Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovai gerą mėnesį puse lūpų užsimindavo, kad parlamentui ketinama teikti įstatymo pataisas, leisiančias performuoti dabartinę LRT tarybą, o naujajai – suteikti daugiau galių.
Priėmus pataisas dabartinė LRT taryba, kurios kai kurių narių kadencija pagal esamą tvarką turėtų tęstis iki 2012-ųjų ar net 2014 metų, savo darbą baigtų dar šiemet ar kitų metų pradžioje.
„Mūsų grupei liko parengti galutinę pataisų redakciją“, – vakar LŽ patvirtino Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Dagys, jis laikomas vienu iš pataisų iniciatorių. Pasak jo, parlamentarų netenkina nei iki šiol buvusi LRT tarybos formavimo tvarka, nei tarybos atsakomybė.
Parlamentaras vylėsi, kad pataisas dėl LRT tarybos formavimo pavyks priimti kartu su biudžeto įstatymų paketu, nes tai susiję dalykai.
Pagal dabar galiojantį įstatymą LRT taryba yra aukščiausioji LRT valdymo institucija, atstovaujanti visuomenės interesams. Ji sudaroma 6 metams iš 12 asmenų. 4 narius 6 metams skiria prezidentas, 4 narius 4 metams – Seimas, 4 narius, kaip savo atstovus, 2 metams – Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija.
R.Dagio manymu, toks LRT tarybos formavimo principas yra netinkamas, nes dabartinei Seimo valdančiajai daugumai „atstovauja tokie žmonės, kurie atstovauja nežinia kam“. Pavyzdžiui, šiuo metu Seimui LRT taryboje atstovauja buvusi parlamentarė „darbietė“ Audronė Pitrėnienė, „tvarkietis“ Edmundas Ganusauskas, režisierius Saulius Vosylius ir Gediminas Ilgūnas.
„Norėtume, kad LRT taryba ateityje turėtų galių bei žiūrėtų, kaip ir kur naudojamas nacionalinio transliuotojo biudžetas“, – tvirtino R.Dagys. Anot jo, siūlymai keisti LRT tarybos galias atsirado ir konsultuojantis, ir įsiklausant į prezidentės Dalios Grybauskaitės išsakytas pastabas.
Parlamentaras vylėsi, kad pataisas dėl LRT tarybos formavimo pavyks priimti kartu su biudžeto įstatymų paketu, nes tai susiję dalykai.
„Sutinku, kad turi būti keičiami ir pačios LRT tarybos formavimo, ir darbo principai, nes dabartinė taryba negali daryti įtakos LRT administracijai, – LŽ sakė LRT tarybos narys Artūras Račas. – Jei tarybai tektų atsakomybė už valdymą, reikėtų, kad jos nariai turėtų atitinkamą kompetenciją, o biudžeto formavimo dalykai jiems nebūtų panašūs į kosmoso užkariavimą.“ Jo manymu, viena tarybos narių dalis galėtų būti vadybos, finansų specialistai, kita – „menininkai“.
„Visos institucijos turi atsakingiau žiūrėti, ką siunčia į LRT tarybą, nes jos darbo kokybė didžia dalimi lemia ir administracijos veiklą, – LŽ teigė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys Julius Dautartas. – Daugelio problemų, taip pat ir finansinių, buvo galima išvengti, jei būtų buvę tvarkomasi ūkiškiau.“
Tvirtinama, kad nereikėtų ieškoti poteksčių ir nesieti LRT tarybos problemų su nacionalinio transliuotojo vadovo Audriaus Siaurusevičiaus asmeniu. Tačiau neabejojama, kad primėmus minėtas pataisas ir pakeitus LRT tarybos sudėtį būtų pakeista ir LRT vadovybė.
