Neįgyvendinami politikų siūlymai grąžinti mirties bausmę Lietuvą stato šalia Baltarusijos

Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorės Dovilės Šakalienės teigimu, grąžinus mirties bausmę būtų pažeista Konstitucija ir tarptautiniai įsipareigojimai, o Lietuvą atsidurtų greta Baltarusijos.

„Ar galima šiuos siūlymus vertinti kitaip, kaip tik populizmą? – kalbėdama su portalu 15min.lt, retoriškai klausė ji. – Suprasčiau, jei to norėtų visuomenės nariai, pasijutę nesaugūs. Tai yra pirmas instinktyvus noras – užmušti tą, kuris taip elgiasi. Primityviose bendruomenėse taip ir būdavo elgiamasi. Bet kai siūlo valdžios atstovai, kurie turi mus apsaugoti, lieka tik populizmas arba kompetencijos trūkumas.“

Dovilė Šakalienė

Ekspertė priminė, kad mirties bausmė Lietuvoje buvo panaikinta 1998 m. po Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo, kad mirties bausmė prieštarauja Konstitucijai. KT pažymėjo, kad teisė į gyvybę yra viena svarbiausių prigimtinių žmogaus teisių, saugoma įstatymo, todėl negali būti įstatymų, leidžiančių atimti žmogaus gyvybę.

„Nuo 1993 m. Lietuva yra ir Europos Tarybos (ET) narė, esame ratifikavę Europos žmogaus teisių konvenciją ir jos papildomus protokolus, vienas kurių draudžia mirties bausmę. Baltarusija – vienintelė Europos valstybė, kuri nėra ET narė (beje, dėl tos priežasties, kad vis dar taiko mirties bausmę). Tad ši įstatymo iniciatyva ne tik tiesiogiai prieštarauja mūsų Konstitucijai ir tarptautiniams įsipareigojimams, bet ir stato Lietuva šalia tokios valstybės, kaip Baltarusija.“

Anot D.Šakalienės, svarbus moralinis aspektas: jei valstybė įteisina piliečių nužudymą, ilguoju laikotarpiu tai neigiamai atsiliepia visuomenės moralei ir psichikos sveikatai. „Vaizdžiai tariant, valstybė, kurios pareiga rūpintis piliečiais ir juos saugoti, negali žudyti žmonių“, – pabrėžė ji.

„Galėsiu net virvę nupirkti“

Debatai apie mirties bausmę užvirė po šeštadienį Panevėžio rajone įvykdyto žiauraus nusikaltimo, kai buvo išprievartauta, sugrūsta į automobilio bagažinę ir sudeginta nepilnametė. Internete kaipmat pradėti rinkti parašai po siūlymu grąžinti pačią griežčiausią bausmę. Per kelias dienas ją pasirašė bemaž 10 tūkst. žmonių.

„Įveskim tvarką patys“, „pats virvę nupirksiu“, „budelių tikrai atsiras“… Šitiems budeliams irgi reikės budelių už žmogžudystes ieškoti?“

„Visi esame giliai sukrėsti įvykio Panevėžio rajone, – rašo peticijos autoriai. – Lietuvos žmonių pasipiktinimas teisėsaugos darbu begalinis, mes neprašome pastatyti prie kiekvieno iš mūsų po policininką, mes norime jaustis saugūs dėl savo vaikų ateities ir būti užtikrinti, kad žmonės, įvykdę tokius krapius nusikaltimus, gaus tai, ko nusipelnė.“

Didžiuma iš komentarus šalia palikusių maždaug 700 žmonių pritarė tokiam siūlymui: „Būtina tai padaryt, kiek galima valstybei mokėti už tokių padugnių laikymą už grotų, galėsiu iš savo kišenės ir virvę nupirkti, jei valstybei gaila, atsirastu dar ir amatininkų, kurie pastolius sukaltų“, „Už tai, kokį nusikaltimą padaro, kad būtų atlyginta tuo pačiu!!! Kiek galima tai girdėti. Negana, Biržuose nušovė nepilnametį, niekuo dėtą, o dabar bejėgę merginą gyvą sudegina... Tokie nusikaltėliai neverti mūsų žemės…“

Vienas komentatorius priminė, kad ES mirties bausmė draudžiama. „Nesąmonė. Kai buvo mirties bausmė, kiek žmonių nekaltai nuteistų buvo. Briedas kažkoks. Tegu randa kitų sprendimų, pvz., nuteisti iki gyvos galvos, tai – daug žiauriau, pūti kalėjime visą likusį gyvenimą, nei būti nuteistam mirties bausme ir net nekentėti“, – tvirtino kitas.

