Jau beveik savaitė, kai valdininkų sumanymas yra pagrindinė Gelgaudiškio gyventojų kalbų tema. Būsimąjį socializacijos centrą, kurį Gelgaudiškio specialiojoje mokykloje numatyta įkurti nuo kitų metų rugsėjo, jie vadina nepilnamečių kolonija. Tam nepritariančiųjų parašai renkami beveik visose miestelio parduotuvėse, seniūnijoje, bibliotekoje. Lapus su šimtais parašų kitą savaitę tikimasi įteikti Marijampolės apskrities viršininkui, kuriam ir yra pavaldi specialioji mokykla.
Tiki sveiko proto pergale
„Nemanau, kad miesteliui toks centras yra reikalingas. Vargu ar nuo to Gelgaudiškyje bus saugiau gyventi. Mes ir savo vagių turim pakankamai. Jei jų dar atkels, tai nežinia, kas miestelyje dėsis“, – taip apskrities valdžios užmojus vertino gelgaudiškietė Vladislova Gvozd. Panašių komentarų LŽ teko išgirsti beveik iš visų antradienį kalbintų šio miestelio gyventojų. Jų nuomonė buvo vieninga – tokio centro Gelgaudiškyje nereikia.
Valdininkų sumanymas yra pagrindinė Gelgaudiškio gyventojų kalbų tema.
Paprastiems gyventojams pritarė ir bendruomenės centro „Atgaiva“ pirmininko pavaduotojas Edmundas Rinkevičius, Gelgaudiškio seniūnas Vincas Dabravolskis. „Tą socializacijos centrą numatoma įkurti dvaro pastatų komplekse. Tai ketinama daryti tuo metu, kai dvaras pamažu tampa turistų traukos centru. Ir užsieniečiai atvažiuoja, ir mūsų turistų kasmet vis daugiau lankosi. Be to, ta dalis miestelio, kur yra specialioji mokykla, o ji įkurta dalyje dvaro pastatų, priklauso Panemunių regioniniam parkui, iš ten yra nutiestas pažintinis takas į šalia esantį Gelgaudiškio dvaro parką. Dabar dar netoliese, prie Nemuno ir prieplauką stato, šalia eina turistinis dviračių takas. Ten pat ir tokią įstaigą sugalvojo kurti – lyg kitur vietos nebūtų. Be to, norint steigti socializacijos centrą, dalį dvaro teritorijos tektų aptverti, o tai kažin ar leistų daryti paminklosaugininkai“, – seniūnas vardijo priežastis, kodėl specialiojoje mokykloje negalima įkurdinti nusikaltusių paauglių.
V.Dabravolskio nuomone, vargu ar galima sunkiai auklėjamus paauglius, kurie į socializacijos centrą teismų būtų siunčiami perauklėti po to, kai nusikalsta, įkurdinti šalia vidurinės mokyklos bei vaikų darželio. „Aš beveik neabejoju, kad tokie paaugliai miestelyje tik padidins nusikalstamumą. Jau dabar sunku sudrausminti šėliojantį jaunimą, o kas bus, kai jų dar padaugės, man net baisu pagalvot. Juk ir taip vos ne kas savaitgalį po nakties randam tai medelius išlaužytus, tai šiukšlių dėžes išvartytas, tai kelio ženklus nuplėšytus. Nuolatos dirbančio policijos pareigūno mes neturime – jis teatvažiuoja vieną kitą dieną per savaitę, nes aptarnauja ne vieną seniūniją.“
Apie sumanymus Gelgaudiškyje įkurdinti jaunuosius nusikaltėlius savaitgalį buvo kalbama net ir vietos bažnyčioje, pamaldų metu. Šeštus metus miestelyje klebonaujantis Alfredas Nėnius neslėpė apie tai užsiminęs. „Aš tik perskaičiau skelbimą apie tai, kad yra renkami parašai prieš paauglių socializacijos centro kūrimą. To prašė parašus renkantys žmonės. Aš pats čia, Gelgaudiškyje, esu laikinai, vėliau būsiu perkeltas kur kitur, o žmonėms visą laiką teks gyventi čia. Jie ir turi apie tai galvoti“, – teigė A.Nėnius.
