Neįgalus vyras kartu su drauge vasaros dienas buvo priverstas leisti penkių kvadratinių metrų antresolėje palubėje, o tame pačiame kambaryje, apačioje, dar gyveno ir nepažįstami žmonės. Tokį poilsį surengė Lietuvos neįgaliųjų draugija, ir už tai pora dar ir susimokėjo.
Neįgalieji tampa alpinistais
„Jei būčiau žinojęs, kad reikės tokiomis sąlygomis čia gyventi, būčiau iš namų kojos nekėlęs“, – piktai rėžė Juozas ir pažvelgė į stačius medinius laiptus. Lovą palubėje galima pasiekti tik šiuo keliu, nors vyro sąnarys operuotas jau tris kartus, o poilsio namuose laiką leidžia tik neįgalieji arba priklausantys Lietuvos neįgaliųjų draugijai.
Užlipti stačiais laiptais, labiau primenančias kopėčias, sudėtinga ir sveikam žmogui, o naktį nusiversti yra dar lengviau ir puikios sveikatos poilsiautojui. Tačiau neįgaliųjų draugijos nariai lyg alpinistai ropščiasi į viršų, o po to gerai pagalvoja, ar verta lipti žemyn.
„Aš suprantu, kad kaina nebuvo didelė, ir negalėjau tikėtis prabangos. Bet ar gi tokiomis sąlygomis gali gyventi neįgalieji? Užlipti čia beveik neįmanoma“, – kalba Juozas. Už penkias naktis jis sumokėjo 95 eurus, nes neįgaliesiems taikoma speciali kaina. Tačiau kas iš to, jei už tiek negali žmoniškai gyventi?
Pagalvoja, ar verta lipti
Sunkiai vaikštantis vyras vis tik bando įrodyti, kad išskirtiniais atvejais gali nulipti laiptais, jei tik kas padeda ar prilaiko. Ir prieš fotoobjektyvą mėgina lipti, tačiau jo gyvenimo partnerė Regina stabdo vyrą: nusiversi ir nepadės nei operacija.
Maždaug penkių kvadratinių metrų kambaryje, primenančiame antresolę, telpa dvi suremtos lovos, stalelis. Didesnis lagaminas čia jau nebetilptų. Tačiau ir nulipti žemyn negali – statu lyg ant uolos.
„Dar gerai, kad žmonės, su kuriais gyvename viename kambaryje, pasitaikė malonūs. O kas būtų, jei jie nepageidautų mūsų kompanijos? Kur dėtis? Nes turime būti kartu su jais“, – sako Regina. Žinoma, ne tik būti, bet ir girdėti, ką kaimynai veikia ir kalba – tai lyg savotiška komuna poilsio namuose.
Pora sako, kad netrukus jau baigsis jų poilsis ir jie vyks namo, tačiau juos pakeis kiti neįgalieji, nes čia poilsiauja Lietuvoje neįgaliųjų draugijos nariai. „Aš nesuprantu, kaip gali tokiomis sąlygomis organizuoti poilsį neįgaliesiems?“ – stebisi vyras.
Sako skundų neišgirdę
Lietuvos neįgaliųjų draugija savo tinklalapyje rašo, kad šiuose poilsio namuose neįgaliesiems taikoma speciali kaina. Pačiuose poilsio namuose sudaryta galimybė patekti iš lauko į vidų, jei poilsiautojas yra vežimėlyje, tačiau kai kurie kambariai menkai pritaikyti neįgaliesiems.
Lietuvos neįgaliųjų draugijos Švenčionių rajono skyriaus vadovė Teresa Špalova teigė negirdėjusi nusiskundimų gyvenimo sąlygomis Šventojoje. Ji pati lydėjo neįgaliuosius į poilsio namus ir atgal, ir, pasak jos, niekas nesiskundė.
J.Visockij prisipažino neieškojęs teisybės ir neprašęs, kad jam būtų pakeista nakvynės vieta. „Visi kambariai čia užimti, skundžiasi ir kiti. Bet kur eisi, kai nėra vietų?“, – abejojo neįgalus vyras.
"Lietuvos neįgaliųjų draugija organizuoja savarankiškumo didinimo stovyklą neįgaliesiems iš visos Lietuvos – negalią turintys žmonės pritaikytu autobusu nuvežami į Šventąją ir apgyvendinami. Pastatas yra senos statybos, visų kambarių pritaikyti žmonėms, turintiems judėjimo funkcijų sutrikimų, nėra galimybės. Kiekvienais metais stengiamės gerinti sąlygas poilsio namuose, dauguma žmonių yra patenkinti galimybe pailsėti prie jūros. Kambariai su palėpe kai kuriems gyventojams taip pat tinka.
Neįgaliųjų organizacijos vadovas iš anksto paskirsto kambarius atsižvelgiant į važiuojančių asmenų poreikius ir galimybes. Be abejo, pasitaiko atvejų, kai žmonių netenkina gautos vietos, tokiu atveju jie kreipiasi į poilsio namų administraciją ir problemos išsprendžiamos. Labai gaila, kad šiuo atveju to nebuvo, o iš karto kreiptasi į žiniasklaidą“, – penktadienį 15min atsiųstame laiške rašo Lietuvos neįgaliųjų draugijos vadovė Jelena Ivančenko.
