„Vadinamasis „aplinkosauginis teisingumas“ yra apgaulė. Nėra jokių duomenų, kad mažumoms būtų padaryta žala dėl kokių nors aplinkos veiksnių. Niekas nebuvo „uždusintas taršos“. Tai melas“, – asmeninėje „Twitter“ paskyroje skelbė Steve`as Milloy. Šis įrašas sulaukė daugiau nei 300 „patiktukų“.
Beveik 49 tūkst. sekėjų socialiniame tinkle turintis S.Milloy cituoja prestižinį mokslo žurnalą „Nature“ ir save įvardija kaip „turbūt įtakingiausią klimato mokslo priešininką“.
Tinklalapio junkscience.com įkūrėjas, teisininkas, lobistas ir „Fox News“ komentatorius S.Milloy dekonstruoja, jo manymu, klaidingus teiginius apie visuotinį atšilimą, pasyvų rūkymą, ozono sluoksnio nykimą.
Klimato kaitos pažeidžiamumą mažumoms jis klaidingai neigė reaguodamas į JAV prezidento Joe Bideno įrašą apie rugpjūčio viduryje pasirašytą sveikatos apsaugos ir kovos su klimato kaita teisės aktų paketą.
„Twitter“ paskyroje JAV vadovas skelbė, kad įstatymas, pavadintas Infliacijos mažinimo aktu, sukurs „švarios energijos galimybių bendruomenėms, kurias dusina tarša“. Pagal šį planą vyriausybė išleis apie 370 mlrd. dolerių žaliosios energetikos iniciatyvoms.
Planetos atšilimas paliečia stipriau
Praėjusiais metais žurnale „Nature“ publikuotas straipsnis patvirtina, kad klimato kaita neigiamai veikia čiabuvių gyvenimą.
Tuo metu JAV Aplinkos apsaugos agentūra ataskaitoje pranešė, kad rasinėms mažumoms teks susidurti su neproporcingai didelėmis neigiamomis planetos atšilimo pasekmėmis. Pažeidžiamos bendruomenės patirs turto nuostolių dėl potvynių, išaugs mirčių skaičius, kurias sukelia ekstremalus karštis.
Analizė buvo atlikta praėjus kelioms dienoms po to, kai uraganas „Ida“ sugriovė mažas pajamas gaunančių bei juodaodžių gyventojų namus Luizianoje ir Misisipėje. Joje nagrinėjamas temperatūros pakilimo 2 laipsniais pagal Celsijų poveikis, atliekama lyginamoji analizė su ikipramoninio laikotarpio lygiu.
Ataskaitos rezultatai rodo, kad Šiaurės Amerikos indėnai ir Aliaskos čiabuviai 48 proc. dažniau nei kitos grupės gyvena vietovėse, kurias užtvindys potvyniai dėl jūros lygio kilimo.
Lotynų Amerikos gyventojai 43 proc. dažniau gyvens bendruomenėse, kurios dėl didelio karščio privalės sumažinti darbo krūvį, o juodaodžių mirtingumas taps gerokai didesnis.
Skirtingos rasės darbuotojai taip pat dažniau kenčia nuo su karščiu susijusių ligų (pavyzdžiui, šilumos smūgio, išsekimo). Tyrime nustatyta, kad Lotynų Amerikos gyventojai, dirbantys pramonės srityse, susiduria su didele mirtingumo dėl karščio rizika.
Mažumos jautresnės oro taršai
Tikėtina, kad prasta oro kokybė smarkiai paveiktų 65 metų ir vyresnius juodaodžius. Priklausomai nuo to, kiek pakiltų temperatūra, jie 41-60 proc. dažniau mirtų dėl smulkiųjų dalelių taršos arba suodžių.
Be to, kaip rašo organizacija „Amnesty International“, Šiaurės Amerikoje skurdesnės mažumų bendruomenės priverstos kvėpuoti nuodingu oru, nes jų kvartalai dažniau yra šalia elektrinių ir naftos perdirbimo gamyklų.
Ir kvėpavimo takų ligos bei vėžys šioms bendruomenėms yra gerokai dažnesni, o afroamerikiečiai tris kartus dažniau miršta nuo oro taršos nei visi JAV gyventojai. Tyrimą šia tema galite rasti čia.
Didesnis mirtingumas dėl šalčio
Klimato kaita siejama ir su intensyvesniais krituliais ir uraganais, kurie kelia grėsmę bendruomenėms uraganų veikiamose teritorijose, pavyzdžiui, Atlanto vandenyno ir Persijos įlankos pakrantėse, Havajuose ir Puerto Rike.
Tyrimai rodo, kad ekonomiškai nepalankioje padėtyje esantys gyventojai dažniau gyvena apskrityse, esančiose potvynių zonose, o didesnė potvynių rizika susijusi su didesniu skurdo ir nedarbo lygiu.
Šaltesnės žiemos tam tikrose JAV teritorijose – taip pat klimato kaitos padarinys. Dviejuose nacionaliniuose 1999-2018 m. tyrimuose nustatyta, kad Šiaurės Amerikos indėnų, Aliaskos čiabuvių mirtingumas, susijęs su itin dideliu šalčiu, buvo didžiausias, palyginti su baltaodžių mirtingumu.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
