių įgyvendinimo stebėsenai.
