„Žinutė medyje! Išskaptuotą Jogailaičių dvigubą kryžių su užrašu „Lietuva“ aptiko mūsų seniūnijos gyventojas, perskėlęs nudžiūvusio ir nupjauto uosio kaladę. Pagarba autoriui. P. S. užrašo atsiradimo metus nustatys specialistai“, – tokį neįtikėtiną pranešimą kartu su žinutės iš praeities nuotraukomis savaitgalį paskelbė Batniavos seniūnija.
Keistų ir šypseną keliančių sutapimų šioje istorijoje netrūksta. Tai bent naujiena Naujienos kaime! Ir dar kai ją aptiko ne kas kitas, o ne kartą geriausiu šalies detektyvu pripažintas Kauno apskrities policijos kriminalistas Arūnas Umbrasas. 15min susisiekė su Batniavos seniūnu Šarūnu Pikeliu. Šis neįtikėtiną istoriją pavadino tiesiog stebuklu.
„Kokia lemtis! Atrado šį užrašą metų sekliu ne kartą pripažintas kriminalistas. Nusipjovė jis sausuolį uosį, augusį jo privačiame miškelyje. Skaldė kalades per atostogas ir taip tiksliai perskėlė, kad raižinio nesugadino – jis atsivėrė visu gražumu. Dalies trūksta – lyg durklas kažkoks buvo pradėtas raižyti. Perversim likusią malkų krūvą. O radinį vešime specialistams įvertinti. Sunku bus amžių nustatyti, nes nudžiūvęs medis buvo“, – džiūgavo seniūnas.
Paklaustas, kokia gi galėtų būti raižinio, išraižyto ant uosio žievės ir per laikmetį apaugusio, istorija, Š.Pikelis spėjo, kad tai – partizanų „žinutė“.
„Toje vietoje, kur augo tas uosis, teka Karklės upelis. Kaip papasakojo malūnininko palikuonys, ten stovėdavo malūnai. Ūkininkai atnešdavo malti grūdų ir dalį partizanams palikdavo. Kiek man žinoma, 4 km spinduliu nuo šios vietos išties yra partizanų žūties vieta, partizanų bunkeriai. O ir Jogailaičių kryžius siejamas su pasipriešinimo dalyviais – tai jų ženklas“, – samprotavo Š.Pikelis.
15min žurnalistei pavyko pabendrauti ir su pačiu raižinių atradėju – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos tyrėju Arūnu Umbrasu.
„Atsikraustėme čia gal prieš dvejus metus. Nutariau pasitvarkyti privačiame sklype. Dar žiemą nupjoviau tą nudžiūvusį, rodos, lūžusį, uosį, nes kėlė pavojų – šakos vis krisdavo ir smigdavo į žemę. Jis jau mums atsikrausčius buvo nudžiūvęs. Buvo nejauku žolę pjauti aplink. Taigi tvarkiau aplinką. O dabar, per atostogas, nusprendžiau kalades suskaldyti. Kai skaldai, juk nežiūri į malkas – meti ir tiek. Bet staiga kai ką pastebėjau. Pamaniau, kad kažkas malkoje įstrigę. O ten, vidury kaladės, išskaptuotas ženklas ir užrašas. Kilo daug klausimų: kaip tas raižinys atsirado medžio viduje? Kas jį išraižė? Kada?“ – istoriją papasakojo kriminalistas.
Neįtikėtina jam tai, kaip tiksliai sugebėjo perskelti kaladę. Milimetras kitas – ir raižinys būtų sugadintas.
„Netyčia taip perskėliau – perpus. Kirtau kelis kartus – neskilo. Čia tas pats, kas medžio kamiene slėptųsi įaugęs degtukas ir jį sugebėčiau lygiai perpus skaldydamas malkas perkirsti. Kalbėjau su vyresnio amžiaus kaimynais, tai jie prisiminė, kad toje vietoje stribus partizanai lyg sušaudę. Kad pastarųjų čia būta, mini ne vienas. Seniūnija žadėjo patarpininkauti ieškant specialisto, kuris galėtų įvertinti radinį. Reikia patyrusio girininko, – teigė A.Umbrasas, pažadėjęs malkas padovanoti Batniavos seniūnijos kuriamam muziejui. – Namuose tikrai jų nepasiliksiu.“
Vienas miškininkas, pamatęs tai, įvertino: „Oho. Nieko panašaus nesu matęs. Na, būna šovinių medienoje, bet tai...“
Dėl šio radinio liko nustebusi ir Lietuvos laisvės kovos įamžintojų sąjūdžio pirmininkė, kartu su kolegomis archeologais tyrinėjanti partizaninio karo vietas, dr. Aistė Petrauskienė.
„Radinys įspūdingas! Būtų sunku įsivaizduoti, kam dar, jei ne partizanams, jis priskirtinas. Didelė tikimybė, kad ženklas medyje žymėjo partizanų žūties vietą. Gal net kapą. Reikia daugiau duomenų, bet tikiu, kad juos galima surasti. Jei vietiniai pasakytų, kas toje sodyboje gyveno pokariu, labai palengvintų paieškas“, – teigė ji, pažadėjusi ateityje suteikti daugiau informacijos.
Nustebęs liko ir VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas prof., biomed. m. dr. Edmundas Bartkevičius, pažadėjęs pasidomėti šiuo radiniu.
„Profesūra susidomėjusi dabar sprendžia, kaip tai įvyko. Tikėtina, kad tai – kito medžio intarpas. Kad išraižė užrašą ir piešinį ant vieno medžio dalies ir kaip kūrinį prikalė prie kito medžio – uosio. Per ilgus metus kūrinys apaugo“, – pirminę versiją pateikė E.Bartkevičius.
Kiek metų uosiui bei raižiniui, jis galės pasakyti tik apžiūrėjęs radinį.