Vis dėlto jis pripažino, jog tokios įstaigos įkūrimas Gelgaudiškiui patrauklumo kažin ar suteiks. „Kas gali garantuoti, kad Gelgaudiškyje nuo to bus saugiau? Be to, ir informacijos apie tokio socializacijos centro steigimą neturėjome. Jei kas nors žmonėms būtų paaiškinęs kaip ir kas bus, kaip tie paaugliai bus saugomi bei globojami, gal ir gyventojų pasipriešinimo tokio nebūtų“, – spėliojo klebonas, vildamasis, kad sveikas protas nugalės.
Mokyklai buvo netikėta
Nors Gelgaudiškio specialiojoje mokykloje įkurti vaikų nuo 14 metų socializacijos centrą buvo nuspręsta dar liepos mėnesį, tačiau šios mokyklos direktorė Birutė Navikienė LŽ teigė, kad apie tai sužinojo tik spalio viduryje.
„Kalbų apie tai, kad mūsų mokykloje norima įkurti jaunų nusikaltėlių perauklėjimo įstaigą, būta ir anksčiau, tačiau netikėjom, kad tai yra realu“, – LŽ teigė B.Navikienė.
Anot jos, buvo tikimasi, kad viename iš mokyklai priklausančių pastatų nuo kitų metų veiklą pradės sutrikusio intelekto žmonių dienos užimtumo centras. Negalios ištiktų žmonių, dažnai sėdinčių ratukuose, poreikiams jau yra įrengtos specialiai jiems pritaikytos patalpos.
„Tai būtų mūsų teikiamos socialinės paslaugos Šakių rajono žmonėms, už kurias mokėtų rajono savivaldybė. Tai būtų savotiška dabartinio mūsų ugdymo proceso tąsa, nes dešimtmetę baigę neįgalūs vaikai dar nėra pasirengę gyvenimui, jie dar nėra tiek subrendę, kad galėtų atrasti savo vietą visuomenėje. Iki šiol baigusiems pagrindinį ugdymą mes galėdavome pasiūlyti profesinį mokymą, tačiau pamažu nuo šio rudens, apskrities viršininko įsakymu, jo atsisakome“, – aiškino Gelgaudiškio specialiosios mokyklos vadovė.
Apie sumanymus Gelgaudiškyje įkurdinti jaunuosius nusikaltėlius savaitgalį buvo kalbama net ir vietos bažnyčioje, pamaldų metu.
B.Navikienės teigimu, neįgalūs paaugliai mokykloje papildomai dar įgydavo aplinkos tvarkytojo profesiją – išmokdavo pjauti žolę, prižiūrėti gėles. Tačiau šiemet jaunuolių į pirmąjį profesinio mokymo kursą jau nebepriėmė. „Mums aiškinama, kad tokie mokslai nėra įskaičiuoti į „mokinio krepšelį“. Tačiau mes jokio papildomo finansavimo šiam tikslui neprašėme. Išsiverčiam su tomis lėšomis, kurios yra skirtos. Juolab kad tokiam profesiniam rengimui mes turim licenciją, kaip ir kitos profesinio ugdymo mokyklos.“
Gelgaudiškio specialiosios mokyklos direktorė LŽ tikino, jog jų ugdytinių beveik nemažėja – šiemet mokosi 63 vaikai, ankstesniais metais mokydavosi 65. Tik metų pradžioje buvo 55, nes dalis bandė mokytis bendrojo lavinimo mokykloje. Tačiau netrukus, nuo rugsėjo jie ir vėl sugrįžo, nes ten jiems mokytis buvo per sunku. Mat specialiojoje mokykloje visos mokymo programos yra adaptuotos pagal konkretaus vaiko išgales.
B.Navikienės teigimu, sumanymas specialiojoje mokykloje įkurti socializacijos centrą gali palaidoti ir viltis gauti lėšų tolesniam pastatų renovavimui iš Europos Sąjungos (ES) fondų. Mat mokykla, gavusi paramą, penkerius metus negalės keisti veiklos profilio. Už ES lėšas numatyta apšiltinti bendrabutį, renovuoti šildymo sistemas kituose pastatuose, kurie šiuo metu yra šildomi elektra.