Dar vienas komentatorius pasiūlė kitiems atsipeikėti: „Ar jūs suvokiat, ką šnekat, žmonės? Net šlykštu skaityti. Patys kaip ištroškę žmogžudysčių atrodote. „Įveskim tvarką patys“, „pats virvę nupirksiu“, „budelių tikrai atsiras“… O šitiems budeliams irgi reikės budelių už žmogžudystes ieškoti? Kam čia nuo to geriau? Jūs jausitės GERIAU, kad dar vienas nužudytas atsirado? Juk tai nieko nekeičia. Žmonės nepasimoko. O jūs tik save žalojate tokiomis savo kalbomis. Prieš šnekėdami susimąstykit. Įvykiai tikrai baisūs, dėl to – jokių komentarų. Tik kad jūsų norai, kalbos, viltys ir visi šie žodžiai – dar baisesni.“

Luko Balandžio nuotr./Vydas Gedvilas

Teisėjo Audriaus Cinino komentaras: „Siaubas!“

Į šią diskusiją įsiliejo net aukščiausi pareigūnai. Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas pareiškė, jog reikėtų rimtai pagalvoti apie mirties bausmės grąžinimą. „Kai įvyksta tokie įvykiai ir matai, kad atsiranda tokių nusikaltėlių, kurie įvykdo tokias žiaurias žmogžudystes, manau, kad reikia labai rimtai pagalvoti apie mirties bausmę“, – Žinių radijui sakė jis ir pridūrė, kad, jei reikėtų balsuoti, galbūt jis pakeltų ranką už tokį įstatymą.

Toks žingsnis prieštarautų tarptautiniams įsipareigojimams ir Konstitucijai. Lietuva yra ratifikavusi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolą dėl mirties bausmės panaikinimo, o Konstitucinis Teismas (KT) dar 1998 m. išaiškino, kad tokia bausmė neatitinka pagrindinio šalies įstatymo. Prieš mirties bausmę pasisako ES, kurios Tarybai dabar Lietuva pirmininkauja.

Tačiau, V.Gedvilo įsitikinimu, žudikai turi suvokti, kas jiems gresia: „Šitie dalykai yra labai svarbūs, mes esame ES valstybė ir turime vykdyti ES direktyvas, bet kada padaromi tokie nusikaltimai, turi būti kažkokia atsakomybė. Turi būti pavyzdys kitiems.“

Grąžinti mirties bausmę pasiūlė valdančiosios partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos seniūnas Petras Gražulis. Jo užregistruota Baudžiamojo kodekso pataisa siūloma griežčiausią bausmę skirti tiems, kurie nužudė kankindami ar kitaip itin žiauriai.

Audrius Cininas: „Jei man pasiūlytų išrinkti labiausiai cinišką ir niekingą šių metų politinę manipuliaciją žmonių tragedija bei rinkėjų jausmais, be jokios abejonės tai būtų siūlymas grąžinti mirties bausmę. Ir dar iš aukščiausių valstybės pareigūnų lūpų.“

P.Gražulio žodžiais, didėjantis nusikalstamumas ir nusikaltėlių įžūlėjimas tampa nebevaldomas. Savo siūlymą jis motyvavo bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis. Jie parodė, kad bemaž pusė gyventojų pritartų mirties bausmei, ypač už itin žiaurius nužudymus arba mažamečių išprievartavimus bei išžaginimus. Priešingos nuomonės laikėsi 37 proc. žmonių.

Mirties bausmės sugrąžinimui dažniau pritaria vyresnio amžiaus, žemesnio išsimokslinimo, mažesnių pajamų žmonės, gyvenantys rajonų centruose ar kaime. Jauniausi respondentai tokiai bausmei itin nepritaria, rodė rezultatai, kuriuos prieš kelis mėnesius skelbė delfi.lt.

„Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkas, europarlamentaras R.Paksas, vos pranešus apie merginos nužudymą, užsimanė pasiūlyti prezidentei sugrąžinti išimtinę mirties bausmę.

Kitas „tvarkiečių“ atstovas, dabartinis Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis savo tinklalapyje prieš keletą metų buvo pateikęs nemažai argumentų už mirties bausmę: ji egzistavo nuo žmonijos atsiradimo pradžios, „tad kyla klausimas – kodėl jos negalime turėti šiais laikais?“, įkalinimas iki gyvos galvos esąs per menka bausmė, įstatymas esą turėtų būti grindžiamas principu „akis už akį, dantis už dantį” – tuomet „nusikaltėliai, prieš darydami tyčinius ir gerai apgalvotus nusikaltimus, žinotų apie jiems taikytina bausmę“. Politikas siūlė šią bausmę taikyti asmenims, kurie tiesioginiais tyčiniais savo veiksmais nužudė kitą asmenį.

