Per pusantro šimto įmonių
Skaičiuojama, kad Lietuvoje šiuo metu veikia 178 socialinės įmonės, iš kurių 63 priskiriamos neįgaliųjų socialinėms įmonėms. Jose dirba per 7,4 darbuotojų, žmonės su negalia sudaro net 95 proc. minėto skaičiaus.
Kiekvienais metais valstybės subsidijų skaičius socialinėms įmonėms auga. Prognozuojama, kad 2017-aisiais valstybė socialinių įmonių subsidijoms skyrė apie 29 mln. eurų.
Prieš gerą dešimtmetį priimtas įstatymas užtikrino, kad valstybė darbdaviui, kuris priima žmogų su negalia, subsidijuos dalį jo darbo užmokesčio – ne daugiau kaip 2 MMA – ir socialinio draudimo įmokas. Numatyta ir tai, kad darbdavys gali pretenduoti ir į subsidiją, kuri leistų darbo vietas pritaikyti neįgaliesiems. Maksimali tam numatyta valstybės subsidija siekia 40 MMA, o tai sudaro 15 200 Eur.
Lietuvoje šiuo metu veikia 178 socialinės įmonės, iš kurių 63 priskiriamos neįgaliųjų socialinėms įmonėms.
Be minėtos pagalbos, įsipareigota skirti ir papildomą paramą neįgalių darbuotojų darbo aplinkai, gamybinėms ir poilsio patalpoms pritaikyti – ne daugiau kaip 6 MMA – 2280 Eur – ir ne dažniau kaip kartą per 3 metus. Taip pat valstybė įsipareigojo „padengti“ papildomas administracines ir transporto išlaidas, kurioms subsidija siekia ne daugiau kaip 70 proc. visų reikalingų išlaidų.
Atsižvelgiant į situaciją, kai neįgalusis bendrauja gestų kalba ir reikalingas asistentas, valstybė gelbėja ir šiuo klausimu – asistento išlaidos subsidijuojamos 40 proc.
Esant šioms sąlygoms, nuo 2004 m. Lietuvoje socialinių įmonių skaičius šoktelėjo nuo 13 iki 178, kitaip tariant, išaugo 13 kartų. Taigi, teikiant Socialinių įmonių reformą, argumentuojama, kad augant poreikiui nėra galimybių užtikrinti reikiamą finansavimą.
Kas keistųsi?
Teikdama Socialinių įmonių projektą Vyriausybei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tikina siekiant produktyvesnio neįgaliųjų įdarbinimo ir efektyvesnio šalies lėšų panaudojimo.
Socialinių įmonių reformoje numatoma socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms priskirti tik negalią turinčius darbingo amžiaus darbuotojus. Dabar įtraukti ir pensinio amžiaus neįgalūs žmonės, asmenys, vieni auginantys vaikus, grįžę iš laisvės atėmimo vietų ir pan.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo keisti valstybės subsidijų darbo užmokesčiui tvarką ir dydį. Svarstoma, kad subsidija turi būti apskaičiuojama procentais nuo darbuotojo darbo užmokesčio, o maksimalus dydis neturėtų viršyti 1,5 MMA, t.y. 570 Eur, kai šiuo metu jis yra 2 MMA.
Svarstoma, kad subsidija turi būti apskaičiuojama procentais nuo darbuotojo darbo užmokesčio, o maksimalus dydis neturėtų viršyti 1,5 MMA, t.y. 570 Eur, kai šiuo metu jis yra 2 MMA.
Įstatymo pakeitime siūloma subsidija darbo užmokesčiui ir soc. draudimo įmokos kompensavimas turėtų skirtis, atsižvelgiant į darbuotojo negalią. Už kiekvieną sunkų neįgalumo lygį turintį darbuotoją subsidija sudarytų 75 proc., kaip ir dabar, už turintį vidutinį neįgalumo lygį – 60 proc., dabar – 70 proc., o už turintį lengvą neįgalumo lygį – 50 proc., kai šiuo metu yra 60 proc.