Nukentės neįgalūs vaikai
LŽ kalbinta Gelgaudiškio specialiojoje mokykloje psichologe dirbanti Dalia Kasparevičienė neslėpė, jog sunkiai įsivaizduojama, kaip vienoje mokykloje, po vienu stogu gali būti ugdomi ir neįgalūs vaikai, ir tie, kuriuos į šią mokyklą pasiųstų teismas.
„Ir mūsų mokykloje buvo vaikų, kurių auklėjimui išbandydavom pačius įvairiausius metodus ir būdus, tačiau vis vien jie darydavo savo. Tokius tekdavo siųsti į socializacijos centrus. Jei dabar atsirastų tegul ir 5 sunkiai auklėjami vaikai, kurie būtų kartu su neįgaliaisiais, tai nežinau, kuo pavirstų mokykla. Turint nors vieną tokį vaiką, mokykloje įsigali chaosas, o jei jų keli...“ – siaubo neslėpė D.Kasparevičienė.
Šiuo metu Gelgaudiškio mokykloje ugdomi vaikai, turintys Dauno sindromą, sergantys cerebriniu paralyžiumi. Kai kurie iš jų yra ne tik protiškai neįgalūs, bet ir sunkiai judantys. Nusikalsti linkę vaikai dažnai būna normalaus tiek fizinio, tiek ir protinio išsivystymo, hiperaktyvūs.
„Vaikai į socializacijos centrą siunčiami, kai jau yra išbandytos beveik visos įmanomos perauklėjimo priemonės. Todėl manau, kad tokie vaikai turi būti izoliuoti nuo kitų vaikų. Tačiau pas mus tai padaryti nėra sąlygų. Be to, mūsų specialistai nėra pasirengę dirbti su linkusiais nusikalsti vaikais ir vargu ar Gelgaudiškyje atsiras žmonių, kurie galėtų dirbti socializacijos centre. Tai daugiausia turėtų būti vyrai, o ne moterys“, – LŽ kalbėjo D.Kasparevičienė.
Kitos išeities nėra
Marijampolės apskrities viršininko administracijos Švietimo, socialinių reikalų ir paslaugų priežiūros skyriaus vedėjas Stasys Luobikis LŽ aiškino, jog Švietimo ir mokslo ministerija yra nurodžiusi, kad 2009 – 2011 metais tokie socializacijos centrai turi būti įkurti kiekvienoje apskrityje. „Mes vykdom tai, ką numatė ministerija. Tik vietą – Gelgaudiškį – parinkom mes“, – sakė S.Luobikis. Anot jo, tokį pasirinkimą lėmė tai, kad apskrityje yra vos dvi specialiosios mokyklos, kuriose mokomi specialiųjų poreikių vaikai. Kazlų Rūdoje mokomi vaikai iš trijų apskrities savivaldybių, o Gelgaudiškyje – tik vienos. Be to, specialiosiose mokyklose ugdytinų vaikų mažėja, nes tokie vaikai integruojami ir mokosi bendrojo lavinimo mokyklose. „Esant tokiai tendencijai, Gelgaudiškio specialioji mokykla arba visiškai sunyks, arba bus perduota Šakių rajono savivaldybei. Todėl socializacijos centrui ir buvo pasirinkta būtent ši, turinti ir neblogą materialinę bazę“, – kalbėjo apskrities valdininkas, neslėpdamas, kad į socializacijos centrus bus siunčiami tie paaugliai, kurie vengia lankyti mokyklą, vagiliauja, su kuriais bendrojo lavinimo įstaigų pedagogai neranda bendros kalbos. Jis paneigė kalbas, jog tokie vaikai būtų laikomi aptvertoje ir griežtai saugomoje teritorijoje. Mat tikimasi, kad ištisą parą vaikus turėtų prižiūrėti auklėtojai ar kiti centro darbuotojai, nė akimirkai vaikų nepalikdami vienų.
„Visur, kur ketinta steigti tokius centrus, buvo priešinamasi, – aiškino S.Luobikis. – Tačiau kol kas įsakymas yra pasirašytas tik dėl centro steigimo, bet ne dėl specialiosios mokyklos uždarymo. Gali būti, kad kurį laiką egzistuos kartu ir mokykla, ir centras. Tai būtų savotiškas pereinamasis laikotarpis, kol paaiškėtų, kiek iš tikrųjų tokie centrai yra reikalingi, kiek vaikų reikėtų į juos pasiųsti.“
