Užsienio reikalų ministerijos (URM) užsakymu bendrovės „Vilmorus“ gruodžio 10-18 dienomis atliktos apklausos duomenimis, 60 proc. gyventojų neigiamai vertina Lietuvos politiką Kinijos atžvilgiu, 13 proc. į ją žiūri teigiamai.
„Toks vertinimas, matyt, bent jau šiuo atveju kyla dėl labai grubių komunikacinių klaidų“, – BNS teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas.
Kinijos įtūžį pernai sukėlė Lietuvos sprendimas leisti šalyje veikti Taivaniečių atstovybei.
Kilus diplomatiniam konfliktui, Lietuvos verslininkai pranešė patyrę įvairių prekybos su Kinija apribojimų. Šalies politikai juos pavadino nepaskelbtomis sankcijomis.
Komunikacija vėluoja
Anot T.Janeliūno, Užsienio reikalų ministerija ir Vyriausybė imasi aiškinti sprendimus per vėlai, o viešąją erdvę užpildo kritinė informacija ir priekaištai apie per menką pasirengimą Kinijos atsakui į Lietuvos sprendimus dėl Taivano atstovybės atidarymo.
„Viešoje erdvėje yra daug labai konkrečių priekaištų, kodėl tam tikri sprendimai nebuvo iš anksto parengti, nebuvo verslo atstovai perspėti apie tam tikras pasekmes. Ir visuomenė mato tą kritiką, galbūt, akivaizdžiau užfiksuoja tuos dalykus, kurie yra tiesiogiai susiję su galimomis ekonominėmis pasekmėmis. Ir čia verslo kritika garsiai girdima“, – tvirtino politologas.
