Ši istorija prasidėjo žiemą, kai Vienos policininkai geležinkelio stotyje pastebėjo ką tik pagimdžiusią moterį. Pareigūnai ją ir kūdikį pristatė į ligoninę, bet čia paaiškėjo, kad mama negalės pati pasirūpinti mažyle. Moteriai buvo nustatyta psichinė liga.
Ambasados patarėja Jūratė Lošienė portalui 15min.lt teigė neturinti duomenų, kiek laiko ir kur konkrečiai ji gyveno, kuo užsiėmė Austrijoje. Tačiau sveikatos būklė, neišsekęs organizmas ir neapdriskę drabužiai sudarė įspūdį, kad imigrantė nebuvo benamė. Spėjama, kad ją kažkas išlaikė ir rūpinosi. Tiesa, gimdyvės niekas nepasigedo.
Pareigūnai netruko išsiaiškinti, kad moteris yra Lietuvos pilietė – ji su savimi turėjo pasą ir kalbėjo lietuviškai. Apie ją buvo informuotas Vienos savivaldybė, o ši savo ruožtu susisiekė su ambasada. Į darbą tuomet kibo ir diplomatai, ir austrų specialistai.
Austrijoje veikia speciali sistema, kai mažyliai panašiais atvejais (įvykus nelaimei, likę be tėvų, palikti) laikinai globoti atiduodami vietos šeimoms, vadinamoms crisis foster families. Vien sostinėje tokių šeimų priskaičiuojama apie 50. Šeimos už kelių mėnesių globą gauna tam tikrą atlygį. Pasikeitus situacijai namuose, mažyliai grąžinami tėvams, o jei jų nebeturi ar negali grįžti namo, atiduodami nuolatiniams globėjams arba įvaikinti.
Teise rūpintis vos dviejų dienų sulaukusia mergyte formaliai gavo savivaldybės skyrius, atsakingas už šeimas ir jaunimą. Netrukus ji buvo perduoda laikiniems globėjams. Suaugusį sūnų turinti šeima, kurioje atsidūrė naujagimė, per penkerius metus yra tokiu būdu pasirūpinusi 24 vaikais. Per tris mėnesius austrai taip prisirišo prie simpatiškos globotinės, kad atsisveikinant neišvengta stiprių emocijų ir ašarų.
Lietuvos diplomatai savo ruožtu susisiekė su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, kad ši padėtų rasti kūdikiui naują šeimą. Mažylei neteks augti pas svetimus žmones – ja nuo šiol rūpinsis giminaičiai. Specialistai rado gimdyvės brolį, kuris sutiko auginti dukterėčią.
J.Lošienės teigimu, lietuviai iš austrų sulaukė nemažai pagyrų, kadangi greitai buvo sutvarkyti visi formalumai ir mergaitei neteko užsibūti svečioje šalyje. Naujagimę norėta kuo greičiau perduoti nuolatiniams globėjams, kad ji nepriprastų prie laikinosios šeimos. Su kai kuriomis kitomis šalimis, pavyzdžiui, Bulgarija ar Rumunija, procedūros užtrunka iki metų ar dar ilgiau.
Austrai baiminosi atiduoti globotinę į Lietuvą – turėdami nemalonios patirties su imigrantais iš Rytų Europos šalių, jie nebuvo tikri, ar mergaitė augs tinkamomis sąlygomis ir nebus atiduota į vaikų namus. Diplomatai nuramino, kad, net neradus giminaičių, naujagimė galėtų apsigyventi pas įtėvius.
„Mergytė tapo savotiška ambasadore – austrai turėjo progą pasitikrinti žinias apie Lietuvą, pasidomėti, kokia mūsų situacija“, – juokėsi J.Lošienė.
Ji teigė, kad tokių istorijų su lietuviais Austrijoje nėra buvę. Tačiau įvaikinimo tarnybos specialistams anksčiau yra tekę panašiomis aplinkybėmis pargabenti kūdikius iš užsienio.
