Patogiai privažiuoti automobiliu iki namų durų, kai toliau tenka judėti neįgaliojo vežimėlyje, negalią turintiems žmonėms neretai yra prabanga. Dalyje daugiabučių kiemų galima pamatyti ženklus, kurie nurodo, kad viena ar kelios vietos stovėjimo aikštelėje skirtos būtent neįgaliųjų automobiliams, tačiau ar visada kaimynai to paiso – sunku spręsti.
O ir statytojai neretai pažadėję vietą neįgaliojo automobiliui, paskui savo pažadus tiesiog pamiršta. Bent jau tokią istoriją 15min papasakojo viena vilniečių šeima.
Pasiūlė pirkti perpus pigiau
Vilnietė Daiva (pavardė redakcijai žinoma) 15min pasakojo, kad prieš kelerius metus su negalią turinčiu vyru nusprendė pasikeisti namus – persikraustyti į butą naujame name. Vyro negalia, dėl kurios jis gali judėti tik neįgaliojo vežimėlyje, tapo viena iš iš priežasčių, kodėl šeima pasirinko namą M.Katkaus gatvėje, kvartale „Namų pynės“: butas turi terasą, yra pirmame aukšte, tad patogu išeiti į lauką.
Tačiau pagyvenę šioje vietoje kelerius metus vilniečiai sulaukė nelabai malonios namo statytojų staigmenos. Kaip pasakojo ponia Daiva, kai šeima pirko butą, jiems buvo žadama, kad ateityje, pabaigus kvartalo statybas, šalia namų atsiras ir automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje viena vieta bus skirta būtent negalią turintiems, vadinasi, jų šeimai. Šis punktas nebuvo įtrauktas į buto pirkimo sutartį, tartasi tik žodžiu. Tačiau kai aikštelė atsirado, paaiškėjo, kad vieta tikrai atsiras, tik ją šeima privalo nusipirkti.
4 tūkst. eurų vietoj 8 tūkst. eurų. Tokią sumą šiai šeimai nurodė paskambinusi nekilnojamojo turto agentė – esą neįgaliojo vietai automobilių aikštelėje pritaikyta didžiulė nuolaida. Vis dėlto Daivos tai nesužavėjo, ji stebėjosi, ar nebelikę reikalavimo iš viso tokią vietą neįgaliesiems skirti? O jeigu nebelikę – kodėl statytojai siūlo tokią didžiulę nuolaidą?
Daiva tikina, kad vietos mašinai šeima nusprendė nepirkti. Esą mėgins verstis be jos, nors tai reiškia, kad privažiuoti prie namų bus sunku. Ne tik patiems, bet ir socialiniam taksi, kurį šeima neretai kviečiasi, kai reikia kur nors nuvažiuoti.
„Kliento teisė rinktis“
„Eika“ šios konkrečios situacijos nekomentuoja. „Tai yra konfidencialūs kliento ir pardavėjo susitarimai ir santykiai, kuriuose abipusis lūkesčių suderinimas ir susikalbėjimas yra labai svarbūs“, – komentare 15min teigė bendrovės rinkodaros ir komunikacijos vadovė Jorūnė Juodžbalytė.
Vis dėlto bendrovė pateikė išsamesnį bendrą komentarą: „Norime priminti neįgaliesiems pritaikytų butų ir parkavimo vietų reglamentavimą gyvenamuosiuose projektuose. Plėtotojas yra įpareigotas mažiausiai 5 proc. visų projekto butų pritaikyti neįgaliųjų poreikiams.
Vadinasi, turi būti įrengtas platesnis koridorius ir durys, sudėti specialūs slenksčiai, parkavimo vietos įrengiamos patogiausiose vietose šalia įėjimų į daugiabučių laiptines, be kliūčių ir barjerų pritaikyti takai ir privažiavimai. Parkavimo vietų neįgaliems kiekis skaičiuojamas – 1 vieta, kai aikštelėje yra iki 15 vietų.
Tačiau šios parkavimo vietos yra traktuojamos kaip įprastos parkavimo vietos. Dėl patrauklumo ir saugumo, jei numatyta projekte, jos, kaip ir visas projekto kiemas ar kitos parkavimo vietos, gali būti aptvertos.
Joks reglamentas neapibrėžia, kad tos vietos turi būti viešos ar neparduodamos. Plėtotojai, matydami realų klientų poreikį, neretai savo iniciatyva suteikia klientams, turintiems negalią, pirmumo teisę įsigyti parkavimo vietą, pritaikytą būtent jų poreikiams. Neretai pasiūlo ir specialią kainą.
Joks reglamentas neapibrėžia, kad tos vietos turi būti viešos ar neparduodamos.
Kliento teisė rinktis – pirkti parkavimo vietą ar ne, turėti garantuotą vietą, ar naudotis kitomis už sklypo ribų esančiomis viešomis parkavimo vietomis. Beje, minimame projekte esame įrengę ir dvi viešas, neįgaliųjų poreikiams pritaikytas vietas šiaurinėje teritorijos pusėje, skirtas tiek kvartalo gyventojams, tiek ir jų svečiams.“
Niekas nekontroliuoja
Neįgaliųjų organizacijų tokia situacija nenustebino. Kaip 15min sakė vienos iš jų atstovai, šeimai belieka džiaugtis, kad bent perpus mažesnė kaina buvo pasiūlyta, nes paprastai ir to nepasitaiko – pirkti neįgaliesiems tenka už tiek pat, kaip ir visiems kitiems.
Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos laikinoji direktorė Jolanta Šliužienė visų pirma priminė, kad žodiniais pažadais tokiose situacijose nereikėtų pasikliauti – jeigu žadėta nemokama vieta, tai turėjo būti įrašyta į pirkimo-pardavimo sutartį.
