Perpila jau 200 metų
Vienoje socialinio tinklo „Facebook“ grupių neseniai pasirodė toks komentaras: „Perpiltas kraujas į kitą kūną atneša to donoro likimą į kito žmogaus gyvenimą.
Jei žmogus buvo alkoholikas, narkomanas, gėjus…, tai didžiulė tikimybė, kad ir tas, kas priėmė jų kraują, taps tokie pat.
Juk kraujo tyrimai nusako, ko kraujyje yra, tai visą turinį ir perimi.“
Tai yra mitas – seksualinė orientacija, pomėgis kilnoti stikliuką ir daugelis kitų dalykų su krauju nėra perduodami. Siekiant išvengti užkrėtimo įvairiomis ligomis, prieš perpilant kraują jis ar jo komponentai kruopščiai patikrinami.
Kraujo perpylimas (hemotransfuzija) yra kraujo ar jo komponentų įleidimas į žmogaus kraujotakos sistemą. Tai palengvina įvairiausius būtinus ir dažnai gyvybiškai svarbius gydymo būdus.
Taip pat skaitykite: Paskelbtas A.Dulkio įsakymas: homoseksualūs asmenys nepatirs diskriminacijos norėdami duoti kraujo
Perpylimo prireikia traumų atveju, atliekant dideles operacijas, kai ligonis smarkiai nukraujuoja, nudega, apsinuodija, serga mažakraujyste, sunkiomis infekcinėmis, onkologinėmis ar paveldimomis chroniškomis ligomis.
Ligoniui dažniausiai perpilami kraujo komponentai (eritrocitų masė, trombocitų koncentratas, šviežiai šaldyta plazma, koncentruoti leukocitai), kartais – jo paties kraujas (kai iš kraujagyslių į krūtinės ląstą ar pilvo ertmę išsiliejęs kraujas grąžinamas į kraujotakos sistemą arba kai prieš operaciją ar per ją paimtas kraujas vėliau supilamas atgal).
Dažniausiai atliekamas netiesioginis perpylimas – per specialią sistemą, kuri susideda iš plastikinių maišelių, vamzdelių, filtrų ir adatų. Tiesioginis kraujo perpylimas, kai ligoniui kraujas perpilamas specialiu aparatu tiesiai iš parinkto donoro, būna rečiau.
Konservuotas kraujas ar kraujo komponentai suleidžiami į alkūnės veną, rečiau – į arteriją arba kaulų čiulpus.
Krauju neperduodama ir seksualinė orientacija ar potraukis vienai ar kitai lyčiai.
Perpilamas konservuotas kraujas ar kraujo komponentai, sintetiniai kraujo pakaitalai teka srovele arba lašinami (20-60 lašų per minutę).
Iš donorų gautas kraujo komponentas plazma gali būti naudojamas ir tokių vaistinių preparatų, kaip imunoglobulinai ar protrombinai, gamyboje.
Žmogaus kraują žmogui pirmą kartą sėkmingai 1819 m. perpylė britas Jamesas Blundellis. Lietuvoje šią procedūrą pirmą kartą 1923 m. atliko Vladas Kuzma ir 1926 m. – Pranas Mažylis.
Polinkio į narkotikus perduoti neįmanoma
Kraujas yra cirkuliuojantis jungiamasis audinys, kurio funkcijos yra aprūpinti audinius deguonimi, maisto ir kitomis medžiagomis (gliukoze, aminorūgštimis, riebalų karboksirūgštimis); išgabenti iš audinių anglies dvideginį ir kitas medžiagų apykaitos atliekas.
Taip pat – dalyvauti organizmo apsauginėse reakcijose; kovoti su ligas sukeliančiais mikroorganizmais; atlikti termoreguliacinę funkciją; humorališkai padėti reguliuoti organizmo organų sistemos veiklą.
Kraujo ir jo komponentų prieinamumas priklauso nuo piliečių pasiryžimo duoti kraujo. Kraujo donorais gali būti daugelis sveikų žmonių.
