„Paskutiniu metu iš ES lėšų neįgaliesiems buvo pritaikomi kultūros paveldo objektai, valstybinių ir švietimo įstaigų pastatai. Iš fasado pusės buvo įrengiami įvažiavimai, tačiau pastato vidus nebuvo pritaikomas neįgaliesiems. Na, pavyzdžiui įrengiamas pandusas, o tualtetas pritaikytas neįgaliesiems yra antrame pastato aukšte. Deja, lifto tokiuose pastatuose dažniausiai nebūna. Pasitaiko atvejų, kai įrengiamas pandusas prie viešosios įstaigos tačiau jis yra toks status, kad žmogus savarankiškai juo užvažiuoti negali. Neįgaliųjų parkavimo aikštelėse nepadaromas užvažiavimas ant šaligatvio. Darbai tarsi atliekami, bet jie nekokybiški“ , – sakė sąjungos atstovė.
Deja, lifto tokiuose pastatuose dažniausiai nebūna. Pasitaiko atvejų, kai įrengiamas pandusas prie viešosios įstaigos tačiau jis yra toks status, kad žmogus savarankiškai juo užvažiuoti negali.
Pašnekovė pastebi, kad daug geriau neįgaliųjų poreikiams prisitaikęs verslo sektorius.
„Verslas supranta, kad tai yra klientai atnešantys pinigus į jų verslą. Todėl jie stengiasi pritraukti kuo daugiau žmonių, tame tarpe ir žmones su negalia“ , – teigė J. Masiulionytė.
J. Masiulionytė pažymi, kad ypač prasta padėtis yra daugiabučiuose gyvenamuose namuose.Anot jos, senesniuose daugiabučiuose neįgalieji dažnai būna priversti būti namuose. Iš tokio pastato išeiti ar į jį patekti be aplinkinių pagalbos tiesiog neįmanoma.
„Dėl senų pastatų yra labai didelė problema. Pagal dabar galiojančius įstatymus renovuojant senos statybos pastatą galima neatlikti pritaikymo neįgaliesiems“ , – sakė sąjungos atstovė.
Architektų sąjungos Vilniaus skyriaus pirmininkas Adas Balčiūnas sako, kad dabar visi nauji ir rekonstruojami pastatai projektuojami remiantis statybos reglamentais. Tačiau pripažino, kad senesnių, dar sovietmečiu statytų daugiabučių pritaikyti neįgaliųjų poreikiams dažnai būna neįmanoma.
„Pavyzdžiui Vilniuje, Karoliniškių mikrorajone, namai sukonstruoti kaip kortų namelis, ten neįmanoma išgriauti sienos norint pritaikyti pastatą neįgaliajam. Tarybiniais laikais buvo normatyvas, kad tam tikras procentas butų būtų pritaikyti žmonėms su negalia“ , – sakė architektų sąjungos pirmininkas.
Neįgaliųjų organizacijos teigimu, dar viena problema ne tik pasatų bet ir viešųjų erdvių pritaikymas neįgalisiems. Tačiau čia situacija gerėja ir atnaujinant viešąsias erdves vis daugiau jų pritaikoma žmonėms su negalia.
