„Sulaukėme svečių iš Belgijos, Anglijos, Prancūzijos, kurie formuoja aukštojo mokslo prieinamumo neįgaliesiems politiką savo šalyse“, – džiaugėsi konferencijos organizatorė, Lietuvos studentų sąjungos (LSS) socialinės integracijos koordinatorė Rūta Ruolytė.
Konferencija surengta, siekiant paspartinti Lietuvos aukštųjų mokyklų pritaikymo neįgaliesiems studentams procesą. Kartu su užsienio ekspertais bus parengtos rekomendacijos ir galimos veiklos gairės aukštosioms mokykloms.
„Vis dar vyksta aukštojo mokslo reforma, taigi būtų gerai į ją įtraukti aukštojo mokslo prieinamumo neįgaliesiems temą. Iš Lietuvos studentų sąjungos patirties matome, kad per trejus metus aukštųjų mokyklų požiūris į neįgaliuosius keičiasi, per tą laiką dvigubai padaugėjo neįgaliųjų studentų, – aiškino R. Ruolytė. – Tačiau aukštosiose mokyklose išlieka tik pavienės iniciatyvos, turima per mažai informacijos, ko reikia neįgaliesiems. Labai džiugu, kad yra aukštųjų mokyklų, kurios pradėjo po truputį pritaikyti fizinę aplinką neįgaliesiems. Tačiau daug kam atrodo, kad to ir užtenka. Visgi yra daug kitų dalykų, kurie turi vystytis – pavyzdžiui, paslaugų sistema.“
Remiantis LSS duomenimis, 2005/2006 mokslo metais Lietuvos aukštosiose mokyklose studijavo 530 neįgaliųjų, o praeitais metais studijas aukštojoje mokykloje pasirinko jau 915 neįgaliųjų studentų.
„Reikia atsižvelgti dar į tai, kad duomenis gavome ne iš visų aukštųjų mokyklų, be to, pas mus nėra bendros registravimo sistemos – todėl yra daug neįgaliųjų, kurie slepia savo negalią, nenori jos atskleisti arba nežino, kad ją yra verta atskleisti. Taigi galima teigti, kad Lietuvoje neįgaliųjų studentų yra dar daugiau“, – teigia konferencijos organizatorė.
Augant neįgaliųjų studentų skaičiui, anot R. Ruolytės, sąlygos aukštosiose mokyklose taip greitai nesikeičia, joms trūksta švietimo.
„Jeigu studentas ir patenka į aukštąją mokyklą, jam dar reikia papildomų paslaugų. Studentams su regos ar klausos negalia reikia gestų vertėjų, skaitovų, palydovų, ko aukštųjų mokyklų administracija net nežino“, – apgailestavo LSS socialinės integracijos koordinatorė.
Vienas iš LSS pasiūlymų, siekiant gerinti esamą padėtį, – švietimo programų dėstytojams ir administracijai vykdymas aukštosiose mokyklose.
„Pavyzdžiui, M.Riomerio universitete vykdėme mokymus dėstytojams, kaip dirbti su neįgaliaisiais studentais. Nes neužtenka pritaikyti tik fizinę aplinką – aukštosios mokyklos sau taip tik užsideda pliusiuką, bet neįgalūs studentai dar nesijaučia įtraukti ir negali parodyti visų savo gebėjimų“, – tikino R. Ruolytė.
Pastebima, kad aukštosioms mokykloms, sprendžiant neįgaliųjų integracijos problemą, trūksta bendradarbiavimo, partnerystės: „Jei būtų daugiau bendradarbiavimo, neįgaliesiems reikėtų pritaikyti tik vieną iš tą pačią specialybę siūlančių universitetų viename mieste ir pan.“
Organizatoriai tikisi, kad ši tarptautinė konferencija taps atspirties tašku pradėti spręsti aukštojo mokslo prieinamumo klausimą nacionaliniu lygiu kartu su Švietimo ir mokslo ministerija, neįgaliųjų organizacijomis, aukštosiomis mokyklomis ir studentų atstovybėmis.