Prieš perpilant donoro kraują nustatoma recipiento (žmogaus, kuriam kraujas ar jo komponentai bus įleidžiami) kraujo grupė ir atliekami donoro ir recipiento kraujo suderinamumo mėginiai, taip pat – įvairūs tyrimai.
„Noriu užtikrinti, kad visų donorų kraujas visais atvejais yra ištiriamas dėl infekcinių ligų: ŽIV, hepatito B, hepatito C, hepatito A, sifilio, taip pat – dėl parvovirusinės infekcijos, todėl donoras negali užkrėsti recipiento šiomis virusinėmis ir bakterinėmis infekcijomis“, – portalui 15min paaiškino Nacionalinio kraujo centro (NKC) direktorius Daumantas Gutauskas.
Jo teigimu, perpilant kraują (kitaip tariant, kraujo keliu) nėra galimybės perduoti polinkį į alkoholizmą ar narkotikus.
„Šie sutrikimai pagal tarptautinę ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikaciją yra priskiriami psichikos ir elgesio sutrikimams, – teigė pašnekovas. – Jų priežastimi galėtų būti socioekonominė aplinka, psichikos sveikata ar genetinis polinkis.
Krauju neperduodama ir seksualinė orientacija ar potraukis vienai ar kitai lyčiai.
Nuolatiniai kraujo donorai, kurių organizmas yra adaptavęsis prie kraujo netekimo, po didelių autoavarijų, sunkių operacijų turi didesnę tikimybę išgyventi.
Todėl baimės, kad perpilant kraują bus perduotas ir polinkis tapti priklausomam nuo alkoholio, narkotikų ar kad pasikeis seksualinė orientacija, yra visiškai nepagrįstos.
Juo labiau kad kraujo donorystė Lietuvoje yra 100 proc. neatlygintina, tai reiškia, kad kraują duoda žmonės, siekiantys kilnių tikslų ir atsakingi už savo sprendimus daryti kitiems žmonėms gera nesiekiant materialios naudos.“
Duoti kraujo naudinga
Ar įmanoma su krauju perduoti tam tikras savybes ar pomėgius, pavyzdžiui, potraukį adrenalinui, polinkį tukti, tam tikrą skonį, alergijas ir panašius dalykus?
„Jūsų minimas nutukimas ar kitos endokrininės ir medžiagų apykaitos sutrikimo ligos, pvz. cukrinis diabetas, dažniausiai gali būti paveldimos ar įgytos dėl tam tikro gyvenimo būdo ar įpročių, tačiau negali būti perduotos kraujo keliu.
Įvairios alerginės reakcijos yra nulemtos individualios organizmo imuninės sistemos“, – pažymėjo D.Gutauskas.
Jis priminė, jog NKC, kaip ir kitos kraujo donorystės įstaigos, atsakingai vadovaujasi Kraujo ir kraujo sudėtinių dalių donorų sveikatos tikrinimo ir donorų kraujo ir kraujo sudėtinių dalių paėmimo tvarkos aprašu. Pagal jį, intraveninius narkotikus vartojantiems, cukriniu diabetu sergantiems (ir insuliną vartojantiems) asmenims donorystė yra draudžiama.
„Todėl kraują gauti ir jo duoti yra saugu, be to, pačiam donorui netgi gali būti naudinga, – tikino centro vadovas. – Kraujo davimas skatina kraujo ląstelių regeneraciją (atsinaujinimą), kraujo skystėjimą, todėl kraujo donorai rečiau serga miokardo infarktu, insultu ir kitomis panašiomis širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis.
Taip pat yra duomenų, kad nuolatiniai kraujo donorai, kurių organizmas yra adaptavęsis prie kraujo netekimo, po didelių autoavarijų, sunkių operacijų, kai netenkama daug kraujo, turi didesnę tikimybę išgyventi.
Taigi duoti kraujo tikrai nėra kenksminga, o šis poelgis ne tik padeda pacientams pasveikti, bet neretai ir gelbėja jų gyvybes.“
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