Reforma numato pakeitimus ir darbo vietų steigimo bei darbo priemonėms įsigijimo klausimu, subsidijos būtų numatytos tik priimant sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygį turinčius žmones.
Diferencijuoti subsidijas numatoma ir administravimo, transporto bei asistento išlaidų klausimais. Svarbu, kad siūloma skirti ir paramos teikimo laikotarpį, atsižvelgiant į darbuotojo negalią. Kitaip tariant, sunkią negalią turintiems žmonėms valstybė skirtų paramą visą darbo laikotarpį, turinčiuosius vidutinį neįgalumo lygį remtų ne ilgiau kaip 2 metus, o turintiems lengvą neįgalumo lygį – ne ilgiau kaip 6 mėn. Pagal dabar galiojančius teisės aktus, subsidijos teikiamos neterminuotai.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija numato, kad tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų skaičius galėtų padidėti nuo 4 iki 6. Be to, siūloma neįgaliesiems nustatyti privalomą registraciją Darbo biržoje, kuri šiuo metu nėra būtina.
Trūksta duomenų ir argumentų
Vertindama Socialinių įmonių reformos įstatymų paketą Vyriausybės kanceliarija atkreipė dėmesį, kad tai – itin jautrus klausimas. „Iš aiškinamajame rašte pateikiamos informacijos taip ir lieka neaišku, kokią problemą siekiama išspręsti. Nurodoma, jog Įstatymo tikslas – užtikrinti valstybės pagalbos socialinėms įmonėms teikimo efektyvumą ir didžioji dalis Įstatyme numatomų pakeitimų aiškinamajame rašte siejami su siekiu „išvengti neefektyvaus valstybės pagalbos lėšų naudojimo“, tačiau jokių duomenų ar įrodymų, atskleidžiančių, jog šiuo metu valstybės pagalbos lėšos, skiriamos socialinėms įmonėms, yra neefektyviai naudojamos, nepateikiama.
Taip pat nurodoma, jog tam tikri pakeitimai siūlomi atsižvelgiant į tai, jog socialinės įmonės elgiasi nesąžiningai naudodamosi šiuo metu nustatytais reikalavimais, tačiau tai iliustruojančių duomenų taip pat nepateikiama“, – pateikė išvadas Vyriausybės kanceliarija.
Nurodoma, jog tam tikri pakeitimai siūlomi atsižvelgiant į tai, jog socialinės įmonės elgiasi nesąžiningai naudodamosi šiuo metu nustatytais reikalavimais, tačiau tai iliustruojančių duomenų taip pat nepateikiama
Atkreipiamas dėmesys, kad neatsižvelgta į daugybę rodiklių – nuo bendrų ir vienai įmonei tenkančių valstybės asignavimų, kokybinių ir kiekybinių kriterijų, palyginimo su kitomis Europos šalimis, įvertinimo, kaip tokie pokyčiai paliestų neįgaliuosius ir socialines įmones, bei įžvalgų, kaip planuojami pokyčiai pakeistų situaciją. O galiausiai, net įrodymų, kad šiuo metu ji yra prasta ir valstybės lėšos yra naudojamos neefektyviai.
Tam, kad kol kas spręsti dėl reformos sunku, pritarė ir Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė. Ji tikino, kad kol kas sprendimui jai trūksta informacijos: „Mes socialinių įmonių klausimo komitete dar nesvarstėme, o Neįgaliųjų komisijoje buvo pristatyta pertvarkos koncepcija. Aš asmeniškai balsuodama susilaikiau, kadangi man pritrūko duomenų, leidžiančių pritarti ar ne. Nėra atlikta išsamesnė analizė pagal dirbančiųjų skaičių ir įmones. Pasakyti, kokia bus mano ar komiteto pozicija, dar sunku, nes reikia išklausyti visas suinteresuotas puses.“
Socialinių įmonių reformos projektas pateiktas svarstyti Vyriausybei.