Teisėjas Audrius Cininas

Savo nuomonės įvairiais klausimais nevengiantis reikšti Vilniaus teisėjas Audrius Cininas, reaguodamas į parlamentarų diskusiją, nesusilaikė: „ATSIKVOŠĖKITE, ŽMONĖS!“ Savo puslapyje socialiniame tinkle jis priminė neseniai juokais pasiūlęs papildyti Seimo Statutą draudimu balsuoti už durnus įsatatymus. „Pasirodo, kaip pirštu į akį. Jei man pasiūlytų išrinkti labiausiai cinišką ir niekingą šių metų politinę manipuliaciją žmonių tragedija bei rinkėjų jausmais, be jokios abejonės tai būtų siūlymas grąžinti mirties bausmę. Ir dar iš aukščiausių valstybės pareigūnų lūpų. SIAUBAS!!!“

Mirties bausmės siekis rodo šlubuojančią visuomenės psichiką

Skeptiškai teisėjo nuomonei pritaria ir medikai. Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas Juozas Pundzius, gyventojų psichikos būklę įvertinęs kaip prastą, vienu iš to požymių pavadino daugelio įsitikinimą, kad reikia sugrąžinti mirties bausmę.

„80 proc. Lietuvos žmonių pasisakymas už mirties bausmės grąžinimą jau atspindi, kad žmonės mūsų visuomenėje ir aplinkoje yra nesaugūs, ir jie reikalauja tokių priemonių, kurios nėra priimtinos krikščioniškame pasaulyje ir ES. Tai tik vienas iš psichikos sveikatos būklės atspindžių“, – tvirtino jis.

Seime antradienį surengto Nacionalinės sveikatos tarybos posėdžio dalyviai pažymėjo, kad mirties bausmės žmonės reikalauja jausdamiesi pa­žeidžiami. Tai akivaizdu tapo po minėto merginos nužudymo.

Dainius Pūras

„Daug po­li­ti­kų at­si­bu­do, agi­tuo­da­mi už mir­ties baus­mę, – kalbėjo gy­dy­to­jas, vai­kų ir pa­aug­lių psi­chia­tras doc. Dai­nius Pūras. – To­kios vi­suo­me­nės ir po­li­ti­kų nuo­sta­tos ža­lin­gos vi­suo­me­nės psi­chi­kos svei­ka­tai. Jos ro­do, kiek daug bejėgiškumo vi­suo­me­nė­je.

Kas nors tu­ri pa­aiš­kin­ti, kad prie­var­tos ra­to už­su­ki­mas nie­ko ge­ro ne­duo­da. Net ir po Anderso Behringo Brei­vi­ko iš­puo­lio Nor­ve­gi­jo­je dau­ge­lis šios ša­lies gy­ven­to­jų ne­sa­kė, kad rei­kia stip­rin­ti rep­re­si­jas, nes jie supranta, kad de­mo­kra­ti­ja yra vi­suo­me­nės ge­ro­vės pa­grin­das, o ne grį­ži­mas į lin­čo teis­mus ir rep­re­si­jas.“

Paskutinis sušaudytasis – Borisas Dekanidzė

Lietuvoje mirties bausmės vykdymas prezidento Algirdo Brazausko dekretu buvo sustabdytas 1996 m., o 1998 m. gruodį Seimas ją apskritai panaikino, griežčiausia sankcija palikdamas įkalinimą iki gyvos galvos.

Iš viso po Nepriklausomybės atkūrimo per trejus metus mirties bausmė sušaudant buvo įvykdyta 7 nuteistiesiems. Paskutiniajam (1995 m. liepos 12 d.) – „Vilniaus brigados“ lyderiui, žurnalisto Vito Lingio nužudymo užsakovui Borisui Dekanidzei. Kitiems myriop nuteistiems kaliniams pavyko to išvengti ir likti įkalintiems iki gyvos galvos.

Mirties bausmė buvo panaikinta, 1998 m. gruodį KT paskelbus, kad žmogaus teisę gyventi garantuojantis pagrindinis šalies įstatymas nesuteikia pagrindo taikyti tokią bausmę. Akivaizdžiausiu KT pavadino prieštaravimą tarp Baudžiamajame kondekse numatytos galimybės už tyčinį nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis atimti gyvybę nusikaltėliui jį sušaudant ir Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalies, kuri draudžia „žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes“.

„Žmogų žaloja ne tik jo plakimas, kankinimas, kūno dalies atskyrimas ir panašios bausmės, kurių mūsų baudžiamasis įstatymas nenustato, bet ir žmogaus sušaudymas, kurį įstatymas nustato, – pažymėjo KT. – Baudžiamojo įstatymo ir Konstitucijos nesuderinamumo nepašalintų mirties bausmės vykdymo būdo pakeitimas humaniškesniu būdu. Mirties bausmės neįmanoma įvykdyti nenutraukus pasmerktojo kūno fiziologinių funkcijų, nepaveikus jo organizmo taip, kad jis mirtų, t.y. vienaip ar kitaip nesužalojus jo.“

Tuometis Vilniaus arkivyskupas metropolitas Audrys Juozas Bačkis tuomet teigė, jog negalima imtis griežčiausių priemonių ir bausti žmogaus mirties bausme be būtino reikalo, visuomenę esą galima apginti kitais būdais. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinės teorijos katedros vedėjo dr. Aleksandro Dobrynino įsitikinimu, mirties bausmė neprieštarautų teisei į gyvybę tik įrodžius, kad ji apsaugo kitų žmonių gyvybes. Tačiau kriminologiniai tyrimai nepatvirtina tokio priežastinio ryšio, kaip ir mirties bausmės buvimo įtakos nusikalstamumui.