Didesnį nerimą esą kelia situacijos, kai vietą žmonės jau gauna, o paskui paaiškėja, kad jos nebėra.
„Problema yra, kai žmonės gauna tą vietą aikštelėje nemokamai, tačiau būsto administratorius tą pritaikytą vietą parduoda žmogui, kuris net neturi negalios. Ir tai niekur nėra reglamentuota, kad negalima to daryti. Kaip sutvarkyti tą dalyką, mes kol kas neturime net idėjų“, – neslėpė direktorė.
Namo pridavimo metu šalia jo privalo būti automobilių stovėjimo vietų neįgaliesiems, tačiau vėliau niekas netikrina, ar jos išlieka. Ir, pasak J.Šliužienės, nėra iki galo aišku, kaip nustatyti tokią tvarką, jog daugiabučio administratoriai privalėtų tas vietas išlaikyti.
Problema yra, kai žmonės gauna vietą aikštelėje nemokamai, tačiau būsto administratorius tą pritaikytą vietą parduoda žmogui, kuris net neturi negalios, – sakė J.Šliužienė.
Jos teigimu, departamentas nėra kontroliuojanti institucija, jis tegali siūlyti teisės aktų pakeitimus. Tai ir yra padaryta: yra pateiktas siūlymas dėl tokių aikštelių pritaikymo ir priežiūros.
„Savivaldybės yra atsakingos už statinių naudojimą ir priežiūrą, jeigu tai nėra koks nors ypatingos paskirties objektas (kaip atominė elektrinė ar pan.), bet jos prižiūri tik avarines situacijas – kur pavojus gresia žmonių gyvybei ir sveikatai. O dėl pritaikymo niekur nėra įrašyta. Mes pateikėme siūlymą Statybos įstatymui, tikiuosi, kad Aplinkos ministerija tą siūlymą įtraukė – tada savivaldybės galėtų prižiūrėti ir statinių pritaikymo dalykus“, – kalbėjo J.Šliužienė.
Departamentas, anot jo laikinosios vadovės, tikrina projektus prieš pradedant juos įgyvendint ir statinių užbaigimo procedūros metu.
Lietuvos žmonių su negalia sąjungos projektų koordinatorė Ginta Žemaitaitytė įspėjo ir dėl to, kad turėdama galimybę įsigyti tokią vietą ir nusprendusi tai padaryti šeima privalo nepamiršti itin atidžiai apžiūrėti aikštelę. Esą yra buvę atvejų, kai paaiškėja, kad paskirta vieta nėra pritaikyta neįgaliajam – per toli įėjimo į namą, ar patogu išlipti iš automobilio, ar ne per aukšti borteliai ir t.t.
Aptiko spragų
Vos prieš kelias dienas ta pačia tema pasisakė ir Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė. Jos išplatintame pranešime teigiama, kad kontrolierė kreipėsi į Aplinkos ministeriją dėl sisteminių trūkumų, žmonėms su negalia trukdančių realiai naudotis automobilių stovėjimo aikštelėmis.
„Atlikusi tyrimą, kontrolierė išsiaiškino, kad pabaigus gyvenamųjų daugiabučių statybas privalu dalį parkavimo vietų skirti neįgaliesiems, tačiau šias vietas išparduodant tokio reikalavimo nebelieka. Rudenį į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą kreipėsi pareiškėjas, judantis neįgaliojo vežimėliu. Viename sostinės rajonų jis įsigijo butą, tačiau šalia gyvenamojo namo nėra nei vienos jam prieinamos automobilio stovėjimo aikštelės. Yra išlikę ženklai, kad pabaigus statybas parkavimo vietos buvo įrengtos, tačiau jos išparduotos negalios neturintiems gyventojams“, – rašoma kontrolierės pranešime.
Pabaigus gyvenamųjų daugiabučių statybas privalu dalį parkavimo vietų skirti neįgaliesiems, tačiau šias vietas išparduodant tokio reikalavimo nebelieka.
Jam taip pat tvirtinama, kad pagal statybų reglamentą, reguliuojantį statybų užbaigimo procesą, aikštelių statytojai ar savininkai yra įpareigoti įrengti proporcingą kiekį žmonėms su negalia prieinamų automobilių statymo vietų. Tačiau prievolės jas išlaikyti per visą objekto eksploatavimo laikotarpį šiame dokumente nėra. Kaip ir nėra nuostatos, užtikrinančios, kad šiomis vietomis realiai galėtų naudotis tik gyventojai su negalia.
Į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą besikreipęs vilnietis sakė, kad kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę prašydamas skirti jam tinkamą parkavimo vietą. Kadangi automobilių stovėjimo aikštelė prie namo yra privati valda, savivaldybės atstovai pasiūlė parkavimo vietą įrengti gatvėje. Tačiau siūloma vieta yra per toli nuo namo ir nesaugi vairuotojui su negalia. Be to, pakeliui yra kalnas.
A.Skardžiuvienė, kaip rašoma tarnybos pranešime, pažymi, kad esama situacija primena akligatvį – nėra subjekto, kuriam būtų galima taikyti sankcijas dėl Lygių galimybių įstatymo pažeidimo. Šis įstatymas numato, jog paslaugų teikėjai privalo paslaugas teikti visiems vienodomis sąlygomis nepriklausomai nuo asmens turimos negalios.
Kontrolierė taip pat teigė pasiūliusi Aplinkos ministerijai suburti darbo grupę, kuri parengtų teisės aktų pakeitimus, kurie žmonėms su negalia garantuotų teisę realiai naudotis automobilių stovėjimo aikštelėmis gyvenamuosiuose rajonuose.