ET Parlamentinė Asamblėja 1994 m. pareiškė, „kad mirties bausmei neliko jokios teisėtos vietos šiuolaikinės civilizuotos visuomenės baudžiamosios teisės sistemose ir kad jos taikymas gali tikrai būti prilygintas kankinimui ir laikomas nežmoniška ir žmogaus orumą žeminančia bausme“. Mirties bausmės, kaip bauginimo priemonės, skyrimas esą pasirodė neveiksmingas ir, atsižvelgiant į žmogiškojo teisingumo galimas klaidas, tragiškas dėl nekaltų žmonių egzekucijų.

Mirties bausmės panaikinimas buvo narystės ne tik ET, bet ir ES sąlyga. 1997-aisiais ES viršūnių susitikime kartu su Amsterdamo sutartimi buvo priimta Deklaracija dėl mirties bausmės panaikinimo.

Dar  2007 Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kad „mirties bausmė yra žiaurus ir nežmoniškas bausmės būdas, pažeidžiantis teisę į gyvybę”, todėl jos panaikinimas yra viena pagrindinių ES vertybių bei reikalavimų narystės Bendrijoje siekiančioms šalims.

Pigiau įkalinti nusikaltėlį iki gyvos galvos, o ne nuteisti jį mirties bausme. Reikia papildomų teisininkų ir patyrusių advokatų, kurie gintų abi puses per ilgą apeliacijos laiką. Daugiau kainuoja nuteistojo apsauga, DNR testai, ypatingos kalinimo sąlygos.

Daugiausia egzekucijų – Kinijoje

Mirties bausme žmonės už įvairius nusikaltimus, visų pirma už nužudymus ir išprievartavimas, buvo baudžiami jau prieš tūkstančius metų – Babilono valdovo Hamurabio teisynas ją numatė už 25 nusikaltimų rūšis. Laikui bėgant keitėsi tik bausmės vykdymo forma – nuo tokių, kaip giljotina, ketvirčiavimas, sudeginimas ar užmūrijimas iki elektros kėdės ir mirtinos injekcijos, nors kai kur žmonės tebekariami ar užmėtomi akmenimis.

Iki praėjusio amžiaus vidurio mirties bausmė buvo taikoma kone visur, dabar daugelyje valstybių jos taikymas apribotas arba apskritai panaikintas. Maždaug 100 šalių – Europoje (išskyrus Baltarusiją), Lotynų Amerikoje, daugumoje Ramiojo vandenyno valstybių mirties bausmė nebetaikoma. „Amnesty International“ duomenimis, daugiau nei trys dešimtys valstybių mirties bausmės nebetaiko bent 10 metų.

Kai kur mirties bausmė gresia tik už sunkiausius nusikaltimus: iš anksto suplanuotą nužudymą ar nužudymą iš savanaudiškų paskatų, šnipinėjimą, valstybės išdavimą, veikimą prieš savo valstybę. Islamo kraštai ją neretai taiko už seksualinius nusikaltimus.

Kaip 2010 m. rašė portalas technologijos.lt, tyrimai rodo, kad daug pigiau įkalinti nusikaltėlį iki gyvos galvos, o ne nuteisti jį mirties bausme. Visų pirma reikia papildomų teisininkų ir patyrusių advokatų, kurie gintų abi puses per ilgą apeliacijos laiką. Daugiau kainuoja nuteistojo apsauga, DNR testai, ypatingos kalinimo sąlygos.

Kalėjimų departamento duomenimis, Lietuvoje kali beveik 10 tūkst. nuteistųjų, per šimtas įkalinti iki gyvos galvos. Vieno nuteistojo išlaikymas per parą vidutiniškai kainuoja apie 45 litus.

Mirties bausmę tebetaiko pusšimtis šalių, 35 JAV valstijos. Daugiausia egzekucijų 2009-aisiais įvykdė Kinija, Irakas ir Saudo Arabija. Pernai, kaip skelbia „Amnesty International“, 21 valstybėje buvo įvykdytos 682 mirties bausmės – dviem daugiau nei ankstesniais metais. Daugiau informacijos apie tai pateikiama šiame žemėlapyje.

VIDEO: Mirties bausmė

Mirties bausmė